Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

dalyvaujant atsakovės atstovei adv. Vilijai Viešūnaitei, ieškovės atstovei atdv. Ingai Abromavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei I. V. dėl teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. M. prašė uždrausti atsakovei bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ar kitaip panaudoti jos atvaizdą; prašė priteisti iš atsakovės I. V. jos patirtą 5 520 Lt turtinę žalą, 15 000,00 Lt neturtinę žalą, bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už 200 Lt pas atsakovę užsisakė savo naudojimui fotosesiją. Leidimo platinti savo nuotraukas atsakovei nedavė, dėl to nesitarė. Darbe iš kolegų suprato, kad jos atvaizdas yra viešai demonstruojamas. Tada pamatė leidinyje “Tavo vaikas“ išspausdintą savo nuotrauką, kurioje ji buvo nuoga. Dėl to pasijuto blogai, jautėsi pažeminta, sukrėsta. Ji laukėsi kūdikio nebūdama santuokoje. Apie tai žinojo nedaug asmenų, tik šeimos nariai, todėl ši jos privataus gyvenimo aplinkybė tapo paviešinta. Nuotrauka buvo patalpinta kaip atsakovės reklama dviejuose žurnaluose. Dėl nuotraukos išspausdinimo pergyveno, neteko pieno, negalėjo savo vaiko maitinti krūtimi, buvo reikalinga psichologo pagalba, ji naudojo stresą slopinančius vaistus. Kadangi atsakovė jai kaip modeliui nemokėjo, tai už panaudotą nuotrauką prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą, įpareigoti atsakovę neviešinti jos nuotraukų, ieškinyje įvardintais motyvais prašo reikalavimus tenkinti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nesutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad su ieškove susitarė dėl fotosesijos. Kai padarė ieškovės nuotraukas išsiuntė apžiūrai. Ieškovės prašymu darytos fotosesijos nuotraukas įrašė į kompaktinį diską ir atidavė. Fotografai turi savo internetinę svetainę, joje talpina savo darbus. Ieškovei darytos nuotraukos pavyko, vieną iš jų kaip savo darbo pavyzdį patalpino fotografų svetainėje ( www.fotokudra.lt.). Apie tai pranešė ieškovei, ieškovė telefoniniu pokalbiu tam neprieštaravo, sutiko, kad nuotraukos būtų publikuotos. Iš šių veiksmų atsakovė suprato, kad ieškovė sutinka, kad viešai ir bet kur gali publikuoti ieškovės nuotraukas. Todėl ieškovės nuotrauką, kaip pavykusią ir galinčią atspindėti jos galimybes, įdėjo į žurnalą “Tavo vaikas”. Kai ieškovė ėmė reikšti nepasitenkinimą, reikalauti pinigų, atsakovė iš internetinio tinklalapio išėmė jos nuotraukas. Žurnalai buvo išleisti, šių publikacijų atšaukti ji nebeturėjo galimybės, pinigų ieškovei nemokėjo, nes jų neturėjo. Mano, kad ieškovė norėjo, jog jos nuotraukos būtų publikuojamos, tačiau pamačiusi nevienareikšmišką reakciją nusprendė ją apkaltinti. Prašo nustatyti, kad nuotraukas išspausdino turėdama ieškovės leidimą. Kartu prašo atkreipti dėmesį į jos turtinę padėtį, į tai, kad jos pajamos yra menkos, kad ji turi kreditinių įsiskolinimų , vaisingumo klinikoje jai du kartus teikta brangiai apmokama dirbtinio apvaisinimo procedūra.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Uždraudė atsakovei I. V. bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ar kitaip panaudoti ieškovės R. M. atvaizdą, priteisė 12 044 Lt turtinės, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad iš dviejų fotonuotraukų ,esančių žurnaluose “Tavo vaikas” dviejuose numeriuose, buvo matyti ieškovės atvaizdas. Publikuotoje nuotraukoje ieškovė nuoga, per tai buvo duodama akivaizdi informacija jog ieškovė laukiasi kūdikio. Atspausdintoje nuotraukoje buvo nurodoma informacija apie fotografavimo paslaugas. Teismas nustatė, kad ieškovės nuotrauka patalpinta turint išimtinai komercinį interesą, nuotrauka reklamavo atsakovės kaip fotografės verslą, jos teikiamas fotografavimo paslaugas. Todėl nuotraukos publikavimui turėjo būti gautas ieškovės sutikimas. Byloje nenustatyta duomenų, kad ieškovė perleido atsakovei teisę platinti jos atvaizdą. Byloje esantis elektroninis laiškas patvirtino, kad atsakovė prašė ieškovės leidimo dėl konkretaus nuotraukų publikavimo būdo – jų patalpinimo internete. Iš ieškovės atsakymo į šį laišką nematyti duoto sutikimo. Byloje nenustatyti įrodymai, kad ieškovės konkliudentiniai veiksmai galėjo suklaidinti atsakovę dėl sutikimo. Teisme apklaustos liudytojos parodymai buvo atmesti. Kadangi atsakovė publikavo ieškovės atvaizdą be leidimo, todėl buvo pagrindas duoti įpareigojimą atsakovei uždrausti panaudoti ieškovės atvaizdą. Jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovės sutikimą reklamai nebuvo. Reklamai panaudota nuotrauka daryta privačios ir ieškovės apmokėtos fotosesijos metu. Atsakovė už ieškovės panaudotą reklamai atvaizdą nemokėjo, nesitarė dėl neatlygintinio viešo ieškovės atvaizdo panaudojimo jos reklamai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė išplatino žurnaluose “Mūsų vaikas”, turinčiuose po 13 000 egzempliorių tiražą, ieškovės atvaizdą savo reklamai be ieškovės sutikimo, ir tuo pažeidė jos teisę į atvaizdą. Todėl ieškovei atsirado teisė gauti atlyginimą už jos atvaizdo išplatinimą. Atsakovei atsirado atsakomybė už ieškovei padarytą žalą išplatinant jos atvaizdą, buvo nustatytos visos atsakovės atsakomybės sąlygos. Atsakovės neteisėtus veiksmus, atliktus esant kaltei, patvirtino tai, kad ji ieškovės atvaizdą, kuris ginamas LR CK 2.22 str., patalpino plačiai platinamuose žurnaluose neturėdama ieškovės sutikimo, savo turtiniams, t.y. verslo interesams patenkinti. Dėl atvaizdo patalpinimo ieškovei atsirado turtinė žala. Savo atvaizdo panaudojimas reklamos tikslais paprastai yra atlygintinis sandoris, už tokio pobūdžio atvaizdo panaudojimą yra apmokama, šios susikūrusios aplinkybės galėjo sudaryti sąlygas ieškovei pajamoms gauti, tai yra gauti atlyginimą už atvaizdo panaudojimą reklamai. Kaip rodo bylos medžiaga, turtinė žala ieškovei atsirado ne dėl jos siekio nesireklamuoti, bet dėl padaryto delikto, dėl jos atžvilgiu padaryto teisės pažeidimo. Nesant deliktui, įprastinėmis sąlygomis ginčo nuotraukos patalpinimas reklamai sudaro sąlygas turtinei naudai gauti. Dėl patalpinto atvaizdo ieškovei atsirado ir neturtinė žala. Šią neturtinę žalą sudaro pergyvenimai, kurie patirti dėl atvaizdo patalpinimo. Staigus atvaizdo panaudojimo fakto sužinojimas ieškovei sukėlė stresą.

Atsakovė I. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas bei teismų praktiką, sprendimas nebuvo pagrįstas bylos nagrinėjimo metu nustatytais įrodymais. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog byloje nebuvo nustatyta pagrįstų duomenų, kad ieškovė perleido atsakovei teisę platinti jos atvaizdą. Atsakovė pažymi, jog sutikimą iš ieškovės gavo žodine forma ir nesutinka su teismo nuomone, jog sutikimas turėjo būti duotas tokia pat forma, kaip ir buvo prašytas, t. y. raštu. Tačiau remiantis teisės normomis ir teismų praktika žodinė sutikimo forma yra tinkama. Joks įstatymas nenustato privalomos rašytinės sutikimo panaudoti atvaizdą formos, taigi, toks sutikimas gali būti duodamas raštu, žodžiu, taip pat nuspėjamas iš sutikimą davusio asmens veiksmų. Apeliantės nuomone, nepagrįstas yra teismo argumentas, kad liudytojos parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji dirba su atsakove ir yra nepilnametė. Pagal LR CPK 189 str., liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius, giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla, todėl teismo argumentai dėl liudytojos ryšio su atsakove yra nepagrįsti. Be to, tai, kad liudytoja yra nepilnametė, nepaneigia jos teisės liudyti. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovės atvaizdas buvo panaudotas turint jos sutikimą, todėl apeliantė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Apeliantė mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias negautų pajamų atlyginimą. LR CK 6.249 str. aiškinimas bei Lietuvos teismų priimti sprendimai leidžia daryti išvadą, jog negautos pajamos laikomos pajamomis, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų teisės pažeidimo. Tačiau šiuo atveju ieškovė ne kartą teigė, jog ji nebūtų sutikusi savo atvaizdo naudoti reklamos tikslais, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp tariamo teisės pažeidimo ir ieškovės negautų pajamų. Taip pat teismas pasirinko turtinės žalos skaičiavimo metodiką, kuri visiškai neatitinka „negautų pajamų“ kriterijaus. Atsakovė pažymi, kad ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos sąlygų. Ieškovės pateikta medicininė pažyma neįrodo, kokios priežastys sukėlė ar galėjo sukelti ieškovės patirtą potrauminį stresą. Atsakovė mano, kad tokią būseną galėjo sukelti ir gimdymas. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos padarymo faktą. Taip pat pabrėžia, jog teismo neturtinės žalos paskaičiavimo metodika yra nepagrįsta jokiais argumentais. Jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų ieškovės patirtą žalą, turėtų remtis LR CK 6.251 str. 2 d., kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo pateikti įrodymai apie sunkią apeliantės turtinę padėtį, problemas su sveikata, taip pat emocinę būseną dėl dirbtinio apvaisinimo procedūrų, tačiau teismas, spręsdamas apie priteistinos žalos dydį, jų nevertino, ko pasekoje sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Taip pat apeliantė mano, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu ji yra nėščia, dėl ko nesumažinus priteistų atlyginti nuostolių dydžio, apeliantei gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pabrėžia, jog ieškovė leido panaudoti savo atvaizdą internete, kur jis bet kuriuo metu galėjo būti prieinamas neapibrėžtam ratui žmonių. Interneto naršytojų auditorija yra žymiai platesnė nei žurnalų skaitytojų, kas taip pat patvirtina apeliantės pagrįstą įsitikinimą dėl ieškovės leidimo panaudoti atvaizdo buvimo bei kaltės nebuvimo.

Ieškovė atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų davusi sutikimą dėl jos atvaizdo panaudojimo nei viena atsakovės aptariamų trijų formų: nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais. Teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojos parodymus, kadangi jie neatitiko byloje esančių aplinkybių, dėl liudytojos artimų giminystės ryšių su atsakove, teismas pagrįstai manė, kad liudytoja gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Ieškovė nesutinka su atsakovės negautų pajamų ir priežastinio ryšio aiškinimu, kadangi iš ieškovės buvo atimta galimybė svarstyti ar nuspręsti, ar duoti sutikimą dėl fotonuotraukos spausdinimo žurnale, todėl aplinkybės, susijusios su sutikimo davimu ar nedavimu, šiuo atveju neturi jokios reikšmės Atsakovė savo neteisėtais veiksmais apribojo ieškovės galimybę gauti pajamas. Mano, jog teismas išsamiai ir motyvuotai nustatė ieškovės patirtą neturtinės žalos dydį. Atsakovės argumentai, jog pateikta medicininė pažyma neturi priežastinio ryšio tarp padarytų ieškovės atžvilgiu neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos, yra paremti prielaidomis. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas priteisė žymiai mažesnę žalą nei prašė ieškovė, todėl darytina prielaida, jog teismas atsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes dėl žalos sumažinimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žurnalo „Tavo vaikas“ dviejuose numeriuose buvo išspausdinta ieškovės nuotrauka, padaryta privačioje fotosesijoje pas atsakovę. Asmens sutikimas fotografuotis ex offitio nereiškia sutikimo davimo fotografui tokias nuotraukas atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė davė sutikimą jos nuotraukas panaudoti atsakovės verslo reklamai ir viešai publikuoti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, įvertinusis bylos duomenis, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais (b.l. 10-11, 64) nepatvirtina ieškovės sutikimo jos nuotraukas viešai platinti. Atsakovės 2007-10-01 elektroninis laiškas ieškovei su padėkojimu už leidimą eksponuoti nuotraukas neatspindi ieškovės valios. Atsakovė 2007-09-30 laišku paprašė ieškovės sutikimo jos nuotraukas patalpinti internete, be to, informavo, kad vieną nuotrauką jau patalpino internete ir leidimo dėl jos patalpinimo net neprašė. Ieškovė raštu į šį atsakovės prašymą neatsiliepė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutikimas turėjo būti išreikštas ta pačia forma, kaip ir pateiktas pasiūlymas, t.y. raštu. Kita vertus, net pripažinus, kad sutikimas gali būti išreikštas bet kuria forma, tame tarpe ir žodžiu, konkliudentiniais veiksmais, tai tokiu atveju pareiga įrodyti tokia forma duotą sutikimą tenka atsakovei. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo gautas ieškovės sutikimas konkliudentiniais veiksmais, tačiau pripažintina, kad šių teiginių ji neįrodė. Liudytoja I. S., kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, nepatvirtino atsakovės teiginių dėl ieškovės duoto sutikimo nuotraukoms publikuoti. Ji dalyvavo tik darant ieškovės nuotraukas, tačiau ieškovės ir atsakovės pokalbiuose dėl sutikimo publikuoti nuotraukas nedalyvavo. Todėl jos parodymai neturi reikšmės bylai, todėl teisėjų kolegija dėl jų vertinimo nepasisako. Tai, kad ieškovė po jos informavimo apie vienos nuotraukos jau patalpinimą internete, neišreiškė aiškaus nesutikimo, nereiškia, kad ji sutiko su nuotraukos patalpinimu, nes nagrinėjamu atveju tylėjimas negali būti prilyginamas sutikimui (LR CK 6.173 str. 1 d.). Dėl ieškovės sutikimo panaudoti jos nuotraukas atsakovės verslo reklamai atsakovė iš viso net nesikreipė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė davė sutikimą jos nuotraukų panaudojimui ir publikavimui, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovė tai padarė be ieškovės sutikimo, tuo pažeisdama ieškovės teisę į jos atvaizdą (LR CK 2.22 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės nuotraukos buvo patalpintos į internetą ir publikuotos dviejuose žurnaluose „Tavo vaikas“ turint viešą interesą ir esant kitiems LR CK 2.22 str. 2 d. numatytiems pagrindams. Esant nurodytai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovei bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ar kitaip panaudoti ieškovės atvaizdą (LR CK 2.22 str. 3 d.).

Pagal LR CK 2.22 str. 3 d. fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atsakovo civilinę atsakomybę kildino iš CK 2.22 str. nuostatų. Pagal LR CK 6.249 str. turtinė žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtine žala gali būti pripažįstamos ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi jos teisių į atvaizdą, t.y. jos žala gali būti pripažintos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu jos nuotraukos būtų platinamos su jos sutikimu. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, ar ji kada nors būtų davusi sutikimą publikuoti jos nuotraukas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės nuotraukos jau buvo patalpintos į internetą, buvo paskelbtos dviejuose žurnaluose „Tavo vaikas“, šiomis nuotraukomis buvo reklamuojama atsakovės veikla, todėl ieškovei turi būti už tai atlyginta. Šalys nepateikė į bylą įrodymų apie rinkoje esamas tokio pobūdžio nuotraukų paskelbimo kainas, todėl šiuo pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei pagal analogiją LR CK 6.198 str. 1d. (LR CK 1.8 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas vadovavosi reklamos paskelbimo įkainiais, kurie nevisiškai atspindi nuotraukų atvaizdo savininko atlyginimo įkainių, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, į LR CK 1.5 str. įtvirtintus principus, sutinka su pirmosios instancijos priteista 1200 Lt turtinės žalos suma. Teisėjų kolegijos nuomone, ji yra teisinga ir proporcinga padarytam ieškovės teisių pažeidimui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimas sprendžiamas pagal CK 6.250 str. 1 d. nurodytus kriterijus, kurių baigtinio sąrašo įstatymas nenustato, ir į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, remdamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir siekdamas kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens neigiamus išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į asmens dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeidimą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, jog minėtuose žurnaluose publikuotos nuotraukos paviešino aplinkybes apie jos privatų gyvenimą, dėl ko ji pasijuto blogai, jautėsi pažeminta, sukrėsta, gydytojai konstatavo potrauminį stresą, todėl pirmos instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į šias nustatytas bylos aplinkybes. Vien apnuogintos ieškovės nuotraukų paviešinimas be jos sutikimo sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, nes viešai buvo atskleistas jos nėštumas, viešai parodytas apnuogintas jos kūnas, nepaslepiant veido. Patalpinus ieškovės nuotraukas internete ir dviejuose žurnaluose, žymiai platesniam asmenų ratui tapo žinomi duomenys apie jos padėtį. Atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizės dėl ieškovės streso priežasties, o teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateikta pažyma yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis jos patirtą potrauminį stresą, kurį sukėlė atsakovės neteisėti veiksmai. Nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi iš dalies netinkamais kriterijais ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau teisėjų kolegija sutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Atsakovei, kaip verslininkei, taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai ir ji turėjo suprasti apie pareigą gauti ieškovės sutikimą jos nuotraukų viešam pademonstravimui bei pasekmes, pažeidus ieškovės teises į atvaizdą. Todėl, atsižvelgiant į ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, patirtą emocinę depresiją, pažeminimą, atsakovės kaltę bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, 9600 Lt neturtinės žalos suma yra pakankama kompensuoti ieškovės patirtą neturtinę žalą bei atitinka atsakovės turtinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė atliko brangiai kainuojančias medicinines operacijas, tai paneigia, kad jos turtinė padėtis yra bloga. Vien duomenys apie jos deklaruotas pajamas iš verslo neįrodo jos tiek sunkios turtinės padėties, kad reikėtų žymiai mažinti ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį. Duomenų apie atsakovės turimą turtą byloje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra LR CK 6.251 str. 2 d nustatytų pagrindų mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsakovės turtinė padėtis, sveikatos problemos, jos emocinė būsena dėl dirbtinio apvaisinimo procedūrų negali būti pripažinti pakankamais pagrindais konstatuoti, kad atsakovei dėl visiško žalos atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas beveik per pusę sumažino ieškovės prašomą priteisti neturtinę žalą, jis atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir procesines teisės normas, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką, todėl priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.