- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- II-391-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00269-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- V. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 97-ANR_N-1108-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 97-ANR_P-1789-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 14.13 val., Vilniuje, Švitrigailos-Naugarduko gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Toyota Camry, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasuko į dešinę pusę degant draudžiama šviesoforo signalui su pritvirtinta lentele su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, nesustojo prieš kelio ženklą „Stop linija“ ir (ar) „Stop“ liniją. Tokiais veiksmais jis kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 76 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjui V. K. nustatytu terminu nesumokėjus nurodyme siūlomos 15 eurų baudos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas V. J. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 97-ANR_N-1108-2018 už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė V. K. 40 eurų dydžio baudą.
Pareiškėjas V. K. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad tyrimo metu pateikta informacija yra visiškai priešinga, nei surašyta administracinio nusižengimo byloje. Iš pirmos pateiktos nuotraukos, padarytos stacionaraus greičio matuoklio TPH III-SR, 593-100/60976, 0554145, automobilio greitis neužfiksuotas ir tai, pareiškėjo manymu, liudija, kad jis nepažeidė KET 76 punkto reikalavimų. Nuotraukose nesimato nei kitų transporto priemonių, nei pėsčiųjų, kam jis galėtų trukdyti ar būtų nesaugu sukti į dešinę. Pareiškėjo manymu, tyrėjas V. J. labai aplaidžiai atliko tyrimą, nes po gauto administracinio nusižengimo protokolo jis prašė patikslinti jame esančius netikslius duomenis, tačiau nutarime nieko nebuvo pakeista. Todėl jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė V. K. skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad visos aplinkybės byloje buvo išnagrinėtos pilnai, visapusiškai ir objektyviai, nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai. Prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjas V. K. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad byloje esančioje pirmojoje nuotraukoje automobilio greitis yra neužfiksuotas ir tai neduoda pagrindo teigti, kad jis nebuvo sustojęs prieš kelio ženklą „Stop“ liniją. Pareiškėjo teigimu, policija jam nuolat siunčia pranešimas apie nebūtus nusižengimus, todėl jis skundą pateikė iš principo, nes policija negali taip elgtis. Jis vairuoja jau 30 metų ir per visą laikotarpį gal buvo nubaustas tik kelis kartus.
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėta iš esmės institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. K. skundas tenkintinas.
Skundžiamu nutarimu V. K. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už, be kita ko, kelio ženklų ar kelio ženklinimo nesilaikymą. KET 76 punktas numato, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą, teigdamas, kad prieš sukant į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, prie kurio pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, jis buvo sustojęs prie „Stop“ linijos ir tai patvirtina byloje esanti pirma nuotrauka, kurioje jo vairuojamo automobilio greitis nėra užfiksuotas, vadinasi jis stovėjo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių pareiškėjo kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamas nutarimas V. K. atžvilgiu buvo priimtas pagal informaciją, užfiksuotą Stacionarios raudonos šviesos ir leistino greičio pažeidimų fiksavimo sistemos TraffiPhot III-SR su skaitmenine foto kamera (toliau – ir Sistema) pagalba. Iš teismui pateiktų UAB „Fima“, aptarnaujančios minėtas stacionarias sistemas, paaiškinimų matyti, kad minėta sistema aktualiu laikotarpiu dirbo raudonos šviesos pažeidimo režimu, nes info juostoje po Red1 rodomas raudono signalo degimo laikas sekundėmis. Byloje esančioje minėtos Sistemos darbo instrukcijos 6.19 punkte taip pat nurodyta, kad kontrolinė lemputė „Red“ užsidega tada, kai sistema gauna raudonos šviesos signalą iš šviesoforo. Ši lemputė turi užsidegti/užgesti sinchroniškai su šviesoforo raudonos šviesos lempa. Tad akivaizdu, kad pažeidimai šia sistema buvo fiksuojami tik esant raudonos šviesos pažeidimui. Pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog važiavo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, prie kurio pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, tačiau teigė, jog buvo sustojęs prieš „Stop“ liniją, kaip to reikalauja KET, ir tai, jo manymu, patvirtina pirmoje nuotraukoje užfiksuotas jo vairuojamas automobilis, kurioje matomas simbolis „- - - km/h“, t.y. jeigu greitis neužfiksuotas, vadinasi, jis stovėjo. Susipažinus su byloje esančiomis nuotraukomis iš tikrųjų matyti, kad pirmoje nuotraukoje, kurioje 14.13.36 val. buvo užfiksuotas pareiškėjo vairuojamas automobilis, matyti simbolis „- - - km/h“, o antroje nuotraukoje, kurioje 14.13.37 val. buvo užfiksuotas judantis automobilis, matyti simbolis „036 km/h“. Tačiau iš teismui pateiktų UAB „Fima“ paaiškinimų matyti, kad simbolis „- - - km/h“ nereiškia, kad transporto priemonė stovėjo, nes fiksuojant raudonos šviesos pažeidimą, yra daromos dvi nuotraukos, kad būtų galima įsitikinti, jog transporto priemonė judėjo. Raudonos šviesos pažeidimo atveju užfiksuotas greitis visada rodomas tik antroje nuotraukoje. Pažymėtina, kad analogiška išvada darytina iš Sistemos darbo instrukcijos (5 instrukcijos lapas), kur pateikiami atitinkamų duomenų fiksavimo pavyzdžiai, bei ši esmės atsižvelgiant į taisyklę, jog greitis apskaičiuojamas tam tikrą atstumą padalinant iš laiko tarpo, taigi akivaizdu, jog greičiui nustatyti atitinkamas objektas turi būti atitinkamu būdu fiksuojamas tam tikrą laiko tarpą (dėl ko akivaizdu, kad pirminiame jo – šiuo atveju transporto priemonės užfiksavime, greitis objektyviai negali būti užfiksuotas, nes nežinomi jam apskaičiuoti būtini duomenys). Juolab pažymėtina ir tai, kad pagal minėtos Sistemos veikimo principą iš esmės pirma nuotrauka daroma tik transporto priemonei pajudėjus ir kirtus atitinkamas indukcines kilpas (instrukcijos 3.1 skirsnio 3 pastraipa). Taigi atsižvelgęs į šiuos UAB „Fima“ paaiškinimus, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, teismas negali sutikti su pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytu argumentu, jog faktą, kad jo automobilis stovėjo, patvirtina byloje esanti pirma nuotrauka, kurioje jo vairuojamo automobilio greitis nėra užfiksuotas.
Kita vertus, iš UAB „Fima“ pateiktų paaiškinimų matyti, kad esant raudonos šviesos pažeidimui, automobilio greičio matavimo principas yra sekantis: kelyje yra dvi indukcinės kilpos, yra matuojamas laikas, per kurį automobilis kerta atkarpą tarp dviejų kilpų. Šiuo atveju greitis išmatuojamas automobiliui kirtus „Stop“ liniją, prieš pat pėsčiųjų perėją. Taigi, iš šių pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog šia stacionare sistema automobilio greitis pradedamas matuoti ir jis fotografuojamas tik tuomet, kai yra kertama „Stop“ linija, t.y. pirma indukcinė kilpa ir baigiamas matuoti prieš pat pėsčiųjų perėją. Kadangi pareiškėjas tiek savo skunde, tiek teismo posėdyje teigė, kad jis buvo sustojęs, prieš sukdamas į dešinę, o šia stacionaria sistema automobilio greitis yra pradedamas matuoti tik kirtus pirmą indukcinę kilpą („Stop“ liniją, degant raudonam šviesoforo signalui), taip pat nesant byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas, prieš kirsdamas sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui apskritai nebuvo sustojęs, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis nebuvo sustojęs prieš pat pirmos indukcinės kilpos kirtimą, nes iš pateiktų UAB „Fima“ paaiškinimų ir stacionarios sistemos darbo instrukcijos galima manyti, kad tokių duomenų aukščiau minėta stacionari sistema nefiksuoja. Teismas negali grįsti pareiškėjo kaltės vien antroje nuotraukoje užfiksuotu automobilio greičiu – 036 km/h (įvertinus paklaidą), nes byloje nėra jokių skaičiavimais paremtų duomenų, kad pareiškėjo vairuojamo automobilio greitis, išmatuotas per nedidelį atstumą tarp dviejų indukcinių kilpų galėjo būti toks tik tuo atveju, jeigu jis apskritai nebuvo sustojęs prieš kirsdamas sankryžą, tuo labiau, kad iš UAB „Fima“ pateiktų paaiškinimų matyti, kad stacionarios sistemos atstumo ir laiko paklaida nedeklaruojama, o tai, teismo vertinimu, įvertinus nuvažiuotą nedidelį atstumą, gali turėti esminės reikšmės, grindžiant pareiškėjo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo.
Grįsti pareiškėjo kaltę vien prielaidomis teismas taip pat negali.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, be to, prielaidomis asmens kaltė negali būti grindžiama. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad patrauktas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam buvo skirta nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes – tai, kad byloje nėra jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių faktą, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis nebuvo sustojęs prieš pat pirmosios indukcinės kilpos kirtimą, be to, pats pareiškėjas nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo kategoriškai teigia, kad jis buvo sustojęs, prieš sukdamas į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui, teismas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, naikina skundžiamą nutarimą ir nutraukia V. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjo kaltė padarius nurodytą nusižengimą negali būti grindžiama vien tik prielaida iš fakto, jog pasukęs į dešinę, pareiškėjo vairuoto automobilio greitis buvo pakankamai reikšmingas (36 km/h).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 97-ANR_N-1108-2018 panaikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį V. K. atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 97-ANR_N-1108-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį V. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.