- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-682-265/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00947-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Goldengrass“
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Nacionalinės žemės tarnybos
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Goldengrass“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1290-351/2011 pagal pareiškėjos UAB „Goldengrass“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo finansinių išlaidų pagrindimui bei pirmumo teisės prieš kitus asmenis įgijimui išsinuomojant iš valstybės žemės sklypus nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 2003-12-31 iki 2007-12-31 nuomos pagrindais valdė žemės ūkio paskirties 100,7 ha ploto valstybinės žemės sklypą, identifikavimo Nr. 488000000015396, esantį Šilutės r. sav., Rusnės sen., Uostadvario k., ir žemės ūkio paskirties 8,95 ha ploto valstybinės žemės sklypą, identifikavimo Nr. 488000000015397, esantį Šilutės r., sav., Rusnės sen., Šyškrantės k.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-11-16 sprendimu pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prieš sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį pirmiausia turėjo būti suformuotas žemės sklypas, todėl tikėtina, kad dėl šių aplinkybių tokia sutartis ir nebuvo sudaryta. CK 6.547 straipsnis numato, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę kilus ginčui dėl sandorio sudarymo remtis liudytojų parodymais šio fakto įrodymui, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais toks sandoris yra negaliojantis. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai buvo leista nuo 2003-12-31 iki 2007-12-31 naudotis valstybine žeme, savaime nesukuria nuomos teisinių santykių, juolab kad ir mokestį už naudojimąsi žeme pareiškėja sumokėjo tik 2008 m. ir 2010 m. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta, negali būti nustatytas, kadangi šis sandoris sudarytas nebuvo.
Pareiškėja UAB „Goldengrass“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Apeliantė nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas išimtinai vadovavosi tik Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sandorių sudarymą. Teismas visiškai nesivadovavo nei procesinėmis, nei materialiosiomis teisės normomis, kurios reglamentuoja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą kaip atskirą civilinės teisės institutą. Dėl šios priežasties skundžiamą sprendimą teismas priėmė tokį, lyg pareiškėja būtų prašiusi ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuomos teisės pagrindais valdė žemės sklypą, o tarsi būtų ginčijusi pačią nuomos sutartį. Esant šiai aplinkybei apeliantė nurodo, kad teismas nesigilino į bylos esmę ir, galimai supainiojęs ypatingąją teiseną su ginčo teisena, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą skundžiamą sprendimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nesutiko su aplinkybe, jog pareiškėja nuomojosi nurodytus žemės sklypus. Pasak suinteresuoto asmens, ji to padaryti negalėjo, kadangi nėra patvirtintas Rusnės kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo, nustačius pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą netektų prasmės įstatymo leidėjo žemėtvarkos projektų rengimo tvarka, kadangi atsirastų galimybė pripažinti nuomos teises į žemės sklypus ne tik nesudarius rašytinės nuomos sutarties, bet ir nepatvirtinus žemėtvarkos projekto, kuriuo būtų suformuoti ir paskirstyti žemės sklypai. Taip pat suinteresuotas asmuo neigia pareiškėjos pirmumo teisę nuomotis žemės sklypus prieš trečiuosius asmenis, kadangi teisės aktai pirmumo teisę sieja su kitomis aplinkybėmis nei nurodo pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria iš jos priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovui. Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2003-12-31 iki 2007-12-31 nuomojosi Uostadvario ir Šyškrantės sklypus. Pareiškėja nurodo, jog teismui nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai atsiras pagrindas savo buhalterinėje apskaitoje įteisinti išlaidas, patirtas 2004-2007 m. mokant Uostadvario ir Šyskrantės sklypų nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos norimas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs pareiškėjai norimų pasekmių, kadangi mokestinius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato, kokie dokumentai gali pagrįsti atliktas ūkines operacijas. Esant šiai aplinkybei pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nenustatinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Be to, iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji prašo sukurti faktą, jog tos lėšos buvo panaudotos teisėtai. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis CPK XXV nuostatomis nustatinėja, o ne sukuria juridinę reikšmę turinčius faktus.
Taip pat pareiškėja be šio tikslo nurodo ir kitą tikslą, kuriam reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. tam, jog ji įgytų pirmumo teisę prieš kitus asmenis išsinuomoti žemės sklypus, kuriuos prieš tai nuomojosi. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, suinteresuotas asmuo neigia, jog pareiškėja prieš tai nuomojosi žemės sklypus. Pasak suinteresuoto asmens, nėra patvirtintas Rusnės kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas, dėl to pareiškėja negalėjo nuomotis nurodomų žemės sklypų. Taip pat nurodo, jog teisės aktai nenumato pareiškėjos pirmumo teisės, dėl to šis jos prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos pirmumo teisės nuomotis žemės sklypus. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, jog pareiškėjai nesudarius rašytinės nuomos sutarties su valstybe ir esant ginčui dėl nuomos teisinių santykių egzistavimo jos prašomas nustatyti faktas yra įrodomasis, o ne turintis juridinę reikšmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į procesines teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, o išimtinai orientavosi į materialines teisės normas. Ši aplinkybė turėjo įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui, nes pareiškėjos prašomi nustatyti juridiniai faktai nenustatinėjami CPK nustatyta tvarka. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., turėjo atsisakyti priimti ieškinį.
Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla iškelta nepagrįstai, ji nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti, civilinę bylą nutraukti.