Kauno apygardos teismo nutartis

2. Ieškovė RUAB „Railana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „ARSEKA“ 8 980 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų ir prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo muitinės sandėlyje saugoti prekes, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove pagal sutarties priede Nr. 1 numatytus įkainius. Sutarties priede Nr. 1 nustatytas 2,90 Eur (10 Lt, PVM neapmokestinama) įkainis už mechanizuotą krovinio iškrovimą-pakrovimą, už vieną padėklą. Sutarties pagrindu ieškovė 2009 m. balandžio 1 d. pateikė atsakovei užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vagono prekėms užsakymo. Atsakovė pagal sutartį ir užsakymą suteikė ieškovei krovinio pakrovimo ir tvirtinimo, važtaraščio pildymo, atstovavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ išsiunčiant krovinį paslaugas. Išsiųsto krovinio SMGS važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad krovinys pakrautas ir sutvirtintas teisingai, pagal SMGS 3 priedo taisykles, atsakingas asmuo V. L., krovinys – 82 paletės popieriaus ((duomenys neskelbtini)). 2009 m. balandžio 30 d. atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą už suteiktas paslaugas, įskaitant krovinio krovimo darbus (krovinio pakrovimą ir tvirtinimą), o ieškovė šią sąskaitą apmokėjo. Ieškovė taip pat nurodė, kad krovinys pervežimo metu buvo visiškai sugadintas, dėl ko (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme buvo inicijuota žalos atlyginimo byla pagal krovinio siuntėjo – (duomenys neskelbtini) įmonės „Veneto Promozioni“ SRL ieškinį ieškovei ir priteista iš ieškovės, kaip krovinio vežėjos, krovinio siuntėjo atžvilgiu 31 626 Eur dydžio žalos atlyginimas, 460 Eur faktinių išlaidų bei 2 800 Eur už advokato teisines paslaugas. Ieškovė, sužinojusi apie teismo sprendimą, dėjo aktyvias pastangas dėl savo teisėtų interesų apgynimo, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi teismo sprendimas buvo pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje. Dėl atsakovės kaltės susidariusi situacija, kada ieškovei netikėtai kilo pareiga atlyginti 34 886 Eur dydžio žalą, sukėlė bankroto bylos iškėlimo grėsmę ieškovei, todėl pastaroji turėjo inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, ieškovė priteistą 34 886 Eur dydžio žalą moka periodinėmis dalimis ir dalį kreditorės reikalavimo – 8 980 Eur, yra įvykdžiusi. Ieškovė teigė, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo sukrovimo, neatlikto krovinio tvirtinimo, neuždėtų apsauginių atitvarų. Ieškovė buvo krovinio siuntėja, teikusi šias paslaugas „Veneto Promozioni“ SRL ir turėjusi tiesioginę sutartį su šia įmone. Pastaroji neturėjo informacijos, jog sutarčiai įgyvendinti ieškovė pasitelkė atsakovę, kuri atliko darbus, tiesiogiai lėmusius krovinio praradimą. Atsakovė, būdama savo srities profesionalė, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, pažeidė krovinio tvirtinimo taisykles. Atsakovei pažeidus sutartinį įsipareigojimą užtikrinti tinkamą krovinio pakrovimą ir sutvirtinimą, pastaroji privalo prisiimti atsakomybę dėl krovinio sugadinimo. Vadinasi, ieškovė, iš dalies įvykdžiusi prievolę, turi teisę regreso tvarka nukreipti žalos išieškojimą į žalą sukėlusį asmenį – atsakovę. 2022 m. sausio 23 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalą atlyginti atsisakė, teigdama, kad ieškovė nepateikė pretenzijoje išdėstytų? reikalavimu? pagrįstumą? įrodančių? dokumentu?. Ieškovė buvo priversta kreiptis į (duomenys neskelbtini) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismus, nagrinėjusius ginčą, dėl dokumentų kopijų pateikimo, kuriuos atsakovė iš tikrųjų turėjo. Dokumentų gavimas užtruko metus laiko. Gavusi prašomus dokumentus, 2024 m. vasario 14 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę, pateikdama prašomus dokumentus ir jų vertimus į lietuvių kalbą, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovė atlyginti žalą atsisakė. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės atžvilgiu yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovei nelieka kitos išeities, kaip savo pažeistas teises ginti teisme. Be to, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) miesto teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Lietuvos Respublikoje. Ieškovė tik iš dalies yra įvykdžiusi teismo sprendimą ir ieškinio pareiškimo metu atlyginusi 8 980 Eur dydžio žalą, todėl trijų metų ieškinio senaties terminas regresiniam reikalavimui pareikšti nėra praleistas.

4. Atsakovė UAB „ARSEKA“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad perkrovimo paslaugos tai ne tas pats, kas krovinių pakrovimo ir tvirtinimo paslaugos. Nei sutartyje, nei jos priede Nr. 1 nėra numatyta, kad atsakovė gali suteikti krovinių krovimo į vagonus ir jų tvirtinimo paslaugas. Šiuo konkrečiu atveju 2009 m. balandžio mėn. atsakovė teikė ieškovei krovinio (popieriaus) dokumentų įformino muitinėje ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugas, už ką gavo 72,41 Eur (250 Lt) atlygį. Jokių kitų paslaugų konkrečiai šiam kroviniui atsakovė neatliko, nes iš ieškovės nebuvo gavusi tokio užsakymo. Atsakovė nėra gavusi ieškovės į bylą pateikto 2009 m. balandžio 1 d. užsakymo rašto. Atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra serija ARS Nr. (duomenys neskelbtini) yra išrašyta ne tik dėl už pagalbą pervežant aptariamą krovinį (popierių), dokumentų įformino muitinėje ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugas, bet ir dar už 20 kitų paslaugų, ką įrodo teikiama minėtos PVM sąskaitos faktūros detalizacija. Sutartyje buvo įtvirtintos konkrečios atsakovės funkcijos ir tik šias pareigas atsakovė ir turėjo vykdyti. Atsakovė nebuvo krovinio vežėja, todėl niekaip neprisidėjo prie jo pakrovimo. Be to, šalių sudarytos sutarties 4.2. papunktyje nustatytas ieškovės įsipareigojimas prekes pateikti tvarkingai įpakuotas; įpakavimas turi būti pakankamai patvarus ir patikimai apsaugoti prekes nuo pažeidimų jas kraunant, saugant arba transportuojant. Vadinasi, pagal sutartį, už tinkamą prekių įpakavimą transportavimo metu atsakinga ieškovė, ne atsakovė. Tai suponuoja, kad net jeigu ir atsakovė būtų perkrovusi minimą krovinį, vis vien dėl jo nesaugaus supakavimo būtų atsakinga ieškovė. Atsakovė pažymėjo, kad šalių bendradarbiavimo laikotarpiu atsakovė yra teikusi krovinio perkrovimo paslaugas, todėl sutarties priede Nr. 1 yra numatyti tokių paslaugų įkainiai. Sutartis buvo sudaryta ne vienam užsakymui vykdyti, todėl ir buvo numatyti visų atsakovės teikiamų paslaugų įkainiai. Ieškovė neinformavo atsakovės apie sugadintą krovinį ir patirtą žalą bei vykusius teisminius procesus. Aplinkybė dėl krovinio apgadinimo buvo aiški krovinio pristatymo metu, todėl ieškovė turėjo pareigą nedelsiant informuoti atsakovę apie esamą / tariamą krovinio pažeidimą. Atsakovei buvo užkirstas kelias apžiūrėti krovinį, įvertinti jo sugadinimo apimtį, taip pat buvo užkirstas kelias jau pradinėje galimo ginčo kilimo stadijoje nurodyti savo argumentus ir apsiginti savo teises. Ieškovė nesudarė galimybės atsakovei dalyvauti ir nuostolių tyrime. Pati ieškovė neginčijo draudėjo atliktos ekspertizės rezultatų ir netgi apskritai nedalyvavo ekspertizėje krovinio iškrovimo metu. Dėl to ieškovė negali praėjus penkiolikai metu teikti atsakovei 2009 m. prieštaringo turinio nuostolių įvertinimo dokumentų ir jų pagrindu reikšti nepagrįstas pretenzijas. Atsakovė nežinojo ir apie priimtus teismo sprendimus, kas neleido tinkamai įvertinti situacijos, teikti įrodymus, ginti savo teises. Kita vertus, aplinkybė, jog per kiek daugiau nei dešimtmetį niekas nesikreipė į atsakove kaip atsakingą už kroviniui padarytą žalą asmenį, patvirtina, kad niekas, iki ieškovės pradėtų reikšti nepagrįstų reikalavimų, net nelaikė atsakovės atsakingu asmeniu. Ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovės neinformavimas ir neįtraukimas į vykstančius teisinius procesus (tiek krovinio iškrovimo metu, tiek vykusius teismų procesus (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje) suponuoja pagrįstą išvadą, kad atsakovė nėra sutartinių santykių, iš kurių kilo ginčas dalyvė ir nėra subjektas, į kurį regreso tvarka būtų galima nukreipti reiškiamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo sprendimu yra įpareigota atlyginti žalą, taigi ji ir yra skolininkė pagal žalos atlyginimo prievolę ir, jeigu tokia prievolė įvykdyta, tai vadinasi ieškovė įvykdė savo prievolę, bet ne prievolę už kitą asmenį. (duomenys neskelbtini) teismų sprendimais atsakovė nebuvo pripažinta nei skolininke, nei bendraskole, todėl vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsniu nėra teisinio pagrindo. Taigi ieškovė neturi teisės reikalauti regreso tvarka atlyginti patirtą žalą, nes prievolė sumokėti už krovinio sugadinimą yra asmeninė ieškovės, o ne atsakovės prievolė. Be to, atsakovės veiksmuose nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus kildina iš tariamai netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovę atlikus tariamus pažeidimus. Atsakovė šio krovinio pervežimo metu ieškovei teikė tik dokumentų įformino ir atstovavimo paslaugas, o dėl šių suteiktų paslaugų niekas niekada pretenzijų nereiškė, vadinasi, atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog žala buvo patirta būtent dėl atsakovės kaltės, todėl nėra pagrindo pasisakyti ir dėl jos dydžio pagrįstumo. Ieškiniu prašomas priteisti sumas ieškovė patyrė išimtinai dėl savo kaltų veiksmų. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė 2009 m., todėl, jeigu dėl atsakovės veiksmų būtų kilusi žala, tai senaties terminai būtų prasidėję dar 2009 m. krovinio iškrovimo metu. Kaip teigia ieškovė, pažeidimas įvyko traukinyje, tai ieškovei apie šias aplinkybes buvo žinoma ar turėjo būti žinoma vėliausiai krovinio iškrovimo metu 2009 metų balandį. Taigi, bet kuriuo atveju senaties terminai yra suėję ir yra praleisti daugiau nei dešimt metų. Net ir laikant, kad ieškovė vykdė ne savo žalos atlyginimo prievolę ir perėmė kreditoriaus teises, tai senaties terminas yra vis vien pasibaigęs, nes asmenų pasikeitimas prievolėje nestabdo senaties terminų.