- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- I-4050-662/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Petras Viščinis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Trečiasis asmuo
- AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybei
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Petro Viščinio, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Alvydo Barkausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ kreipėsi su skundu (b. l. 2-9) į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2008-06-28 įpareigojimą Nr. R2-837. Paaiškino, kad 2003-03-31 iš AB ‚Kauno energija“ įsigijo Kauno elektrinę ir tuo pačiu buvo sudarytos su AB „Kauno energija“ sutartys, įskaitant Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindinis tikslas buvo nustatyti, kokiomis sąlygomis ir kokia kaina bus tiekiama šilumos energija Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikiams. Sutarties 14.3 str. numatė, kad pirmus penkerius metus Sutarties galiojimo metu šilumos energijos kaina iš esmės nekis, o praėjus tam laikotarpiui šilumos energijos kaina bus perskaičiuota. Atsakovas 2008-06-28 pateikė įpareigojimą Nr. R2-837, kuriuo pareikalavo iki liepos 11 d. pateikti duomenis, reikalingus bazinės šilumos gamybos kainos skaičiavimams. Nurodo, kad toks reikalavimas reiškia, kad iš esmės Komisija nepripažįsta Sutarties sąlygų ir ketina nustatyti parduodamos šilumos energijos kainą. Sutartis su AB „Kauno energija“ sudaryta teisėtai, jos nuostatos dėl šilumos energijos kainos nustatymo tvarkos atitinkamos Sutarties sudarymo metu neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms.
Paaiškino, kad anksčiau sudarytų sutarčių privalomumą bei jų santykinį nepriklausomumą nuo vėliau priimtų ir įsigaliojusių imperatyvių teisės normų taip pat visuotinai pripažįstamas teisinio reguliavimo principas patvirtina, kad naujai priimtos ir įsigaliojusios imperatyvios teisės normos negali būti taikomos teisiniams santykiams, kurie susiklostė iki imperatyvių teisės normų įsigaliojimo. Todėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 str. 3 d. nustatyta šilumos energijos gamybos kainodara negali būti taikoma ta apimtimi, kiek tai paneigtų iki aptariamos įstatymo nuostatos įsigaliojimo sudarytą Sutartį.
Nurodo, kad Komisija 2008-06-28 įpareigojimu Nr. R2-837 išreikšdama valią ir ketinimą taikyti privalomą šilumos energijos gamybos kainodarą, siekia atimti pajamas, kurios būtų gaunamos tinkamai vykdant Sutartį ir apriboti įgytas teises ekonominei veiklai atlikti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 84-88) paaiškino, kad Sutartis sudaryta 15 metų terminui, kurioje šilumos energijos kaina nustatyta visam sutarties laikotarpiui. Sutarties 14.3 str., šalys nustatė, kad 5 metus šilumos energijos kaina nesikeis, o po 5 metų šilumos energijos kaina bus perskaičiuota pagal Sutarties 4 p. įtvirtintą formulę. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 str. 3 d. teigiama, kad nepriklausomas šilumos gamintojas yra vienintelis arba jei vienas ar keli nepriklausomi šilumos gamintojai gamina daugiau kaip 50 procentų šilumos vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, jiems privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma kaip ir kitoms šilumos tiekimo įmonėms. AB „Kauno energija“ kainos galiojo iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu bei Metodikoje įtvirtintais reikalavimais, 2008-06-28 raštu Nr. R2-837 buvo kreiptasi į pareiškėją, kad pateiktų duomenis, kurie reikalingi bazinės šilumos gamybos kainos skaičiavimams. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatos dėl privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo atitinkamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, neturėtų būti vertinamos kaip įstatymo galiojimas atgal. Minėtas įstatymas nereikalauja perskaičiuoti kainą už jau suteiktą šilumos energiją, o nustato, kaip turėtų būti reguliuojami santykiai ateityje. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 str. pareiškėja patenka į subjektų ratą, kuriam taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara ir turi vykdyti imperatyvias minėto įstatymo nuostatas. Todėl pareiškėjos teiginys, kad pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas yra nepagrįstas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 169-173 ) nurodė iš esmės tapačius argumentus kaip Komisija savo atsiliepime.
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime (b. l. 102-108) prašo teismo savo nuožiūra spręsti pareiškėjos skundo pagrįstumą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skundo reikalavimus.
Atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai su pareiškėjos UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ skundu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ gali būti laikoma suinteresuotu asmeniu ir turi reikalavimo teisę kreiptis dėl atsakovo priimto rašto (b. l. 97) panaikinimo. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas skelbia, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo (administravimo) institucijos, įmonės įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymai suteikia teisę tai daryti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisės kreiptis gynybos į teismą principas nėra absoliutus.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė teisės pažeidimo fakto, t. y. kaip ginčijamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008–06–28 raštas Nr. R2–837 „Dėl parduodamos šilumos kainos nustatymo“ pažeidžia jos teises ar įstatymo saugomus interesus. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovų išsakyti teiginiai, kad šis raštas pareiškėjai gali sukelti tiesiogines juridines pasekmes, yra abstraktaus pobūdžio ir nesusieti su konkrečių subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesinis dokumentas, kuriuo nustatomas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo bei formuluojamas kaltinimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, o nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje išsprendžiama, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar traukiamas atsakomybėn asmuo yra kaltas ar nekaltas bei skiriama (neskiriama) jam administracinė nuobauda, t. y. sukeliamos teisinės pasekmės.
Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Būtinybę šalims įrodyti teisės pažeidimo faktą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normų visetas (23 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis). Teismo pareiga - ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, konstatuojant ar paneigiant pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė anksčiau nurodytu raštu prašydama pateikti jai duomenis, reikalingus bazinės šilumos kainos skaičiavimams, nepadarė pareiškėjos teisių ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja šalis pagrįsti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kolegija konstatuoja, kad UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytą tariamą teisių pažeidimą - realius ketinimus patvirtinančių įrodymų ir dėl jų priimtų valstybės institucijose neigiamų sprendimų, kitų tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos nurodomą teisų pažeidimą nėra, o prielaidomis sprendimo pagrindimas negalimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 86, 86 straipsniai), daroma išvada, kad ginti pareiškėjo subjektines teises nėra pagrindo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, 2007 m. spalio 4 d. nutartyje (adm. byla Nr. AS16–420/2007) pažymėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Taip pat nurodė, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 m. gegužės 3 d. raštu Nr. R2-530 „Dėl duomenų pateikimo“ pareiškėjo prašoma pateikti atitinkamą informaciją, kuri reikalinga atsakovo veikloje. Šis raštas bendrovei jokių tiesioginių pasekmių nesukelia. Kokias jo teises pažeidžia ar kokias neigiamas pasekmes sukelia ginčijamas raštas, pareiškėjas taip pat nenurodo. Jis teigia, jog raštas gali sukelti neigiamas pasekmes, pareiškėjui nepateikus reikalaujamos informacijos, gali būti priimtas sprendimas paskirti pareiškėjui baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁶ straipsnio 1 dalį. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija konstatavo, kad tai – tik prielaidos. Be to, šioje administracinėje byloje pareiškėjas – juridinis asmuo. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą juridiniams asmenims atsakomybė nekyla.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė pareiškėjos subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė, todėl UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, byla negalėjo būti nutraukta, tačiau jo skundas turėjo būti atmestas (adm. byla Nr. A442–1669/2008, Nr. A556–1283/2008 ir kt.). Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pareiškėja galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta, todėl skundas atmestinas.
Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Kauno energija“ atstovė pateikė dokumentus dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo 10446,89 Lt sumai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu. Tačiau šiuo atveju nepateiktas išsamus ir detalus išlaidų apskaičiavimas, iš kurių būtų galima nustatyti užmokesčio dydžius už konkrečias advokato suteiktas paslaugas. Nesant paskaičiavimų dėl išlaidų atlyginimo, neaišku, kokios išlaidos sudaro anksčiau nurodytą sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.