Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, R. S., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK atstovui Augustui Pilveliui

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S., a.k(duomenys neskelbtini) skundą dėl Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK 2012 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK (toliau – Institucija) VPS PP tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2012 m. sausio 21d., apie 9.00 val., R. S. savo sodyboje (duomenys neskelbtini), laikė du palaidus šunis, kurie lakstė po (duomenys neskelbtini) kaimą, tuo pažeidė Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos patvirtinto sprendimo 2011-11-24 Nr.V17-409 dėl gyvūnų laikymo Kaišiadorių r.sav. teritorijoje taisyklių 7, 25, 35 p. reikalavimus. Už šį administracinį teisės pažeidimą R. S. tos pačios Institucijos 2012 m. sausio 30 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 4 d. 600 Lt bauda.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Augustas Pilvelis nurodė, jog su skundu nesutinka, bauda skirta pagrįstai ir teisėtai, kadangi R. S. veiksmuose yra užfiksuoti pažeidimai, numatyti ATPK 110 str., taip pat ji padarė pažeidimus, numatytus Kaišiadorių raj. savivaldybės gyvūnų laikymo priežiūros taisyklių tam tikruose punktuose.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK VPS PP tyrėjas Redas Juknevičius parodė, jog 2012 m. sausio 30d. buvo gautas gretimo kaimo gyventojo A. T. pareiškimas, kuriame buvo skundžiamasi R. S. nepririštais šunimis, kurie kelia grėsmę aplinkiniams gyventojams. Tą pačią dieną, t.y. 2012 m. sausio 30d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) buvo apklausta R. S. kaimynė, gyvenanti priešais R. S. sodybą, apie 100 atstumu, kuri teigė, jog R. S. šunys atbėga kiekvieną dieną. Pati R. S. pareiškė, kad šunų net nesiruošia pririšti. R. S. paaiškinimas buvo rašomas automobilyje, paaiškinimo aplinkybes nurodė R. S.. Protokolo surašymo metu R. S. stovėjo šalia automobilio prie atidaryto lango, o jis su kolega sėdėjo automobilyje. Kalbos apie ginklą nebuvo. Protokolą surašė remdamasis pareiškimu, paaiškinimu, kaimynės R. Č. apklausa. R. S. paaiškino, kad šunys yra paleisti kiekvieną dieną, kaip ir 2012 m. sausio 21d., ir ji šunų net nesiruošia pririšti. Kalbos, kad jeigu R. S. nepasirašys paaiškinimo, bus nuvežta į poskyrį, nebuvo. Buvo paprašyta atsisėsti į automobilį, susipažinti su visa medžiaga ir pasirašyti dokumentus. R. S. pati įlipo į automobilį, perskaitė paaiškinimus, susipažino su medžiaga. Jeigu R. S. nebūtų pasirašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos į policijos komisariatą nebūtų vežę, būtų surašę tarnybinį pranešimą, kad atsisakoma pasirašyti. Ginklu, kad nušaus šuniukus, nei jis, nei kolega negrasino. Atvažiavus į kiemą tą dieną, kai buvo rašomas protokolas, juos pasitiko šunys.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Č. parodė, jog (duomenys neskelbtini) maždaug už 300 m nuo R. S. sodybos. R. S. augina du šunis – vieną nedidelį, kitą didesnį – ir jeigu būna namuose, šunis kartais paleidžia palakstyti kieme. Išvykusi šunis visada pririša. Būna, kad R. S. didelis šuo atbėga į jos kiemą. Iš pradžių to šuns bijojo, nes nežinojo kieno jis. Vėliau R. S. paaiškinus, kad tai jos šuo ir kad šuo nekanda, apsiprato. Tą patį šunį matė pas R. S. sodyboje. Pareigūnams nesakė, kad R. S. įspėtų, sakė, jog bijo šuns ir kad 2012 m. sausio 21d. jis buvo atbėgęs.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. T. parodė, jog (duomenys neskelbtini) gyvena jo jaunystės draugė F. Š., pas kurią eina parsinešti pieno. Eina per R. S. namus, kadangi taip arčiau. R. S. augina du šunis. 2009 m. šuo dar buvo mažas, vėliau paaugo, pradėjo užpuldinėti. R. S. liepė jam nevaikščioti pro jos namus, todėl jis pradėjo vaikščioti keliu. Šunys darėsi vis agresyvesni, todėl kiekvieną savaitę eidamas turi neštis akmenų. 2012 m. sausio 21 d., apie 12 val., ėjo pro R. S. namą maždaug 60 m atstumu, kai jį užpuolė su šunys. Šunys jam nėra niekada įkandę. R. S. yra daug kartų prašęs, kad pririštų šunis, tačiau jai negrasino. R. S. kiemas nėra aptvertas.

Pagal ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistu, R. S. skundas netenkintinas.

R. S. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 110 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad 2012 m. sausio 21d., apie 9.00 val., jai priklausantys palaidi šunys lakstė po (duomenys neskelbtini) .Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomu metu jo laikomi du šunys negalėjo lakstyti po kaimą, kadangi jie buvo pririšti, be to, jie nelaksto po kaimą, o laksto tik po jos kiemą, kuris nėra aptvertas.

ATPK 110 str. 4 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisykles, anksčiau bausto už ATPK 110 str. 1,2 ir 3 dalyse numatytus pažeidimus. Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn gyvenamojoje vietoje galiojančių Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. V17-409 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 25 punktas numato, kad Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Tų pačių taisyklių 35.5 punktas nustato, kad atviroje savininko valdoje, sodininkų bendrijų atviruose soduose gyvūnai laikomi uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. numato, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš aukščiau aptartų normų seka, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus visas galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, skundo argumentus ir visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, jog Institucija įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad 2012 m. sausio 21d., apie 9.00 val., R. S. priklausantys šunys palaidi lakstė po (duomenys neskelbtini), tuo keldami grėsmę žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus. Ginčo dėl to, jog R. S. neaptvertame kieme laiko du šunis, nėra, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jos gyvūnai palaidi laksto tik po jos kiemą, tai pat jie nelakstė ir administracinio teises pažeidimo protokolo surašymo metu. Tai, kad R. S. padarė minėtą administracinės teisės pažeidimą patvirtina liudytojas A. T., kuris nurodė, jog nustatytu laiku ir vietoje jis ėjo netoli R. S. sodybos, kai prie jo pribėgo ir jį užpuolė šunys. Jis nurodė, kad šunys priklauso R. S.. Aplinkybę, jog R. S. šunys būna nepririšti bei bėgioja po kaimą, taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Č., nurodžiusi, jog būna, kad R. S. didelis šuo atbėga pas ją į kiemą. 2012 m. sausio 21d. būtent šis šuo buvo atbėgęs pas ją. Aukščiau išdėstytus duomenis patvirtina ir administracinės teisės pažeidimo protokolas, A. T. pareiškimas, kur jis nurodė, jog 2012 m. sausio 21d. R. S. šunys lakstė palaidi po kaimą ir puolė jį einantį pas draugus, nors šuo jam neįkando, bet eidamas per kaimą jaučiasi nesaugus, 2012 m. sausio 30d. R. Č. rašytinis paaiškinimas, kur ji nurodė, R. S. laiko sodyboje du šunis, kurių vienas – didesnis - kiekvieną dieną atbėga į jos sodybą, 2012 m. sausio 21d. R. S. didelis šuo buvo palaidas, nes buvo atbėgęs pas ją į sodybą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. S. savo pirminiame 2012 m. sausio 30d. rašytiniame paaiškinime, kuris jos buvo pasirašytas, nurodė, jog gyvena vienkiemyje ir jame laiko du didelius nepririštus šunis, kuriuos tik kartais pririša, 2012 m. sausio 21d. apie 9 val. ji buvo paleidus savo abu šunis, kurie lakstė palaidi po kaimą. Savo šunų pririšti neketina ir nenori. Skunde teismui bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau nurodė, jog jos šunys retai kada būna nepririšti, o būtent 2012 m. sausio 21d. buvo pririšti, po kaimą nebėgiojo, todėl toks vėlesnis įvykio versijų kaitaliojimas kelia abejonių jų patikimumu ir leidžia jas vertinti kaip pasirinktą gynybos strategiją. Be to, R. S. taip pat nurodė, jog kai šunys paleisti, tai A. T. neina per kiemą, supranta, kad šunys gali užpulti žmogų, bet jai reikia gintis. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. S. priklausantys šunys laikomi nesilaikant gyvūnų laikymo atviroje savininko valdoje taisyklių. R. S. argumentai, jog ji 2012 m. sausio 21d. apie 9.00 val. išvyko iš namų ir pririšo jai priklausančius šunis, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, priešingai, aplinkybę, jog būtent minėtą dieną šunys buvo palaidi, įrodo A. T. pareiškimas, jo paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu bei liudytojos R. Č. 2012 m. sausio 30d. rašytinis paaiškinimas bei paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų liudytojų A. T. ir R. Č. šališkumą ar suinteresuotumą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Priešingai, liudytoja R. Č. nurodė, jog yra geruose santykiuose su R. S., o A. T. gyvena kitame kaime, jokių konfliktų su R. S. nėra turėjęs, tik yra prašęs prisirišti šunis, todėl pagrindo nesiremti šių liudytojų parodymais, kuriais jie paliudijo matę 2012 m. sausio 21d. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priklausančius lakstančius palaidus šunis, nėra. Nors skundą pateikęs asmuo deklaratyviai teigia, kad su A. T. konfliktuoja, tačiau jokių objektyvių įrodymų dėl ko teismas turėtų vertinti šio liudytojo parodymus kaip nepatikimus nepateikė. Pabrėžtina, kad liudytojų parodymai nuoseklūs, logiški ir atitinka vieni kitus, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Be to, ir teismo posėdžio metu apklausiamas pareigūnas Redas Juknevičius nurodė, jog 2012 m. sausio 30d. atvykus pas R. S., jį ir kolegą pasitiko šunys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. nurodė, jog šunis ji paleidžia norėdama apsaugoti savo interesus (kad A. T. nevaikščiotų po jos kiemą), tokiu būdu savo asmeninį interesą save iškelia virš visuomenės saugumo. Nors R. S. teigia, kad jos šunys žmonių nepuola ir privačios teritorijos ribų nepalieka, tačiau, reikia pažymėti, kad Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės nenumato jokių išimčių neagresyviems šunims, jie, kaip ir kiti šunys atviroje savininko valdoje gali būti laikomi tik uždaryti voljere Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. V17-409 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 35.5 p.). Žinodamas šį reikalavimą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akivaizdžiai ignoruoja nustatytas elgesio taisykles, pažeisdamas jas trečią kartą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. S. skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje bei teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog ji buvo verčiama pasirašyti 2012 m. sausio 30d. paaiškinimą bei prieš ją pareigūnas naudojo fizinę jėgą bei grasino. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nėra skirta pareigūnų veiksmų teisėtumo revizijai, pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami pavaldumo tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų skundęs pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas netiria administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų dėl pareigūnų veiksmų, nes tokių klausimų sprendimas nėra nagrinėjimo dalyku administracinio teisės pažeidimo byloje. Nagrinėjama byla pradėta surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnyje, galimo padarymo. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti sprendžiami tik tokie klausimai, kuriuos išspręsti įpareigoja ATPK.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad surinktų įrodymų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl R. S. padaryto pažeidimo konstatuoti, todėl panaikinti 2012 m. sausio 30 d. nutarimą skirti administracinę nuobaudą, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. skundo nepatenkinti ir palikti nepakeistą 2012 m. sausio 30d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK nutarimą, kuriuo R. S. nubausta pagal ATPK 110 str. 4d. 600 Lt bauda.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.