Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui P. J., neatvykus atsakovui K. J., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tuo metu ne tik ieškovas, bet ir jo buvusi sutuoktinė nusipirko kiekvienas atskirai po butą. Nuo 1994 m. pradžios ieškovo ir sutuoktinės jau nesiejo jokie turtiniai reikalai, o ir buvusi sutuoktinė niekada negyveno ieškovo įsigytame bute. Ieškovas 1994-05-03 Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo minėtą butą asmeninės nuosavybės teisę ir šią teisę viešame registre išviešino 1994-05-06. Kadangi tuo metu ieškovo ir buvusios sutuoktinės santuoka dar nebuvo nutraukta, šis ieškovo įsigytas butas pagal įstatymo (SŠK 21 str. 3 d.) prezumpciją, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas teigė, kad žinodamas, jog jo santuoką su buvusia sutuoktine yra nutraukta ir matydamas, kad nekilnojamojo turto registre į minėtą butą nuosavybės teisės yra įregistruotos tik jo vardu, jis pagrįstai galėjo suklysti ir anksčiau nepasirūpinti dėl asmeninės nuosavybės teisės į šį butą įteisinimo. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto kitaip nustatyti negalima, kadangi ieškovo buvusi sutuoktinė yra mirusi. Pagal buto įsigijimo aplinkybes šis turtas nėra dalintinas tarp ieškovo ir atsakovo, kaip S. J. įpėdinio, todėl turi būti pripažintas P. J. asmenine nuosavybe.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateiktame prašyme teismui sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, o ieškovo ieškinys patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Ieškinys išspręstinas remiantis tiek 1969 m. Santuokos ir šeimos Kodekso, tiek 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis).

Iš bylos medžiagos ir ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas ir sutuoktinė S. J. 2001-05-22 įregistravo santuokos nutraukimą, akto įrašo Nr. 196 (7 b.l.). Santuokos nutraukimo metu ir po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai santuokoje įgyto turto nepasidalijo. Ieškovo buvusi sutuoktinė mirė 2004-11-18 (8 b.l.). Iš paminėto seka, kad po ieškovo ir jo dabar jau velionės sutuoktinės santuokos nutraukimo praėjo daugiau kaip tryliką metų. Iš pateikto į bylą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad butas, kuris nuosavybės teise šiuo metu yra įregistruotas ieškovo vardu turėjo būti pasidalintas per trejų metų ieškinio senaties terminą po sutuoktinių santuokos nutraukimo (SŠK 23 str. 4d.) (4 b.l.). Šį butą ieškovas nupirko 1994-05-03 pagal pirkimo pardavimo sutartį, kuri viešame registre buvo išviešinta 1994-05-06 (4 b.l.).

Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant CK, t.y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant CK įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad buvę sutuoktiniai Petras ir S. J. iki jų santuokos nutraukimo 2001-05-22, valdė lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, nors šis turtas ir buvo viešame registre įregistruotas ieškovo P. J. vardu. Po santuokos nutraukimo S. J. galėjo būti išduotas liudijimas dėl jai priklausančios pusės dalies turto, įgyto santuokos metu, kadangi pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau buvusi ieškovo sutuoktinė S. J. nepasinaudojo šia įstatymo suteikta teise, todėl laikytina, kad po santuokos nutraukimo ji pripažino, jog jai iš santuokos metu įgyto turto nepriklauso tam tikras nekilnojamasis daiktas. Sutuoktinių turto teisinis režimas įtvirtina jų bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindus. Kaip jau minėta vienas iš tokių pagrindų yra santuokos nutraukimas. Dėl to reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė išsituokusių sutuoktinių nuosavybė, įstatymas nustatė trejų metų ieškininės senaties terminą (SŠK 23str. 4d.). Atsakovė dar iki šio termino pabaigos pripažino, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadangi nesikreipė į teismą dėl jo padalijimo. Todėl pripažintina, kad atsakovė ne tik neprisidėjo asmeninėmis piniginėmis lėšomis įsigyjant šį butą, bet ir niekada jo nelaikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to teismas konstatuoja, kad butas nors ir įgytas ieškovo ir buvusios sutuoktinės santuokos metu, tačiau laikytinas asmeniniu ieškovo P. J. turtu.

Atskirai pažymėtina, kad sutuoktiniai turtą esantį bendrąja jungtine nuosavybę po santuokos nutraukimo turėjo teisę pasidalinti per trejų metų ieškinio senaties laikotarpį. Tačiau nei buvusi ieškovo sutuoktinė, nei vėliau jos įpėdinis atsakovas K. J. tokia teise nepasinaudojo dėl to laikytina, kad jie pripažino ieškovo asmenines teises į šį turtą. Pastebėtina, kad pagal SŠK 23 str. 2d. santuokos pabaiga pati savaime dar nebuvo pagrindas, o tik prielaida bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei pasibaigti. Tačiau visuma aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad ieškovas laikytinas ne tik teisėtų šio turto valdytoju, bet ir savininku. Tokia teismo išvada remiasi ne tik ieškovo nurodytais argumentais ir į bylą pateiktais dokumentais, bet ir susiformavusia teismų praktika. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, jog atsakovas šios ieškovo teisės irgi neginčijo. Dėl to esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas ne tik sutinka, bet ir pripažįsta, jog minėtas nekilnojamasis daiktas (butas) yra asmeninė buvusio sutuoktinio (ieškovo) P. J. nuosavybė.

Kadangi ieškovas šioje civilinėje byloje atsisakė turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos nepriteistinos iš atsakovo. Taip pat iš šalių nepriteistinos į valstybės biudžetą ir kitos išlaidos, nes jų dydis neviršija nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui K. J. (a.k (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

Pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, registruotą P. J. vardu, asmenine P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją kartu su pranešimu per tris dienas išsiųsti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialui nustatytam teisiniam faktui įregistruoti.