Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,

dalyvaujant pareiškėjui V. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. prašymą trečiajam asmeniui Marijampolės AVA dėl termino nuosavybės teisių atkūrimo procese atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašė atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su K. J. patvirtinantiems dokumentams – Centrinio valstybės archyvo 2009 m.spalio 14d. pažymą Nr.R4-2477 su priedais, V. J. LR piliečio paso kopiją, jo gimimo liudijimą, Jono ir A. J. mirties liudijimus.

Skundė nurodė, kad jo tėvas J. J. 1991 m.spalio 31 d.padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo K. J. iki nacionalizacijos valdytą 2 ha žemės plotą Vilkaviškio apskrityje Vištyčio valsčiuje Vištyčio I lauko kaime ir pateikė giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. 1997 m.lapkričio 4d. tėvas mirė. Po tėvo mirties jis ( pareiškėjas) atsisakė palikimo dalies motinos A. J. naudai, tame tarpe ir teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į šį minėtą 2 ha žemės plotą. Motina palikimą priėmė. Vilkaviškio rajono Žemėtvarkos skyriaus 1999 m.vasario 17 d. protokolu nusprendė, kad pakanka dokumentų, kad atkurti nuosavybės teises į K. J. valdytą 2 ha žemės sklypą. 2003 m.lapkričio 3d. motina mirė. 2004 m.sausio 19 d.paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu duktė D. M. ( pareiškėjo sesuo) paveldėjo visą mirusios motinos turtą, kadangi jis ( pareiškėjas) atsisakė paveldėjimo dalies jos naudai, o kitas brolis G. J. palikimo nepriėmė.Tokiu būdu D. M. tapo teisėta pretendente į senelio K. J. turtą, tame tarpe ir į žemės sklypą Vištyčio I lauko kaime. Ji tarnybai pateikė savo asmens tapatybės kortelę, gimimo liudijimą ir santuokos liudijimą.2009 m.rugpjūčio mėnesį Vilkaviškio rajono laikraštyje pamatė žinią apie atleidžiamus žemėtvarkininkus, kreipėsi į rajono Žemėtvarkos skyrių ir buvo pranešta, kad nuosavybės atkūrimo byloje nėra dalis dokumentų.2009 m.gruodžio 24 d. raštu Marijampolės AVA atsakė, kad nepateikti dokumentai, įrodantys giminystės ryšį su buvusius žemės savininku, todėl jam pasiūlė kreiptis į teismą dėl termino tokiems dokumentams pateikti.

Teisme paaiškino, kad jis jokių pretenzijų į nuosavybės atkūrimą neturi, savo teises notariškai perleido seseriai D. M.. Manantis, kad dėl žemėtvarkos darbuotojų kaltės neišliko pateikti dokumentai, todėl tai yra svarbi priežastis ir terminas trūkstamiems dokumentams turi būti atnaujintas, o jis kaip įpėdinis turi teisę rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu.

Trečiojo asmens-Marijampolės AVA atstovė prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas negali būti tinkamu pareiškėju, kadangi visas savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą perleido D. M.. N. K. ir J. J. mirties liudijimai ir 2003 m.kovo 20 d. raštu apie tai buvo informuota A. J..

Tretieji suinteresuoti asmenys prašė patenkinti prašymą ir atkurti terminą dokumentams paduoti.

Prašymas netenkintinas.

Nustatyta, kad 1991 m.spalio 31 d.J. J. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo K. J. valdyta 2 ha žemės sklypą Vištyčio valsčiuje Vištyčio I lauko kaime ( b.l.13). 1997 m.lapkričio 04 d. jis mirė (b.l.15). 1999 m.kovo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu mirusiojo J. J. turtą paveldėjo sutuoktinė A. J., atsisakius palikimo dalies jos naudai mirusiojo dukteriai D. M., sūnui G. J. ir palikimo nepriėmus mirusiojo sūnui V. J. (b.l.58). 2003 m. lapkričio 4 d.mirties liudijimas patvirtina, kad A. J. tą dieną mirė (b.l.21). 2004 m.sausio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu mirusiosios turtą paveldėjo duktė D. M., atsisakius nuo priklausančios palikimo dalies mirusiosios sūnui V. J. ir palikimo nepriėmus mirusios sūnui G. J. (b.l.24). D. M. 2004 m. sausio 27d. padavė pareiškimą dėl motinos A. J. palikimo priėmimo (b.l.25).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( toliau –Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 dalyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaikui ( įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams ( įvaikiams)- į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams, jeigu šis yra LR pilietis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau tekste-ABT Į) 5 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas kelia reikalavimą nuosavybės teisių į senelio K. J. valdytą žemę atkūrimo klausimu. Tėvas J. J. prašymą atkurti šias nuosavybės teises 1991 m. spalio 31d. (b.l.13 ). Jam mirus, pareiškėjas įgijo teisę būti nuosavybės teisių atkūrimo dalyviu. Šios teisės atsisakė motinos A. J. naudai, o pastarajai mirus, sesers D. M. naudai. Apie tai liudija 2005 m.sausio 19 d.paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l.24). Šios aplinkybės reiškia, kad pareiškėjas nėra nuosavybės teisių atkūrimo proceso subjektu. ABTĮ 5 straipsnyje deklaruojamas teisminės gynybos prieinamumo principas reiškia, kad į teismą turi būti kreipiamasi prireikus ginti subjektinę teisę ar pažeistą interesą. Tai reiškia, kad į teismą kreipiasi suinteresuotas asmuo, kurio suinteresuotumas pasireiškia savarankišku teisiniu interesu ir būtinybe jį ginti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis pats nesiekia nuosavybės teisių atkūrimo, o veikia sesers naudai. Nustatyta, kad pareiškėjas savo noru atsisakė teisės būti nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalyviu kitų asmenų naudai, o veikti jų vardu, šiuo atveju D. M. vardu, jis neturi įstatymo tvarka patvirtintų įgaliojimų. Dėl to pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ir jo prašymas atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininkui patvirtinantiems dokumentams pateikti atmestinas. Šis sprendimas nepanaikina galimybės asmenims, kurie turi subjektinę teisę, kreiptis į teismą su tokiu pat prašymu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,

Rezoliucinė dalis

nuspre n d ė:

Prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.