- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-24
- Bylos Nr.
- AS-469-396-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- R.B.P.
- Kategorijos
- 57.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo (pareiškėjas R.B.P.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) skundu teismą prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK) 2006-02-22 sprendimą Nr.S-37-(7-14/2006), kuriuo buvo pakeistas jos 2006-01-03 sprendimas Nr.68-1, vietoje sprendimo negrąžinti pareiškėjui R. B. P. 1478,40 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau - FAPM) nurodant grąžinti 614,90 Lt minėto mokesčio sumą.
II.
2006 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, bylą nutraukė. Teismas nurodė, jog Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma riboja bylos pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjimo pagrindus. Ji nustato, kad apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo centrinis mokesčių administratorius turi teisę tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo teisės akto nuostatas. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad mokesčių administratorius gali apskųsti teismui Mokestinių ginčų komisijos sprendimą tik dėl skirtingo teisės normų aiškinimo ir taikymo, tuo tarpu šiuo atveju byloje nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija skirtingai vertino tik faktines bylos aplinkybes. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, kad pareiškėjas gavo iš UAB "Palangos žuvėdra" naudą, pasireiškusią mokesčio už studijas sumokėjimu, tokiu būdu gaunant pajamas (jis įgijo teisę studijuoti ir įgyti gydytojo reabilitologo kvalifikaciją nemokamai, t.y. neturėdamas papildomų išlaidų). Ginčas yra tik dėl to, ar pareiškėjo gautos pajamos susijusios su tarp jo ir UAB „Palangos žuvėdra" susiklosčiusiais darbo teisiniais santykiais. Tiek MGK, tiek mokesčių administratorius pripažįsta, kad pareiškėją su bendrove siejo darbo teisiniai santykiai, nes jis šioje bendrovėje dirbo terapeutu, gavo už tai atlyginimą. Nors atsakovė skunde nurodė MGK sprendimą ginčijanti dėl skirtingo teisės aktų nuostatų interpretavimo, bylos medžiaga patvirtino, kad VMI skundą dėl MGK sprendimo pateikė dėl to, kad išsiskyrė jų pozicijos vertinant faktines bylos aplinkybes (priklausomai nuo to, skiriasi jų nuomonė dėl to, kokiu tarifu turėjo būti apmokestinamos pajamos). Teismo konstatavimu, šis atsakovės ir MGK pozicijų skirtumas negali būti laikomas ginču Mokesčių administravimo įstatymo prasme, t.y. ginču dėl skirtingo teisės akto nuostatų interpretavimo, todėl nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas turi pasibaigti MGK sprendimu.
III.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti, perduodant klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėti iš naujo. Atsakovės manymu, šiuo atveju negalima teigti, kad mokesčių administratorius ir MGK skirtingai įvertino tik faktines aplinkybes. Kaip teisingai pažymėjo teismas, nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, kad pareiškėjas gavo iš UAB „Palangos žuvėdra" naudą, pasireiškusią mokesčio už studijas sumokėjimu, tokiu būdu gaudamas pajamas. Tačiau teigti, kad ginčas dėl to, kokios rūšies pajamas gavo pareiškėjas, yra ginčas dėl faktinių aplinkybių, kaip nurodoma skunde, nėra pagrindo - tai, ar gautos pajamos turi būti priskiriamos prie susijusių su darbo santykiais, priklauso nuo įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo. Atsakovės teigimu, spręsdamos pajamų apmokestinimo tvarką, atsakovė ir MGK skirtingai vertino Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 6, 33 straipsnių bei Darbo kodekso nuostatas. Vertinant, ar gyventojo gautos pajamos yra susijusios su darbo santykiais, svarbu nustatyti visas aplinkybes, lėmusias pajamų išmokėjimą: tarp kokių subjektų, dėl kokio objekto, kokie yra šalių prisiimti įsipareigojimai ir pan. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kokios rūšies yra pajamos. Atsakovė pažymi, jog darbo santykiams yra privalomas susitarimas dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos, darbo laiko ir funkcijų, atostogų, darbo priemonių suteikimas, asmens pavaldumas įmonės vidinei tvarkai ir pan. Pajamų išmokėjimo momentu visos šios sąlygos buvo, pareiškėjas pajamas gavo iš savo darbdavio, pajamos buvo siejamos su darbdavio tikslu mokėti jas darbuotojui, kuris po studijų taptų jam reikalingu specialistu (pareiškėjas įsipareigojo už tai darbdaviui dirbti 3 metus). Todėl, atsakovės manymu, MGK nepagrįstai savo sprendime nurodė, kad mokesčio už studijas sumokėjimas nesiejamas su pareiškėjo UAB „Palangos žuvėdra" atliekamomis darbo funkcijomis.
Atsiliepimas
Pareiškėjas R.B.P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo manymu, atskirasis skundas nepagrįstas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-236-2005, nurodydamas, jog Centrinio mokesčių administratoriaus skundo priėmimo stadijoje nenustačius, kad mokesčių administratorius ir MGK, spręsdami mokestini ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai aiškino teisę, centrinio mokesčių administratoriaus skundą teismas turėtų atsisakyti priimti, o šią aplinkybę nustačius bylos nagrinėjimo metu, byla turėtų būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio l punkto pagrindu. Pareiškėjas taip pat remiasi Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimu ir teisės taikymo rekomendacijomis, aprobuotomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-07-14 pasitarime, pagal kurias tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją, be to, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams (civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra). Pareiškėjo teigimu, VMI neatsižvelgia į MGK 2001 metų veiklos ataskaitą, kurioje nurodyta, kad įstatymų leidėjas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 6 straipsnyje (1993-07-13 įstatymo Nr. 1-21 l redakcija), apibrėždamas apmokestinamąsias pajamas, panaudojo terminą „gautos pajamos pinigais ir natūra" (specialieji mokesčių įstatymai „pajamų" sąvokos neapibrėžė, todėl teismas šį terminą aiškino taip, kaip jis naudojamas bendrinėje lietuvių kalboje). Pareiškėjas pažymi, kad pagal galiojančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio komentaro 9 punktą gyventojo gautas (ne kaip atlygis už darbą, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip investuotą turtą, lėšas), nenurodytas šio komentaro 3.1 - 3.5 ir 5.1 - 5.4 punktuose, turtas, paslaugos arba nauda nepripažįstami gyventojo pajamomis natūra ir nėra pajamų mokesčio objektas. Įstatymo redakcijos pakeitimas, kaip nurodo pareiškėjas, negali pakeisti esminių teisinių sąvokų, civilinius santykius paversti darbo santykiais. Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirajame skunde, jo teigimu, nepateiktas joks teisės aiškinimas, tik į įstatymo lygmenį keliami Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo komentarai, dėl kurių aiškiai pasisakė MGK ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pareiškėjo teigimu, atskirasis skundas prieštarauja ir sprendimų mokestiniuose ginčuose apskundimo ekonominio tikslingumo kriterijams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1K-014, nes ginčijama nereikšminga (iki 1000 litų) mokesčių suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo procesinio ginčo sprendimui aktuali Mokesčių administravimo įstatymo 59 straipsnis 2 dalies norma, kurioje yra nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo centrinis mokesčių administratorius turi teisę apskųsti tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.
Įstatymo interpretavimas – tai jo nuostatų aiškinimas.
Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyne atskleidžiamą reikšmę ,,aiškinti“ - tai daryti aiškų, suprantamą, komentuoti.
Teisinėje praktikoje skiriamas oficialus, t.y. kitiems subjektams privalomas įstatymų aiškinimas, ir neoficialus įstatymų aiškinimas, pasireiškiantis kaip neatsiejama teisės normų taikymo proceso dalis kiekvieno įstatymą ar kitą teisė aktą taikančio subjekto veikloje. Nagrinėjamu atveju neoficialus įstatymo aiškinimas pasireiškia tuo, kad tiek mokesčių administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija prieš kvalifikuodami nagrinėjamus teisinius santykius, t.y. parinkdami nagrinėjamam ginčui spręsti tinkamas teisės normas, visų pirma turi išsiaiškinti tikrąją jų prasmę ir turinį.
Iš byloje esančių mokestinio ginčo duomenų matyti, kad mokesčių administratorius pareiškėjo apmokestinimui taikė Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 6 straipsnio normą, kurioje buvo nustatyta, kad į apmokestinamąsias pajamas įskaitomos visos pagrindinėje darbovietėje per mėnesį gautos pajamos pinigais ir natūra. Mokesčių administratoriaus supratimu, ši teisės norma reiškia, kad kaip su darbo santykiais susijusios pajamos turi būti vertinamos visų rūšių darbuotojo iš darbovietės gautos išmokos ir gauta nauda.
Mokestinių ginčų komisija savo sprendime taip pat remiasi Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 6 straipsnio norma, tačiau ją aiškina kitaip- Mokestinių ginčų komisijos supratimu, pagal šią teisės normą į apmokestinamąsias pajamas įskaitomos tik tos pagrindinėje darbovietėje gautos pajamos, kurios yra susijusios su jo darbo teisiniais santykiais; darbuotojas gali iš darbdavio gauti ir ne su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas, kurios nepatenka į minimos įstatymo normos reguliavimo sritį.
Iš nurodytų aplinkybių išplaukia išvada, kad tarp mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos ginčas kilo dėl skirtingo įstatymo aiškinimo, todėl jis turi būti nagrinėjamas teismo.
Atsakovės atskirasis skundas nurodytu pagrindu patenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės atskirtąjį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.