Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-29 · Byla Nr. PK-25-161/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
PK-25-161/2014
Teisminio proceso Nr.
1-49-3-00010-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Zarembienė
Nukentėjusysis
L. Č.
Kaltinamasis
A. R.
Advokatai
Virginija Bradulskienė, Egidijus Galatiltis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-25-161/2014
(Teismo proceso Nr. 1-49-3-00010-2013-4)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.1.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.; 2.9.1. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 29 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja E. Z., sekretoriaujant L. D.,

dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai L. Č., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokato padėjėjui Egidijui Galatilčiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nust at ė:

L. Č. kaltina A. R. tuo, kad A. R. paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, ją paniekinančią, pažeminančią, pakertančią pasitikėjimą ja, o būtent:

2013 m. gegužės mėnesį paskambinęs į jos mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė sekti jo sutuoktinę, jos bendradarbę L. R., o jai, nukentėjusiajai atsisakius tai daryti, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. liepos 13 d. skambindavo ir rašydavo pranešimus po du - tris kartus per dieną jai, nukentėjusiajai L. Č. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ją įžeidinėdavo, vadino ją „mentų ir gaisrininkų kurva”, sakė, kad ji dulkinasi su Laičių mokyklos pavaduotoju, mentais, jai pasakė, kad I. L. matė, kaip ją dulkino mentai ir gaisrininkai, o 2013 m. liepos 13 d., 11 val. 15 min., atsiuntė grasinančio pobūdžio pranešimą tokio turinio: „tu klisti viras sužinos viską kreipkis”, o 11 val. 35 min. atsiuntė grasinančio pobūdžio pranešimą tokio turinio: „vesk policiją ka nori tavo dienos suskaičiuotos prašiau nelįsti nesupratai gaudik pasekmes” ir tokiu būdu A. R. įžeidė ją, pažemino jos garbę ir orumą, t.y. L. Č. kaltina A. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą, LR BK 154 str. 1 d.

Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad neskambino ir žinučių L. Č. nesiuntė, tai rodo jo pateiktos pokalbių išklotinės. 2013 m. liepos 13 d. su žmona įvyko konfliktas dėl jo žmonos neištikimybės, todėl jis parašė žinutę L. Č., prašė nesikišti, o ne sekti jo žmoną, daugiau nekalbėjo ir nebendravo su Č.. Žinutę išsiuntė, nes L. pasakė, kad važiuoja į policiją, tai jis sakė, kad važiuok į policiją kur nori, jis norėjo pabendrauti su L. vyru, tačiau jis buvo (duomenys neskelbtini) ir nežinojo viso šito įvykio, tai parašė „vyras sužinos“, „gaudyk pasekmes“ - tai turėjo minty, kad vyras sužinos. „Tavo dienos suskaičiuotos“, tai turėjo minty, kad vyras viską sužinos, sužinos apie žmonos elgesį, nes norėjo kad nebūtų žinučių ir pokalbių darbo metu tarp jo žmonos ir Č.. Jis daugiau neskambino Č. ir nerašė, tik liepos 13 d. skambino Č., norėjo pabendrauti, daugiau neskambino.

Nukentėjusioji L. Č. teisme paliudijo, kad įsidarbino (duomenys neskelbtini) ikimokykliniame ugdyme auklėtojos L. R. padėjėja. A. R. jai paskambino ir prašė, kad stebėtų jo žmoną L., bet ji nesutiko. Tuomet A. R. pradėjo skambinėti ir sakyti, kad ji tokia pati kaip ir jo sutuoktinė, miega su pavaduotoju, kad ji negali dirbti su vaikais. Tai buvo dar iki 2013 m. liepos 13 d. R. skambino dažnai, kai skambino, būdavo neblaivus, kalbėdavo grubiai. 2013 m. liepos 13 d. ruošėsi į turgų, sėdo į mašiną, kai jai R. parašė žinutę, „tu klysti, vyras viską sužinos, kreipkis“, po to jai paskambino, jai neleido nieko pasakyti, jis kalbėjo, vadino „mentų ir gaisrininkų kurva“, sakė, kad ją „dulkino mentas V.“, yra kas matė, pasakė, kas matė, kad ji 3 val. nakties ateidavo į gaisrinę ir ją visi dulkino ir tada mentai išsiveždavo dulkino. Kai kalbėjo tokius žodžius, pašaliniai asmenys negirdėjo, tik šalia buvo jos vyras Č.. Žinutes ir skambučius, kuriuos gaudavo iš A. R. matė ir girdėjo vyras, daugiau niekas negirdėjo, jokie pašaliniai asmenys, nes ji su R. nebuvo susitikusi. Viskas baigėsi, kai ji kreipėsi į teismą. A. R. į visą tai įtraukė savo draugą L., kuris ją iškoliojo, sakė, kad R. jam liepė taip sakyti, nežino kuris iš jų meluoja. Mano, kad R. žinias apie ją paskleidė L., tai pripažino ir pats L.. Visa tai sukėlė nemalonių išgyvenimų, jai išsivystė depresija, galvos skausmai, bemiegės naktys ir tai vertina 10 000 litų. Jos sutuoktinis matė žinutes ir girdėjo pokalbį su R. telefonu. Būnant policijoje, K. kalbėjo su R. telefonu, K. liepė jam ramintis. R. skambino K., sakė, kad nepriimtų pareiškimo. Kai jis atėjo į policiją, jos telefonas nesustojo skambėti, tai K. paėmė jos telefoną ir kalbėjo telefonu su R., jį ramino, sakė „baik, nesidaryk sau problemų, kokias nesąmones darai“. Kaltinamasis paskleidė informaciją L. apie ją, jos vyrui Č., daugiau nežino kam jis ką sako. Jos vyras buvo informuotas ir apie SMS, ir apie skambučius, gautus iš R.. R. įtraukė į nusikalstamą veiką L., nes kai jai skambino 2013-07-13, sakė, kad L. savo akimis matė, kaip ją dulkino. Vyro paklausė, ar jis pažįsta L.ų, vyras jį pažinojo. Vakare susitiko su L. P. miestelyje, jis buvo neblaivus, ir vėl jis ją iškoliojo, sakė, kad matė, kaip ją dulkino ir t.t. I. L. telefono numerį sužinojo iš savo vyro, jie iš vieno kaimo. R. su L. susitarė ją šmeižti, R. paskambinęs 11 val. ryte išvadino ją „mentų ir gaisrininkų kurva“, o vakare susitikus su L. jis jai tą patį pasakė.

Liudytojas I. L. parodė, kad A. R. prašė sužinoti L. Č. vyro telefono numerį. Č. telefono numerio R. nepasakė, nes nežinojo. A. Č. nieko nekalbėjo su R., nieko nesitarė. Jam paskambino Č., kvietė susitikti, jie apsižodžiavo, bet susitaikė. Susitiko (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, apsižodžiavo, susiginčijo, jis tokių įžeidžiančių žodžių nesakė, jie konfliktavo, ji klausinėjo dėl R.. R. jam nieko nesakė apie Č. kontaktus su gaisrininkais, su policininkais. Nebuvo su R. susitarę šmeižti Č., apie ją nebuvo kalbos. Su Č. susitaikė tik dėl to, kad nebūtų nušalintas nuo tarnybos. Jis neatsimena, ką kalbėjo prie parduotuvės, tai senokai buvo. Su R. jis nebuvo susitikęs praeitais metais liepos mėn., jam R. tik skambino. Jo tel. numeris (duomenys neskelbtini), liepos 13, 14 d. su R. ar bendravo, nepamena. Susitaikymo protokolą pasirašė, bet jis nepripažino, kad L. Č. išvadino negražiais žodžiais.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. S. paaiškino, kad jai žinoma tik tiek, kad buvo parašytas pareiškimas, jį išnagrinėjo ir rekomendavo Č. kreiptis privataus kaltinimo tvarka. R. ir L. neapklausinėjo, su jais buvo pravestas prevencijos pobūdžio pokalbis, buvo R. oficialiai įspėtas ir buvo pasakyta atsiprašyti L. Č.. R. prevencinio pokalbio metu ką sakė, ar prisipažino, negali atsiminti. Pareiškime buvo išdėstytos aplinkybės ir buvo pasakyta, kad panašaus pobūdžio veiksmai gali užtraukti atsakomybę, kaip reagavo R. nepamena. Oficialaus įspėjimo R. neturi teisės apskųsti, jis nesukelia teisinių pasekmių, raštas užtikrina, kad buvo pravestas pakalbis, jog buvo įspėtas, išaiškinta R., kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas V. K. paaiškino, kad kreipėsi L. Č., jog R. jai skambinėja ir įžeidinėja. Kol jis apklausinėjo pareiškėją, teko su R. kalbėtis telefonu, nes jis skambino Č., jam atrodo kad ir jam skambino į jo telefoną. R. kalbėjo, kad kažkas susiję su jo žmona ir Č. jai padeda. R. bandė jam paaiškinti, kad ji padeda jo žmonai, bendro pobūdžio buvo pokalbis. Jis sakė, kad Č. jo žmonos R. draugė. Šmeižiama ar grasinama Č. tai prie jo nebuvo. R. ką tiksliai sakė, neprisimena. Priėmė Č. pareiškimą, SMS žinutes apiformino. Tą dieną, apklausos metu, jam atrodo, kad buvo skambučiai apklausos metu, įspėjo R., kad jei nebaigs skambinti, bus priimtas pareiškimas. R. neprašė, kad jis nepriimtų pareiškimo, to būti negali, jis privalo priimti pareiškimą, Č. minėjo, kad R. sakė, jog pas jį policijoje daug draugų ir pareiškimo nepriims. Jo telefono numerio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini). R. pažįsta, jis dirbo gaisrininku, teko bendrauti darbo reikalais. Liepos 13 d. teko bendrauti su R., iš pokalbio jam pasirodė, kad kalba nerišli ir nelabai aiški, sunku buvo su juo susišnekėti.

A. Č. teisme paliudijo, jog L. Č. yra jo žmona. Pernai jam žmona pasakė, kad paskambino bendradarbės vyras ir pasakė, kad jo žmona turi sekti A. R. žmoną, ką ji daro su bendradarbiu. Jo žmona atsisakė. Žmona buvo susirūpinusi, jis pradėjo klausinėti, ir ji pasakė, kad R. skambina, kad ji privalo sekti R. ir jam viską raportuoti. Jam žmona rodė žinutes, buvo rašyta, kad jo žmona „su pavaduotoju“, kad vyras sužinos, žinutės buvo su keiksmažodžiais, žinučių buvo, žmonai sakė, kad važiuojam į policiją ir viską sutvarkom, bet žmona sakė, kad pas juos šeimoj problemos ir viskas baigsis gal. Žmona buvo susinervinusi, ten buvo rašyta, kad sužinos vyras. Liepos 13 d. vėl pradėjo R. rašyti SMS, abu su žmona susinervino ir nuvažiavo į policiją. Nuėjo pas budėtoją K., žmona pradėjo kalbėti ir tuo metu paskambino pats R.. Jis nėra kalbėjęs su R., jam žmona parodydavo žinutes.

Kai paskambino R., K. paėmė telefoną, prisistatė ir girdėjosi, kad R. ir K. geri pažįstami. K. liepė liautis, nieko nedaryti, nes turės problemų, ir po kelių minučių R. jau skambino į .K asmeninį numerį, nes matyt suprato, kad jie rimtai tuo užsiėmė. Jie parašė pareiškimą. Žmona linksmo būdo namuose būdavo, bet nuo to laiko, ji buvo susinervinusi, labai pergyvendavo. SMS žinutes skaitė, buvo rašyta „tu esi gaisrininkų policininkų kurva“, kad „pisiesi, valkiojiesi su pavaduotoju“. Skaitė žinutes, jam žmona jas parodydavo. Buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje su žmona liepos 13 d., R. minėjo L., nes jis viską žino apie tai, kai jo žmoną atveždavo pas gaisrininkus. Jam skambino iš (duomenys neskelbtini), kad „tu nuramink savo žmoną, nes neteksi darbo ir tau gali viskas blogai baigtis“. O kitą dieną paskambino L., jis kalbėjo įtikinamai, sakė „tave tvarkydavo visa gaisrinė“, nors jis jo žmonos nematęs, jam visa tai pasakė R.. R. pasakojo, žino, matė, kaip „policininkas Vagonis pisė ją, kaip visi gaisrininkai ir policininkai“, kad „ji policininkų gaisrininkų kekšė“. Jam buvo labai nemalonu tą informaciją girdėti, nes jis žino, kad taip nėra, tai jam buvo labai nemalonu. Jam buvo grasinta per jo sutuoktinę, kad pasirūpins tuo, kad darbo neturės užsienyje, tai pasakė jo žmonai telefonu žodžiu, jis girdėjo tuos žodžius.

L.iudytoja L. R. parodė, kad buvo įdarbinta padėjėja L. Č., po savaitės ji atėjo ir pasakė, kad jai skambino jos vyras A. R. ir prašė nesusidėti su ja, prašė ją sekti, stebėti, žiūrėti, o jei ji nesutiks, jis imsis kažkokių priemonių. Grįžusi namo pasakė po kelių dienų tai vyrui A. R., nes L. gerai nepažinojo ir jis jos nepažinojo. Po to vyras bandė gąsdinti L.. Ji girdėjo, kaip L. skambino jos vyrui ir L. pasakė, kad L. Č. eidavo į gaisrinę, buvo tokia anokia, girdėjo šį pokalbį L. su jos vyru, nes buvo įjungtas garsiakalbis, kad ir ji girdėtų. Vyras jai dar pasakė, „matai, kokia tavo draugė“. Jai pasakojo L. Č. apie jos vyro siųstas žinutes, parodė, kokias siuntė žinutes. Jos yra bendradarbės, matė, kad L. susinervinusi, negali dirbti, negalvoja apie darbą, o galvoja apie tai, kaip nekaltą žmogų gali įžeisti. Viskas kiek laiko truko, nežino, ji žinojo porą žinučių. Tą dieną, kai buvo parašytas pareiškimas policijai, R. buvo išgėręs, bandė ją priversti skambinti L., prašė nuvežti iki Č. namų, kad pasikalbėtų. Žinutes ir jų turinį pamena, buvo parašyta, kad „tavo dienos suskaičiuotos“, visko tikrai negali pasakyti, bet įsiminė, kad „tavo dienos suskaičiuotos“. Kokia buvo kita žinutė, negali pasakyti, žinutė buvo įžeidžiančio turinio. L. nebuvo nei šeimos, nei jos draugė, ji tik pirmas dienas dirbo, labai blogai jautėsi, verkdavo, negalėdavo įsijungti į darbą, vaistus vartojo.

Iš pareiškimo turinio matyti, jog 2013 m. liepos 13 d. L. Č. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatą ir pareiškė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokykliniame skyriuje, prieš tris mėnesius jai paskambino bendradarbės L. R. vyras A. R., kuris paprašė, kad ji sektų jo žmoną, nes įtarė, kad žmona turi meilužį. Ji tai daryti atsisakė, todėl jis pradėjo nuolat skambinėti ir siuntinėti įžeidžiančio turinio žinutes, po to pradėjo gąsdinti (b.l. 6 ).

Papildydama savo pradinį pareiškimą, 2013 m. liepos 14 d. L. Č. nurodė, kad A. R. ją šmeiždamas minėjo savo draugą I. L., su kuriuo ji susitiko (duomenys neskelbtini) miestelyje. I. L. visų akivaizdoje ją šmeižė nebūtais dalykais, žemino, įžeidinėjo ir šaipėsi, sakė, kad pats matė, kaip ją dulkino mentai ir gaisrininkai. Nei I. L., nei A. R. asmeniškai nepažįsta. I. L. matė pirmą kartą.

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2013 m. liepos 13 d. L. Č. pateikė mobilaus ryšio telefoną HTC Desire A8181, (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).

Mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu nustatyta, jog mobilaus ryšio telefono HTC Desire A8181, (duomenys neskelbtini), skyrelyje „Žinutės“ yra dvi žinutės, gautos 2013 m. liepos 13 d. 11 val. 15 min. ir 11 val. 35 min. iš adresato, užvardinto A. (L). Pirmoje žinutėje parašyta „Tu klisti viras suzinos vixka kreipkis“. Antroje žinutėje parašyta „Vesk policija ka nori tavo dienos suskaičiuotos prasiau nelisti nesupratai gaudik pasekmes“ (b.l. 11, 12).

Iš Sąskaitos išklotinės, serija JUP, Nr. 5117966140 matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2013 m. liepos 31 d. iš abonento A. R., kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 13 d. buvo rinktas Nr. (duomenys neskelbtini) aštuonis kartus ir buvo išsiųstos 4 SMS žinutės (b.l. 74-77).

Motyvuojamoji dalis

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį), nori taip veikti ir siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Iš byloje pateiktų sąskaitų išklotinių matyti, kad 2013 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais iš kaltinamojo A. R. vardu registruotų telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo skambinta ir buvo siųstos SMS žinutės į L. Č. mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau kaltinamasis A. R. teisme paaiškino, kad jis naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu kitu jo vardu registruotu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nuo pat pradžių naudojasi jo žmona L. R.. Pati nukentėjusioji L. Č. savo pareiškime policijai nurodė, kad A. R. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), todėl teismas neima domėn byloje esančių telefono numerio (duomenys neskelbtini) sąskaitų išklotinių.

Nukentėjusioji L. Č. nurodė, jog kaltinamasis A. R. paprašė sekti jo sutuoktinę, jos bendradarbę L. R., o jai, atsisakius tai daryti, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. liepos 13 d. skambindavo ir rašydavo pranešimus po du - tris kartus per dieną, ją įžeidinėdavo ir jai grasindavo. Tačiau siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., byloje turi būti įrodyta, kad informacija apie nukentėjusįjį buvo klaidinga, žeminanti nukentėjusiojo garbę ir orumą ir kaltinamasis šią informaciją paskleidė tyčia. Kaip matyti iš nukentėjusiosios L. Č., liudytojų A. Č., L. Č. parodymų, kaltinamasis skambindavo ir žinutes rašydavo pačiai nukentėjusiajai L. Č., kuri teisme patvirtino, kad kai A. R. jai skambino ir su ja kalbėjo, pašaliniai asmenys negirdėjo, tik šalia buvo jos vyras A. Č., kuris matė žinutes ir girdėjo skambučius. A. Č. teisme paliudijo, kad A. R. žinutes jam parodydavo pati sutuoktinė L. Č.. Tą patį nurodė ir liudytoja L. R., t.y. kad būtent pati nukentėjusioji L. Č. parodė, kokias žinutes jai siuntė A. R..

Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tuo tarpu iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų matyti, jog kaltinamasis A. R. žinutes išsiuntė ir skambino asmeniškai nukentėjusiajai. Kad apie nukentėjusiąją būtų paskleidęs informaciją kitiems asmenims, byloje įrodymų nėra. Nors nukentėjusioji teisme paaiškino, kad A. R. paskleidė informaciją apie ją I. L., tačiau liudytoju apklaustas I. L. teisme paneigė, kad A. R. jam kažką sakė apie L. Č. kontaktus su gaisrininkais, policininkais. Be to, kaip matyti iš nukentėjusios L. Č. pirminio skundo (b.l. 1-3), jame L. Č. buvo nurodžiusi, jog būtent I. L. paskleidė informaciją apie ją A. R., taip pat, kai buvo su juo susitikusi 2013 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) miestelyje gyventojų akivaizdoje ją šmeižė, įžeidinėjo, žemino ir t.t. Taip pat iš L. R. parodymų matyti, jog A. R. buvo įjungęs telefono garsiakalbį ir davė jai paklausyti, ką apie L. Č. sako I. L.. Tačiau su I. L. L. Č. susitaikė, ką patvirtina jų 2014 m. vasario 13 d. pasirašytas Susitaikymo protokolas (b.l. 38, 39) ir procesas dalyje pagal nukentėjusiosios skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo I. L. buvo nutrauktas (b.l. 45, 46).

Garbės ir orumo pažeidimo bylos yra privataus kaltinimo bylos, kurios nagrinėjamos pagal tokius pat principus kaip ir visos kitos baudžiamosios bylos, jose taip pat galioja nekaltumo prezumpcija. Tai reiškia, kad kaltininko kaltę privalo įrodyti privatus kaltintojas. Be to, kaltintojas privalo įrodyti ir tai, kad apskritai buvo padaryta nusikalstama veika, priešingu atveju kaltininkas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui.

Pagal pirminį nukentėjusiosios skundą A. R. buvo pareikštas kaltinimas ir pagal LR BK 155 str. 1 d., tačiau patikslintame skunde šio kaltinimo nukentėjusioji atsisakė. Be to, LR BK 155 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, tačiau kaip matyti iš pačios nukentėjusios, kaltinamojo bei liudytojų parodymų, A. R. skambino ir SMS žinutes rašė asmeniškai nukentėjusiajai, t.y. neviešai. Taigi, galėtų būti svarstomas kaltinimas pagal LR BK 155 str. 2 d., tačiau toks kaltinimas nebuvo pareikštas. Byloje nukentėjusiąją atstovauja advokatė, kuri jai teikia teisinę pagalbą ir nukentėjusysis bei jo teisėtas atstovas privalo įrodinėti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be to, pateiktas dviejų žinučių turinys: „Tu klisti viras suzinos vixka kreipkis“ ir „Vesk policija ka nori tavo dienos suskaičiuotos prasiau nelisti nesupratai gaudik pasekmes“, kurias A. R. paaiškino, jog turėjo mintyje, kad L. Č. vyras sužinos apie žmonos elgesį, nes norėjo kad nebūtų žinučių ir pokalbių darbo metu tarp jo žmonos ir Č., nevertintinas kaip įžeidžiantis, tuo labiau, kad iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, jog buvo aiškinamasi dėl A. R. šeimyninių santykių.

Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Be to, atsižvelgiant į aplinkybes, kurioms esant kaltinamasis parašė nukentėjusiajai SMS žinutes ir įvertinus jų turinį kitų įrodymų kontekste, nukentėjusiosios L. Č. pasirinkta baudžiamosios atsakomybės rūšis ginti savo garbę ir orumą nėra proporcinga. Pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (LR CK 2.24 str.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus duomenis, daro išvadą, kad A. R. veiksmuose nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, nes teisme nenustatyta, jog A. R. paskleidė informaciją apie nukentėjusiąją, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, A. R. dėl šios veikos išteisintinas.

Byloje nukentėjusioji L. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinus, kad kaltinamojo A. R. veiksmuose nėra LR BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nukentėjusiosios L. Č. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Pagal BPK 105 str. 6 d. nuostatas, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 103) patvirtina, kad už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos L. Č. teikimą byloje susidarė 1000 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos padarymo, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, nukentėjusiosios L. Č. atstovės prašymas priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 304-307 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. R. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

L. Č. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Netenkinti L. Č. atstovės advokatės Virginijos Bradulskienės prašymo atlyginti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Zarembienė