Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Valentina Paliulionienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.;

2015 m. birželio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų O. P. ir I. P. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. 30 parų areštu;pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. balandžio 16 d.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8-9 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimus – neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiomis I. P. ir O. P..

Taip pat iš A. P. nukentėjusiajai O. P. priteista 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pagal BK 145 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini)., O. P. sodyboje, spardydamas lauko duris ir reikalaudamas atidaryti, grasindamas savo žmonai I. P. ją užmušti, su ja susidoroti ir paleisti viską dūmais, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų – nukentėjusiąją, savo šeimos narį, savo žmoną I. P..

Pagal BK 150 str. 1 d. A. P. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 28 d., apie 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas yla, panaudodamas fizinį smurtą savo dukters O. P. atžvilgiu, tai yra apžergęs ją sėdinčią ant kėdės, nurengdamas jai drabužius, delnu uždengdamas burną, kad nešauktų, draskydamas ir gnaibydamas krūtinę, O. P. pabėgus, ir po keliasdešimt minučių sugrįžus pasiimti daiktų, tęsdamas nusikalstamą veiką, pargriaudamas ją ant sofos, nurengdamas jai drabužius, gnaibydamas ir draskydamas jai krūtinę, kišdamas savo lytinį organą jai į burną, kišdamas savo pirštus jai į makštį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žastuose, kairiame dilbyje ir dešinėje krūtyje, nubrozdinimus makšties prieangio gleivinėje, taip padarydamas nukentėjusiajai O. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, tenkino lytinę aistrą prieš O. P. valią.

Teismo posėdyje nukentėjusiosios O. P. atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistasis, jo gynėjas bei prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliaciniais skundais nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimas ar veikos kvalifikavimo klausimai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengiant skundų ribų, tai yra dėl nuteistajam A. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei nukentėjusiajai O. P. neturtinei žalai atlyginti priteisto civilinio ieškinio dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų motyvus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 str. 5 d., ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d., 150 str. 1 d., taip pat paskyrė jam tinkamą bausmę, kurios vykdymą pagrįstai atidėjo bei tinkamai išsprendė civilinį ieškinį.

Tiek nukentėjusioji O. P., tiek nukentėjusioji I. P. apeliaciniais skundais prašo panaikinti nuteistajam A. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

BK 75 str. nuostatos numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str., parinkdamas tiek atskiras bausmes, tiek galutinę subendrintą bausmę tinkamai įvertino tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, tiek kaltinamojo asmenybę ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymą atidėjo, skyrimą savo sprendime motyvavo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo padarytų veikų bei jos asmenybės pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę bei atidedant šios bausmės vykdymą. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkų bei sunkų nusikaltimus, anksčiau teistas nebuvo (1 t., 108 b.l.), baustas administracine tvarka (1 t., 111-112 b.l.), laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2014-07-30 dirbo – darbo sutartis nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 2 d. (neįgalumas), darbdavio charakterizuojamas iš esmės teigiamai (2 t., 94 b.l.), serga onkologine bei kitomis ligomis (2 t., 25-26, 27 b.l.), teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas bei nuoširdų gailestį (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę dėl seksualinio prievartavimo sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat 2015 m. vasario 11 d. – kovo 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akte konstatuota, jog A. P. šiuo metu nustatomas organinis asmenybės sutrikimas; adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (2 t., 72-75 b.l.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad BK 150 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika buvo padaryta prieš ypač artimą žmogų bei sukėlė neigiamas pasekmes tiek nukentėjusiajai, tiek jos šeimai, A. P. paskyrė su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir tai, kad A. P. serga onkologine liga, jam nustatytas 30 procentų darbingumas, anksčiau neteistas, duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, dalį jam skirtinos bausmės yra atlikęs būdamas suimtas (2014 m. rugsėjo 28 d. – 2015 m. balandžio 16 d.), padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam laikotarpiui, tai yra trejiems metams, bei paskiriant įstatyme numatytas pareigas bei draudimus. Su šia pirmosios instancijos išvada visiškai sutinka ir apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Kaip matyti iš apeliacinių skundų, bene esminis nukentėjusiųjų argumentas, kodėl nuteistajam turėtų būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, yra tai, kad tokia bausmė neužtikrina jų saugumo. Tačiau šioje dalyje pažymėtina, jog aiškinant BK 41 str. normą, reglamentuojančią bausmės sąvoką bei paskirtį, galima teigti, jog bausmė atlieka keletą funkcijų – bendrosios ir specialiosios prevencijos, atpildo arba nubaudimo, pataisos bei teisingumo principo įgyvendinimo, tai yra bausmė yra iš esmės orientuota į poveikį konkrečiam nusikaltusiam asmeniui ir šis poveikis neabejotinai privalo būti teisingas. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. O tam būtina įvertinti kaltininko asmenybės pavojingumą, kaltininko nusikalstamo elgesio priežastis ir motyvus, asmenybės ypatumus, užsiėmimą, ankstesnį elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam A. P. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (beje, maksimaliam įstatymo numatytam laikotarpiui) buvo paskirtos BK 75 str. 2 d. 8 ., 9 p. numatytos pareigos – neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiomis O. P. bei I. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei byloje nesant duomenų apie tolesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį, A. P. skirta probacija įgyvendina teisingumo principą, o jam skirti įpareigojimai šiuo metu yra pakankami nukentėjusiųjų saugumui užtikrinti. Pažymėtina ir tai, jog A. P. elgesys bei kaip jis laikosi teismo jam skirtų pareigų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bus kontroliuojamas nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, o šiam pažeidžiant probacijos sąlygas įstatymai numato galimybę panaikinti skirtą bausmės vykdymo atidėjimą, pasiunčiant asmenį atlikti skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nukentėjusioji O. P. taip pat nesutinka su jai priteisto civilinio ieškinio dydžiu bei prašo neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 144927,53 Eur. Nurodo, jog nepriteisdamas ieškinyje nurodytos sumos teismas užkirto kelią jai gauti teisingą žalos atlyginimą, priteista 12000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža, kadangi dėl patirto seksualinio prievartavimo jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, o teismas neakcentavo jog seksualinio prievartavimo veiksmus atliko jos tėvas ir būtent ši aplinkybė sukelia ypač didelius pergyvenimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo priteistą nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neturtinės žalos dydis – 12000 Eur – nustatytas teisingai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nuostatų ir bendrųjų teisės principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teisingai įvertino ir analizavo neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgė į nukentėjusiosios dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, amžių, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, siekiant teisingos ir protingos nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyros. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra, todėl didinti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Be to, priešingai nukentėjusiosios teiginiams, teismas įvertino ir tai, kad nusikalstamą veiką prieš ją padarė artimais ryšiais susijęs asmuo – tėvas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų O. P. ir I. P. apeliacinius skundus atmesti.