- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-166-86-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zenonas Birštonas (pirm.), Regina Pocienė, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
Pranešėjas Zenonas Birštonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-165/2011
Teisėja Vitalija Vaivadienė Procesinio dokumento kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.; 1.1.8.3.; 2.4.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2011 m. vasario 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zenono Birštono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 2 d. paskirta bausmė iš dalies sudėta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-03-10 nuosprendžiu paskirta ir dalinai neatlikta bausme ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 8 mėnesiams su 1300 Lt dydžio (10 MGL) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Civilinis ieškinys patenkintas ir UAB (duomenys neskelbtini) priteisti iš R. A. 1692,91 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent:
jis 2009 m. gruodžio 30 d. apie 20.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į saugomą teritoriją, priklausančią UAB (duomenys neskelbtini) padaliniui Merešlėnų karjerui, esančią (duomenys neskelbtini) ir nuo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio smėlio sijojimo įrenginio „Broder“, su raktu atsukęs varžtus, kuriais elektrinis variklis buvo pritvirtintas prie įrenginio, nuėmė ir pavogė 896,25 Lt vertės elektrinį variklį bei nuo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios žiauninės akmenskaldės, raktu atsukęs varžtus, kuriais elektrinis variklis buvo pritvirtintas prie įrenginio, nuėmė ir pavogė 796,66 Lt vertės variklį, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 1692,91 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais R. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-04 nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 178 str. 1 d. bei paskirti jam laisvės apribojimą. Nuteistasis nurodo, kad LR BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. l p.). Pažymi, kad jo tyčia neapėmė įsibrovimo į saugomą teritoriją: jis nematė jokios tvoros; jokių įspėjimų apie tai, kad teritorija saugoma, nebuvo; sargo niekada ten nematė; nusikaltimą padarė tamsiu paros metu. Aplinkybę, kad teritorija nebuvo pilnai aptverta, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis. Apelianto teigimu, jis siekė pavogti variklius, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jie yra saugomoje teritorijoje, kadangi nuo ežero pusės, iš kurios jis atėjo, nebuvo jokių apie tai informuojančių ženklų (tvoros, sargo būdelės, įspėjimų ir pan.). Todėl, pasak apelianto, jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d. Be to, nuteistojo manymu jam paskirta per griežta bausmė. Pažymi, kad jis vienas augina mažametį vaiką, jo sutuoktinė vaiku nesirūpina, nėra žinoma jos būvimo vieta. Be to, nurodo, kad pavogto turto vertė yra santykinai nedidelė. Nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios turtinės padėties. Padarytą žalą pasiryžęs atlyginti visiškai, susirasti darbą, ateityje nebenusikalsti. Todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.
Teismo posėdžio metu nuteistasis R. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Pirmos instancijos teismas R. A. veiksmus kvalifikavo kaip vagystę įsibraunant į saugomą teritoriją pagal BK 178 str. 2 d.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką saugoma teritorija yra apibrėžtas žemės ar vandens plotas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolat ar laikinai saugoti materialines vertybes, saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Saugoma teritorija bus ne bet koks plotas, o tik toks, kuris yra išskirtas iš kitų vietų, pavyzdžiui, pažymėtas kuoliukais, tvora ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos vieta, iš kurios R. A. pagrobė svetimą turtą, - Merešlėnų karjeras, kuris buvo dalinai aptvertoje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad šis žemės plotas buvo išskirtas tam tikrais žymekliais iš kitų plotų, todėl vien dėl to ši vieta negali būti pripažinta teritorija, nors kaip pažymi teismas ji ir buvo saugoma. Be to, kad išskirtą iš kitų žemės plotą pripažinti saugoma teritorija būtina nustatyti, kad šios teritorijos pagrindinė paskirtis yra laikinas ar nuolatinis materialinių vertybių saugojimas. Todėl nors tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, kuri yra saugoma specialiomis apsaugos priemonėmis, ir yra laikomos materialinės vertybės, tai nereiškia, kad ji įrengta ar skirta specialiai šioms vertybėms saugoti. Taigi nors minėtoje teritorijoje buvo tam tikri materialiniai daiktai, tačiau ta aplinkybė, kad ji net nebuvo pilnai aptverta, neduoda pagrindo teigti, kad ji buvo įrengta ar skirta būtent pagrobtų materialinių vertybių saugojimui.
Pirmos instancijos teismas R. A. veiką kvalifikuodamas kaip vagystę padarytą įsibraunant į saugomą teritoriją, nurodė kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo saugoma. Ir nors teritorija nebuvo aptverta tvora, joje buvo sargo budelė, liudytojai apklausti teisme patvirtino, kad sargai dirbo pamainomis, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad Merešlėnų karjero, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija yra aptverta nepilnai, rakinama, Merešlėnų karjeras randasi apie 300 m atstumu nuo Merešlėnų k., teritorija saugoma visą parą, teritorijoje stovi sargo namelis ir kiti ūkiniai pastatai, darbo technika. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas nepagrįstai analizavo tik vieną iš saugomai teritorijai pripažinti būtinų požymių, būtent tai, kad vieta iš kurios nuteistasis pagrobė turtą buvo saugoma. Įvertinus minėtas aplinkybes bei nesant kitų saugomai teritorijai pripažinti būtinų požymių, t.y. kad vieta iš kurios buvo pagrobtas svetimas turtas, yra teritorija, kuri išskirta iš kitų žemės plotų, ir kad tos vietos pagrindinė paskirtis buvo laikinas ar nuolatinis materialinių vertybių saugojimas, negalima teigti, kad vieta iš kurios R. A. pagrobė svetimą turtą buvo saugoma teritorija.
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vagystės baudžiamosiose bylose, kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė (Teismų praktika, 2005, Nr. 23). Kaip pažymi nuteistasis jis, eidamas vogti, nematė jokios tvoros, jokių įspėjimų apie tai, kad teritorija saugoma, nebuvo, sargo niekada ten nematė, nusikaltimą padarė tamsiu paros metu. Apelianto teigimu, jis siekė pavogti variklius, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jie yra saugomoje teritorijoje, kadangi nuo ežero pusės, iš kurios jis atėjo, nebuvo jokių apie tai informuojančių ženklų (tvoros, sargo būdelės, įspėjimų ir pan.). Kad teritorija nebuvo pilnai aptverta, matyti iš bylos medžiagos (b.l.61-66). Šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis suvokė, jog grobia svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai R. A. veiksmus kvalifikavo kaip vagystę įsibraunant į saugomą teritoriją, todėl R. A. veika perkvalifikuotina iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Vadovaujantis BK 54 str. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę R. A. kolegija atsižvelgia į tai, kad R. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į pagrobto turto vertę (1692,91 Lt), kuri nėra atlyginta, į nusikaltimo padarymo laiką – tamsiu paros metu, į asmenybę: nedirba, baustas administracine tvarka, teistas 5 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto neatlikęs 2009-03-10 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskiros bausmės – baudos, bei 2009-06-05 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laikotarpiu (šiuo metu bausmė atlikta), išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Pagal BK 27 str. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus, nepanaikinus teistumo įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikomas recidyvistu. BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas kirti jam laisvės apribojimo bausmę, yra atmestinas, ir skirtina BK 178 str. 1 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas, įvertinęs R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo pasiryžimą atlyginti padarytą žalą, susirasti darbą, ateityje nebenusikalsti, skiria laisvės atėmimo dydį artimą minimaliam šios bausmės dydžiui.
Kitos nuteistojo nurodytos aplinkybės: kad jis vienas augina mažametį vaiką, kad nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios turtinės padėties, byloje nėra pagrįstos jokias dokumentais, todėl teismas į jas neatsižvelgia.
Vadovaujantis BK 64 str. paskirta bausmė bendrintina su neatlikta bausmės dalimi pagal 2009-03-10 nuosprendį.
Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,
nusprendė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti.
R. A. veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d. ir R. A. nuteisti 4 mėnesiams laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 2 d. paskirtą bausmę iš dalies sudėti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-03-10 nuosprendžiu paskirta ir dalinai neatlikta bausme ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 4 mėnesiams su 1300 Lt dydžio (10 MGL) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.