Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-204-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
eAN2-204-468/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00256-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
R. B.
Advokatai
Laimonas Šileris
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-204-468/2019Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00256-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMA SNUTARIMAS2019 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. atstovo advokato Laimono Šilerio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-19 nutarties, kuria R. B. skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Vlado Miliaus 2018-12-14 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-34747-2018 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. 2018-11-23 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-85965-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji 2018-05-07 8:20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, prieš atliekant posūkį į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįsitikino, kad jos niekas nelenkia, nedavė kelio lenkiančiam automobiliui, dėl ko sudarė jam kliūtį ir su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 101 punktą.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Vlado Miliaus 2018-12-14 nutarimu Nr. 10-ANR_N34747-2018 pareiškėja už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubausta 75 Eur bauda.

3. Pareiškėjos atstovas minėtą nutarimą apskundė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-19 nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V.Miliaus 2018-12-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-34747-2018 paliko nepakeistą, nustačius, kad automobilis BMW prieš sukant Hyundai automobiliui į kairę jau buvo priešingoje eismo juostoje, todėl R. B. savo elgesiu ir veiksmais, kuomet ji manevravo automobiliu neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, pažeidė KET 101 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais ji sukėlė eismo įvykį, nes nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui BMW.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. atstovas adv. L.Šileris prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-19 nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Vlado Miliaus 2018-12-14 nutarimą ir administracinę teiseną R. B. atžvilgiu nutraukti.

4.1. Atstovo manymu, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, o administracinė teisena R. B. atžvilgiu nutrauktina, nes R. B. savo veiksmais KET nustatytų reikalavimų nepažeidė, o dėl eismo įvykio yra kaltas tik automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. D., kuris taip pat buvo pripažintas kaltu dėl KET reikalavimų pažeidimo (KET 9 p.) ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, paskiriant įspėjimą.

4.2. Pažymi, jog skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad „ekspertizės akte buvo užfiksuota reali automobilio BMW padėtis po susidūrimo (Ism), taip pat eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota padėtis, kurioje automobilis BMW buvo paslinktas į priekį po sustojimo įvykus susidūrimui. Nors skunde keliamos abejonės dėl automobilio BMW padėties po susidūrimo ir jos įtakos eismo įvykio mechanizmui bei šio mechanizmo apskaičiavimui, tačiau teismas tokias abejones laiko nepagrįstomis, nes ekspertizės aktas, eksperto ir nukentėjusiojo paaiškinimai, BMW automobilio eksploatacinių skysčių valka patvirtino būtent tokias aplinkybes. Ekspertas V. Š. paaiškino, kad susidūrimo vieta ir kitos eismo įvykio mechanizmo aplinkybės buvo nustatytos vertinant realią automobilio BMW padėtį po susidūrimo (t. y. įvertinus jo paslinkimą į priekį), kitas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte pateiktomis išvadomis.“ Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad skunde apylinkės teismui iš viso nebuvo reiškiama jokių abejonių dėl automobilio BMW padėties po susidūrimo. Buvo nurodomi kiti Ekspertizės akto trūkumai, kurie turėjo įtakos tinkamam eismo įvykio aplinkybių nustatymui ir teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui.

4.3. Atstovo teigimu, skunde dėl Nutarimo buvo pažymėta, kad Ekspertizės akte visiškai neteisingai nurodyta eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių susidūrimo vieta. Eismo įvykio schemoje, kurią po eismo įvykio sudarė kelių policijos pareigūnai (Ekspertizės akto 3 pav.), yra pažymėtas automobilio BMW 520 stabdymo žymės, kurių ilgis yra 10 m ir kurios baigiasi ties įvažiavimo į namų kiemus dešiniuoju kelkraščiu, žiūrint nuo įvažiavimo į kiemus pusės. Šioje schemoje galima transporto priemonių susidūrimo vieta yra nurodyta į kairę nuo stabdymo žymių pabaigos apie 1 m atstumu. Tuo tarpu Ekspertizės akto 8 pav. ir 9 pav. galima automobilių susidūrimo vieta yra nurodyta jau 6 - 7 m atstumu nuo įvažiavimo į namų kiemus dešiniojo kelkraščio, kas akivaizdžiai matosi iš Ekspertizės akte pateiktų schemų (Ekspertizės akto 8 pav. ir 9 pav.). Nutartyje šių skundo argumentų teismas nevertino. Teismas pasirėmė eksperto V. Š. paaiškinimu, kad susidūrimo vieta ir kitos eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos vertinant realią automobilio BMW padėtį po susidūrimo bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad tokie eksperto paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja Ekspertizės akte esančioms eismo įvykio schemoms ir brėžiniams. Nurodytų Ekspertizės akto paveikslėlių (8 pav. ir 9 pav.) viršuje yra atstumų liniuotės. Iš Ekspertizės akto 8 pav. ir 9 pav. matosi, kad įvažiavimo į namų kiemus, į kurį darė posūkį automobilis Hyundai, nuo dešiniojo kelkraščio, žiūrint nuo įvažiavimo į kiemus pusės, iki atstumų liniuotės yra nubrėžta punktyrinė linija, kuri abiejuose paveikslėliuose atstumų liniuotėje susikerta su rodmeniu „0“. Tuo tarpu automobilių numanoma susidūrimo vieta tiek Ekspertizės akto 8 pav., tiek 9 pav. nuo punktyrinės linijos pagal atstumų liniuotę yra nutolusi nuo 6 m iki 7 m atstumu.

4.4. Taip pat skunde dėl Nutarimo buvo nurodyta, kad iš Ekspertizės akto nesimato, ar modeliuojant eismo įvykio mechanizmą buvo atsižvelgta į tai, kad po eismo įvykio automobilis „Hyundai Sonata“ nuo smūgio atsitrenkė į kelio ženklą, jį nulaužė ir tada sustojo. Jei šio kelio ženklo nebūtų, po eismo įvykio automobilio „Hyundai Sonata“ padėtis būtų visiškai kita, t. y. jis būtų nuo susidūrimo vietos pasislinkęs didesnį atstumą. Teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. nurodė, kad automobilio Hyundai atsitrenkimas į kelio ženklą nebuvo įvertintas, tačiau dėl to automobilio Hyundai greičio paklaida nėra esminė. Toks eksperto paaiškinimas vertintinas kritiškai. Automobilio Hyundai atsitrenkimas į kelio ženklą galėjo neturėti esminės įtakos eismo įvykio modeliavimui tuo atveju, jei nuo automobilio Hyundai atsitrenkimo į kelio ženklą šis kelio ženklas nebūtų nulaužtas. Tačiau iš Ekspertizės akte esančios fotonuotraukos (Ekspertizės akto 6 pav.) matosi, kad automobilis Hyundai, atsitrenkęs j kelio ženklą, jį nulaužė ir tik tada sustojo. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad automobilio Hyundai smūgis į kelio ženklą buvo stiprus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tai neturėjo įtakos galimai automobilio Hyundai padėčiai po susidūrimo, jei šis automobilis nebūtų atsitrenkęs į kelio ženklą. Taigi, atstovo manymu, akivaizdu, kad tuo atveju, jei automobilis Hyundai eismo įvykio metu po susidūrimo nebūtų atsitrenkęs į kelio ženklą, tai šis automobilis po susidūrimo su kitu automobiliu būtų buvęs visiškai kitoje vietoje, negu buvo užfiksuota policijos pareigūnų sudarytoje eismo schemoje. Pažymi, kad ekspertizės akte nurodyta, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių tikėtinas susidūrimo mechanizmas buvo modeliuojamas naudojant kompiuterio programą „PC CRASH 10.2“, įvertinus automobilių BMW ir Hyundai padėtis po eismo įvykio, jų išorinių sugadinimų požymių pobūdį ir lokalizaciją.

4.5. Atsižvelgiant į šiame apeliaciniame skunde jau nurodytas argumentus, kad Ekspertizės akte buvo netinkamai įvertinta galima automobilio Hyundai padėtis po susidūrimo, jei jis nebūtų atsitrenkęs į kelio ženklą, ir į tai, kad Ekspertizės akte akivaizdžiai neteisingai nustatyta automobilių susidūrimo vieta, darytina išvada, kad neteisingai įvestų pradinių duomenų automobilių susidūrimo mechanizmas Ekspertizės akte sumodeliuotas netinkamai. Neteisingas pradinių duomenų įvedimas į kompiuterinę programą turėjo įtakos neteisingam tiek eismo įvykio eigos, tiek Ekspertizės akte nurodytų pagrindinių techninių parametrų nustatymui.

4.6. Skunde teismui buvo nurodyta, kad Ekspertizės akte visiškai neteisingai nustatytas automobilio Hyundai važiavimo greitis prieš susidūrimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio Hyundai važiavimo greitis prieš susidūrimą buvo 35 km/h. R. B. 2018-05-07 paaiškinime buvo nurodžiusi, kad prieš sukant ji buvo beveik sustojusi ir greitis buvo labai mažas. Tokius jos parodymus patvirtino ir teisme apklausta liudytoja D. Ž.. Teismas R. B. ir liudytojos D. Ž. parodymų dėl automobilio „Hyundai Sonata“ važiavimo greičio visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Dėl šios priežasties liko neįvertinti skunde dėl Nutarimo pateikti argumentai, kad posūkį toje vietoje, kurioje įvyko automobilių susidūrimas, galima atlikti važiuojant tik 10 - 20 km/h greičiu.

4.7. Skunde taip pat buvo nurodyta, kad abejones dėl Ekspertizės akte nurodytų automobilių greičių prieš susidūrimą kelia ir apgadinimų, padarytų automobiliui Hyundai, mastas. Susidūrimo metu smūgis buvo gana stiprus, buvo stipriai pažeistas („išmuštas“) automobilio Hyundai galinis tiltas. Atstovo nuomone, abejonių kelia tai, kad tokie apgadinimai galėjo būti padaryti, kai automobilių greičių skirtumas buvo tik 11 km/h (46 km/h - 35 km/h). Nutartyje dėl šių skunde dėl Nutarimo pateiktų argumentų teismas nepasisakė. Be to, teismo buvo prašoma skirti naują pakartotinę eismo įvykio ekspertizę, tačiau teismas šio R. B. atstovo prašymo netenkino.

4.8. Pažymi, jog teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad, atsižvelgiant į M. D. ir eksperto V. Š. paaiškinimus neginčijamai nustatyta, kad automobilis BMW važiavo ne iš karto už Hyundai automobilio, bet šiame tarpe dar buvo bent du automobiliai, kas reiškia, kad automobilis BMW lenkimo manevrą pradėjo kiek anksčiau, o R. B. turėjo daugiau galimybių pastebėti ją lenkiantį automobilį. Be to, teismas rėmėsi R. B. teismo posėdžio metu duotu paaiškinimu, kad per galinio vaizdo veidrodėlius iki posūkio manevro žiūrėjo prieš 2-5 sekundes. Teismo vertinimu, toks laiko tarpas yra per ilgas siekiant įsitikinti daromo manevro saugumu, nes per tokį laikotarpį gali pasikeisti situacija kelyje (pavyzdžiui, sukantis automobilis gali būti pradedamas lenkti ir pan.).

4.9. Atstovo nuomone, apylinkės teismas išvadą apie tai, prieš kiek laiko R. B. pasižiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlius iki posūkio manevro, turėjo daryti atsižvelgiant į visų jos duotų parodymų visumą. Tiek savo paaiškinime iš karto po eismo įvykio, tiek teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad prieš darydama posūkį ji pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad ji negali nurodyti tikslaus laiko tarpą, prieš kurį iki posūkio manevro pradžios ji pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Tik teisėjui keletą kartų pareikalavus nurodyti tą laiko tarpą sekundėmis, R. B. atsakė, kad į galinio vaizdo veidrodėlį ji pasižiūrėjo prieš 2-5 sekundes. Jau vien tokio didelio laiko intervalo nurodymas verčia abejoti, R. B. atsakymu. Tokius jos parodymus galėjo nulemti tiek tai, kad teismo posėdžio metu R. B. buvo susijaudinusi, tiek jos individualios savybės praėjusį laiko tarpą išreikšti laiko matavimo vienetais. Tiek rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos ji davė iš karto po eismo įvykio, tiek paaiškinimuose teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad ji per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad už jos esantis automobilis taip pat sulėtino greitį, jokio kito automobilio už jos vairuojamo automobilio, tame tarpe ir jau pradėjusio lenkimo manevro ji nematė, todėl ir pradėjo posūkio manevrą.

4.10. Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. atstovo manymu, nutarties nepagrįstumą patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Iš Policijos pareigūno Vitalijaus Gotovecki 2018-05-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio BMW 520 vairuotojas nurodė, kad jis lenkė kitas važiuojančias transporto priemones. Automobilio BMW 520 vairuotojas M. D. 2018-05-07 paaiškinime taip pat nurodė, kad jis, prieš susiduriant su automobiliu Hyundai, dar lenkė kitą automobilį. R. B. 2018-05-07 paaiškinime nurodė, kad prieš sukdama į kairę, ji pristabdė ir pažiūrėjo šoninį veidrodėlį, kuriame matė, kad už jos važiavęs automobilis taip pat pristabdė. Prieš posūkio manevrą R. B. vairuojamas automobilis buvo beveik sustojęs. Vadinasi, buvo beveik sustoję ir už jos esantys automobiliai. Kadangi automobilio BMW 520 greitis buvo ženkliai didesnis negu prieš jį važiuojančių automobilių, darytina išvada, kad R. B. pradėjus posūkio manevrą į kairę pusę, automobilis BMW 520 dar nebuvo pradėjęs keleto automobilių lenkimo manevro, nes šis automobilis nuo susidūrimo vietos buvo didesniu atstumu, nei nurodyta Ekspertizės akte.

4.11. Atsižvelgiant į šiame skunde nurodytus argumentus bei aplinkybes, atstovo nuomone, darytina išvada, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog R. B. savo elgesiu ir veiksmais, kuomet ji manevravo automobiliu neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, ir tokiais veiksmais sukėlė eismo įvykį, nes nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui BMW.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. atstovo L.Šilerio apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl R. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostata, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių R. B. kaltę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

9. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį atsakomybę užtraukia reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.

10. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

11. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2018-05-07, apie 08.20 val. (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu link namo Nr. 127, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė 2 automobiliai – BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. D., ir Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. B..

12. Skundą nagrinėjant apylinkės teisme eismo įvykyje dalyvavusi R. B. aiškino, kad ji, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, įsitikinusi, kad jos niekas nelenkia, įjungusi posūkį, suko į kairę. R. B. taip pat nurodė, kad ji automobilio prieš manevrą sustabdžiusi nebuvo, tačiau taip pat sulėtino greitį, nes pasukti į šalutinį kelią dėl siauro įvažiavimo (buvo sustatyti automobiliai, iš kiemo išvažinėjo kita transporto priemonė) reikėjo atsargiai. Ji matė, kad paskui ją važiuoja kitas automobilis, kuris, pastarajai ruošiantis manevrui, sulėtino greitį. (b. l. 60). Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. parodymų matyti, kad ji, rodydama posūkio signalą, tokiu būdu už jos buvusio automobilio vairuotoją įspėdama apie ketinamą atlikti manevrą, veidrodėlyje pamačiusi, jog už jos buvusi transporto priemonė taip pat sulėtino greitį, dėmesį sutelkusi į atliekamą manevrą, pradėjo sukti į kairę. Iš karto po įvykio surašytame R. B. rašytiniame paaiškinime taip pat nurodyta, kad ji posūkį atliko įvertinusi eismą kelyje, sukimo manevrą pradėjo prieš tai žvilgtelėjusi į priekinį kairės pusės veidrodėlį (b. l. 33). Skundą nagrinėjant apylinkės teisme R. B. paprašyta patikslinti, kiek laiko praėjo nuo to, kai ji pasižiūrėjo į automobilio galinį bei šoninį veidrodėlius ir pradėjo manevrą, paaiškino, jog laiko tarpas galėjo siekti 2-5 s (b. l. 63). Teismo vertinimu, akivaizdu, jog 5 s laiko atkarpa, po pasižiūrėjimo į automobilio veidrodėlius, nėra laikytina saugia keisti kryptį ar atlikti kitokį manevrą kelyje, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad R. B., nurodydama, jog būtent tiek laiko užtruko nuo pažiūrėjimo į veidrodėlius iki manevro pradžios, galėjo būti netiksli, suklysti. Todėl, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar byloje yra kitų objektyvių faktinių bylos duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad R. B. savo veiksmais pažeidė KET ir būtent tai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

13. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2018-11-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį dėl būtinų atsargumo priemonių nesilaikymo, viršijamo leistino greičio, lenkiant automobilį, sukantį į kairę, nubaustas ir transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. D. (b. l. 6). Skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu M. D. savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio neginčijo, tačiau teigė, jog, jo manymu, susidūrimas įvyko dėl abiejų transporto priemonių vairuotojų kaltės: jam viršijant greitį, o R. B. sudarius kliūtį kelyje (b. l. 71-72). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Juro Kazakevičiaus 2018-05-18 nutarimu nutarta skirti eismo įvykio ekspertizę pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (b. l. 9). Ekspertas, įvertinęs automobiliams nustatytus apgadinimus, automobilio Hyundai lokaciją po susidūrimo, transporto priemonės BMW eksploatacinių skysčių valkos vietą, tai, jog automobilis BMW iš įvykio vietos buvo patrauktas, automobilio BMW stabdymo pėdsakus, naudodamasis programa „PC Crash 10.2“, sumodeliavo tikėtiną eismo įvykio eigą ir nustatė, jog automobiliui BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui lenkiant ne didesniu kaip 40 km/h greičiu, nei stabdant, nei keičiant judėjimo kryptį, šis eismo įvykis, nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų įvykęs. Automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – (duomenys neskelbtini) g. ruože, kuriame leistinas maksimalus greitis 40 km/h, atliekant lenkimą važiuojant apie 65 km/h greičiu, dėl ko susidūrė su į kairę sukusiu automobiliu Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kada vairuotojui lenkiant nedidesniu nei 40 km/h greičiu, jam nei stabdant, nei keičiant judėjimo krypties, šis eismo įvykis, nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Tačiau, jei prieš pasukant automobilio Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai į kairę, jos vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį automobilio Hyundai vairuotoja turėjo objektyvią galimybę pamatyti, tai jos veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 18-27).

14. Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. atstovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Ekspertizės akto teisingumo. Visų pirma, nurodo, kad nėra aiškus tikslus automobilių susidūrimo taškas, o tai gali turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl transporto priemonių greičių ir lenkimo bei posūkio į kairę manevrų pradžios momento. Skundo nagrinėjimo teisme metu ekspertas V. Š. paaiškino, kad jis automobilių susidūrimo tašką įvertino pagal transporto priemonės BMW stabdymo pėdsakus, užfiksuotus eismo įvykio vietos nuotraukose (b. l. 61-62), tačiau iš eismo įvykio vietoje buvusių pareigūnų nubraižyto Eimo įvykio vietos plano, patvirtinto eismo įvykyje dalyvavusių M. D. ir R. B. parašais, bei Ekspertizės akte atvaizduotos eismo įvykio tikėtinos eigos analizės matyti, kad minėtuose dokumentuose automobilių susidūrimo taškas nurodytas skirtingose padėtyse. Antra, eismo įvykio ekspertizė atlikta neįvertinus aplinkybės, jog automobilis Hyundai sustojo tik atsitrenkęs į kelio ženklą, kuriam nesant, automobilis galėjo sustoti kitoje padėtyje, kitu atstumu, kas neabejotinai turėtų įtakos eismo įvykio eigos nustatymui bei ekspertizės metu atliktų paskaičiavimų rezultatams. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos foto nuotraukų matyti, kad iš tiesų transporto priemonė sustojo atsitrenkusi į kelio ženklą, kurį nulaužė (b. l. 46). Ekspertas V. Š. patvirtino, kad atsitrenkimas į kelio ženklą, atliekant ekspertizę, nebuvo įvertintas, tačiau nurodė, jog mano, kad ši aplinkybė neturėtų būti esminė, vertinant nustatyto greičio galimą paklaidą (b. l. 62). Iš Ekspertizės akto Nr. 11-1122(18) matyti, jog ekspertas pateikė tikėtiną išvadą, kuri dėl pačių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų (transporto priemonės BMW patraukimo iš vietos, kurioje automobilis sustojo po susidūrimo) bei išvadą teikiant neįvertinus visų aplinkybių (automobilis Hyundai sustojo po atsitrenkimo į kelio ženklą), negali būti laikytina pakankamai tikslia bei sudarančia absoliutų pagrindą remiantis ja nustatyti eismo įvykio eigą (automobilių greitį, manevrų pradžios momentą, transporto priemonių padėties kitimą manevruojant bei susidūrimo metu). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog iš tiesų techninio pobūdžio klausimai, reikšmingi teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiami atliekant eismo įvykio ekspertizę, tačiau svarbu pažymėti, jog eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai, sprendžiant dėl eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltumo.

15. Iš internetinėje platformoje google pateikiamos išsamios kelio atkarpos (duomenys neskelbtini) žemėlapio informacijos matyti, kad eismo įvykis įvyko pagrindinėje gatvėje, iš kurios nereguliuojamomis sankryžomis patenkama į gyvenamųjų namų kvartalą. Netoliese eismo įvykio vietos yra perėja su kalneliu, autobusų stotelė, vaikų darželis. Taigi akivaizdu, jog eismas minėtoje kelio atkarpoje yra pakankamai intensyvus, todėl transporto priemonių greičio ribojimas iki 40 km/h numatytas ne mažiau trijuose kelio ženkluose, išdėstytuose už sankryžų, šalutiniam keliui susikertant su pagrindiniu keliu (link Minsko pl.). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog automobiliai susidūrė darbo dienos rytą (pirmadienį, 8.20 val.), kada eismas yra pakankamai intensyvus ir reikalaujantis ypatingo vairuotojų atidumo bei atsargumo kelyje. Byloje neabejotinai nustatyta, kad R. B. manevrą į kairę pradėjo sulėtinusi greitį, rodydama posūkio signalą, pažiūrėjusi į transporto priemonės veidrodėlius, įsitikinusi, jog greitį sulėtino ir už jos važiavusio automobilio vairuotojas bei stebėdama iš šalutinio kelio išsukantį automobilį, nesant iš priekio važiuojančių automobilių, kuriems ji galėjo sudaryti kliūtį. Taigi R. B. kelio atkarpoje, kurioje įvykio metu eismas buvo intensyvus (už R. B. vairuojamo automobilio susidarė transporto priemonių kolona), pagrįstai tikėdamasi, kad ir kiti eismo dalyviai laikosi KET (neviršija leistino greičio) pradėjo atlikti posūkio į kairę manevrą. Tuo tarpu transporto priemonės BMW vairuotojas M. D. aiškino, kad eismo įvykis įvyko jam lenkiant automobilių koloną, kai jis, jau pralenkęs vieną transporto priemonę, pamatė, kad transporto priemonė Hyundai suka į kairę (b. l. 72). Akivaizdu ir tai, kad R. B. ruošiantis posūkiui į kairę ir sulėtinus greitį, turėjo sulėtėti ir kolonos greitis, kas automobilių vairuotojus neabejotinai įspėjo apie galimus priekyje esančių vairuotojų manevrus ir atitinkamai lėmė jų veiksmus kelyje. M. D. aiškino, kad tarp jo ir automobilio Hyundai, prieš jam pradedant lenkimą, buvo ne mažiau du automobiliai, galimai ir daugiau, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kiek transporto priemonių buvo kolonoje, koks atstumas buvo tarp automobilių, ar M. D., aplenkęs pirmąjį automobilį, turėjo galimybę į koloną sugrįžti, o R. B. pagrįstai tikėtis, kad BMW vairuotojas taip ir padarys.

16. M. D. skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu neneigė, kad įvykio metu, minėtoje kelio atkarpoje leistiną greitį jis iš tiesų viršijo. Minėtame Ekspertizės akte nustatyta, kad automobilio BMW greitis lenkimo metu buvo apytiksliai 65 km/h., tačiau įvertinus tai, jog atliekant ekspertizę ir modeliuojant eismo įvykio situaciją, nebuvo nustatyta tiksli automobilio BMW vieta po susidūrimo, neįvertinta, kad automobilis Hyundai po smūgio sustojo tik atsitrenkus į kelio ženklą, neatmestina, kad transporto priemonės, vairuojamos M. D., greitis galėjo būti ir didesnis. Nepašalinus šių abejonių, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad iš tiesų R. B., iš pradžių pažiūrėjusi į galinius automobilio veidrodėlius, paskui įvertinusi priekyje vykstantį eismą ir pradėjusi posūkio manevrą, matė ir/ar turėjo galimybę matyti už ne mažiau kaip 4 automobilių esantį ir ketinantį visą koloną, o ne pavienį automobilį priešpriešine eismo juosta lenkti ir/ar tokį pavojingą manevrą atliekantį ir greitį viršijantį M. D.. Be to, R. B. aiškino, kad ji smūgį į automobilį pajuto jau prieš baigiant atlikti manevrą – įsukus į savo kelią (b. l. 60). Automobilio Hyundai apgadinimai nustatyti užpakalinėje transporto priemonės dalyje (b. l. 13), kas neprieštarauja R. B. aiškinimui, kad ji pasižiūrėjusi į automobilio veidrodėlius ir po to pradėdama sukimo manevrą, nematė, kad kita transporto priemonė jau yra pradėjusi automobilių kolonos lenkimą.

17. Taigi aptarti bylos faktiniai duomenys nėra pakankami neabejotinai išvadai, kad R. B. turėjo objektyvią galimybę pastebėti viršijant greitį į priešingą eismo juostą išvažiavusią ir gyvenvietėje priešpriešine eismo juosta automobilių kolonos (ne mažiau 4 automobilių) lenkimą atliekančią transporto priemonę bei duoti jai kelią, išvengiant susidūrimo. Skundą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) sprendžia, kad R. B. veiksmuose nepagrįstai nustatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-19 nutartis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Vlado Miliaus 2018-12-14 nutarimas Nr. 10-ANR_N34747-2018 naikintini ir administracinio nusižengimo teisena R. B. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. atstovo advokato Laimono Šilerio apeliacinį skundą tenkinti:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-19 nutartį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Vlado Miliaus 2018-12-14 nutarimą Nr. 10-ANR_N34747-2018 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį R. B. atžvilgiu nutraukti.

Ši nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Kazlauskienė