Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-22 · Civilinė byla Nr. 2S-338-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-22
Bylos Nr.
2S-338-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
V. Ž.
Atsakovas
UAB „Alstuva“
Trečiasis asmuo
L. Ž.
Kategorijos
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.3., 99.1.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. atskiruosius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-104-213/2012 pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Alstuva“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo UAB „Alstuva“ priešieškinį ieškovei V. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. Ž..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovė V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Alstuva“ atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų 60859 Lt sumai, 2985 Lt papildomai ūkinio pastato defektais padarytą žalą, 3000 Lt statybos darbų trūkumų ištaisymo kaštų nustatymo išlaidų, viso 66844 Lt, 15000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio sumos, skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-08-02 Statybos rangos sutartimi Nr. 10-04 UAB „Alstuva“ įsipareigojo atlikti ūkininko sodybos su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir pirtimi, esančių (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal lokalinės sąmatos ir darbų kiekių sąrašus už 205854,69 Lt, o ieškovė V. Ž. įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Užsakovė aprūpino objektą energija, vandeniu bei už atliktus darbus UAB „Alstuva“ direktoriui A. M. sumokėjo 218282,76 Lt sumą grynaisiais pinigais. Ieškovei V. Ž. inicijavus ekspertizę, paaiškėjo, jog atsakovo atliktų darbų defekto ištaisymas kainuos 60859 Lt. Minėta suma nustatyta, vadovaujantis UAB „Sistema“ parengtomis statybos resursų skaičiuojamosiomis rinkos kainomis pagal 2011 m. kovo mėn. resursų rinkos kainas (LR CK 6.665 str., 6.666 str., 6.673 str. 2 d., 6.694 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Alstuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsakovui avansu sumokėjo 332000 Lt, ir dar liko skolinga 84533,10 Lt. Ieškovė atsisakė priimti ir pasirašyti atliktų darbų aktą, priimti sąskaitą už atliktus darbus bei vengė susitikti su atsakovo atstovais. Minėtus dokumentus atsakovas siekė įteikti per antstolį. Atsakovas teigia, jog tarp šalių nebuvo susiklostę vartojimo rangos santykiai, todėl LR CK XXXIII skyriaus antrasis skirsnis negali būti taikomas. Nustatant defektus, atsakovas nebuvo kviečiamas, todėl atliktas tyrimas yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Alstuva“ pateikė priešieškinį, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš ieškovės V. Ž. 83973,78 Lt skolos, 12118,40 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 83973,78 Lt sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. buvo pradėti bendrastatybiniai darbai ieškovės statomame name (duomenys neskelbtini), prisilaikant architektorės J. P. parengto projekto. Su ieškove buvo sutarta, jog atsakovas atliks tik dalį darbų, kaip numatyta Statybos rangos sutartyje Nr. 10-04. Statybos sutartyje nebuvo numatyta, kokius konkrečius darbus atliks atsakovas. Ieškovė už darbą mokėjo avansu, grynais pinigais, atsakovas su tuo sutiko, ir už tuos pinigus pradėjo objekte statybos darbus. 2010 m. gruodžio mėn. ieškovė nustojo mokėti pinigus. Į atsakovo reikalavimus apmokėti už atliekamus darbus, ieškovė atsikirto, jog atliekami darbai jai yra per brangūs. Ieškovė atsisakė priimti ir pasirašyti ne tik einamąsias lokalines sąmatas ir pranešimus apie bendrastatybinius darbus bei jai išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovei yra pateikta 2011-07-07 PVM sąskaita-faktūra 416533,10 Lt sumai. Avansu ji yra sumokėjusi 332000 Lt, todėl liko skolinga atsakovui 84533,10 Lt sumą (LR CK 6.644 str., 6.681 str., 6.694 str.).

Atsiliepimas

Ieškovė V. Ž. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo priešieškinyje nurodyti argumentai tiek dėl statybos darbų priėmimo, tiek dėl jų apmokėjimo principų yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Tarp šalių buvo sudaryta vartojimo statybos rangos sutartis, kuri gali būti sudaroma, siekiant pastatyti visą statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Ieškovė pažymėjo, jog vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina. Vartojimo sutarties atveju rangovo rizikos padariniai reiškiasi tuo, kad užsakovui pasinaudojus teise atsisakyti apmokėti papildomus darbus, rangovas neatleidžiamas nuo priimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, jis neįgyja teisės dėl šios aplinkybės nutraukti sutartį ir neatleidžiamas nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, todėl sutartyje neaptarus, bet tinkamam rezultatui pasiekti reikalingus darbus turi atlikti savo sąskaita (LR CK 6.38 str., 6.673 str., 6.698 str. 1 d. 1 p.).

Trečiasis asmuo L. Ž. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodydama, jog ieškovė yra trečiojo asmens motina. 2010 m. vasarą trečiasis asmuo pardavė savo butą bei kartu su motina pradėjo namo statybas. Pasitikėdama motina, L. Ž. nesudarė su motina namo statybų sutarties. Pinigus namo statyboms trečiasis asmuo perduodavo motinai, kuri ir atsiskaitydavo su statybininkais. Atsakovas savo darbų kiekius ir kainas nurodė iš anksto pateiktose sąmatose. L. Ž. pažymėjo, jog nežino, kokią pinigų sumą motina liko skolinga statybininkams, bet dėl atsiskaitymų buvo kilę ginčai.

Šalies argumentai

Ieškovės V. Ž. atstovas advokatas E. D. pateikė prašymą grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo sumokėtą 1916 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad tarp ieškovės V. Ž. ir atsakovo UAB „Alstuva“ susiklostė ne statybos rangos santykiai, o vartojimo sutartiniai santykiai. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina. LR CPK 83 str. 1 d. nurodo, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai ir vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių (LR CPK 87 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012-10-11 nutartimi nutarė ieškovės V. Ž. atstovo advokato E. D. prašymo dėl 1916 Lt žyminio mokesčio grąžinimo netenkinti. Teismas nurodė, jog CPK 83 str. 1 d. numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visumą privalomų požymių: 1) statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo statybos darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) statybos darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Kadangi byla iš esmės nebuvo pradėta nagrinėti, todėl teismas negali daryti išvados dėl 2010-08-02 Statybos rangos sutartyje Nr.10-04 numatyto sutarties objekto: „Ūkininko sodybos“ statybos paskirties. Teismas pažymėjo, jog šiuo momentu teismui nenustačius visų privalomų požymių, konstatuoti ieškovės sudarytą statybos rangos sutartį vartojimo statybos rangos sutartimi negali, todėl ieškovės atstovo prašymą atmetė (LR CPK 83 str. 1 d., 87 str.).

Šalies argumentai

Trakų rajono apylinkės teismas 2012-10-11 nutartimi nutarė nustatyti ieškovei V. Ž. terminą iki 2012-10-26 nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti ir sumokėti 539,55 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad ieškovė V. Ž. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo (dėl 2985,00 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos priteisimo) ir prašė iš atsakovo UAB „Alstuva“ priteisti atliktų statybos darbų trūkumais padarytą žalą – 60859,00 Lt, taip pat papildomai ūkinio pastato defektais padarytą 2985,00 Lt žalą, statybos darbų trūkumų ištaisymo kaštų nustatymo išlaidų 3000 Lt, viso 66844,00 Lt; taip pat 15000 Lt neturtinės žalos; 5 % dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio sumos, nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. CPK 83 str. 1 d. numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių. Iš byloje esančių duomenų, teismas nenustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovę įpareigojo sumokėti 539,55 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

III. Atskirųjų skundų argumentai

Ieškovė V. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydama 2012-10-11 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį, kuria V. Ž. atsisakyta grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, panaikinti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoruoja civilinėje byloje esančius įrodymus, kurie įrodo, kad nors V. Ž. vartojimo statybos rangos sutartyje ir susitarė su atsakovu UAB „Alstuva“, kad šis pastatytų jai taip įvardintą ūkininko sodybą, tačiau tokia formuluotė į sutartį įrašyta dėl to, jog V. Ž. nuosavybės valdomojoje žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų buvę įmanoma pirmiausia Vilniaus rajono savivaldybėje teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybų leidimą bei pagal supaprastintas procedūras pastatyti šeimos poreikiams tenkinti skirtą vienbutį gyvenamąjį namą. Civilinėje byloje yra duomenys, kad ieškovė nėra ūkininkė. Apeliantė teigia, jog tai, kad byla nepradėta nagrinėti iš esmės, negalėjo sutrukdyti teismui įsigilinti ir priimant nutartį perrašyti taip vadinamos Rangos sutarties Nr. 10-4 objekto duomenis. V. Ž. ketino pasistatyti gyvenamąjį namą ne ūkininkavimui, o asmeniniams poreikiams. Ieškovė V. Ž. yra vartotoja ir turi gauti teisinę apsaugą, nes LR Konstitucijos 46 str. 5 p. nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus (LR CPK 3 str., 80 str., 83 str., 137 str.).

Ieškovė V. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydama 2012-10-11 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį, kuria ieškovei V. Ž. nustatytas terminas iki 2012-10-26 ieškinio trūkumui pašalinti ir sumokėti 539,55 Lt žyminio mokesčio, panaikinti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad teismas nenustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės motyvuotą rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, privalėjo nustatyti, o nenustatinėti, ar tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, ar ne. Ieškinio priėmimo ar parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti procesinio pobūdžio faktus. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, ieškovės, kaip silpnesniosios civilinių santykių šalies teisės ir interesai yra nepagrįstai apsunkinami, užkraunant be pagrindo reikalaujamų mokesčių naštą (LR CPK 2 str., 3 str., 83 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė skundžiamų nutarčių absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo, kreipdamasis į teismą (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio dydis, mokesčio mokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos įstatyme.

Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nutarties, kuria ieškovės V. Ž. atstovo advokato E. D. prašymas dėl 1916 Lt žyminio mokesčio grąžinimo buvo netenkintas

LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių. CPK 83 str. 1 d. skirta palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, bei su viešuoju interesu susijusiais atvejais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą:

a) darbai atliekami fiziniam asmeniui;

b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti;

c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu. Taigi, sprendžiant kokiomis teisės normomis – vartojimo rangos ar statybos rangos (esant šių teisės normų konkurencijai) – turi būti reglamentuojami tarp ginčo šalių kilę teisiniai santykiai, ir jų teisiniai padariniai, kiekvienu konkrečiu atveju būtina identifikuoti sutarties šalis bei nustatyti atliktų statybos darbų paskirtį.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta, kad vartotojas - fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė V. Ž. pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Alstuva“ atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų 60859 Lt sumai, 2985 Lt papildomai ūkinio pastato defektais padarytą žalą, 3000 Lt statybos darbų trūkumų ištaisymo kaštų nustatymo išlaidų, viso 66844 Lt, 15000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio sumos, skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodydama, kad 2010-08-02 Statybos rangos sutartimi Nr. 10-04 UAB „Alstuva“ įsipareigojo atlikti ūkininko sodybos su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir pirtimi (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Minėtas aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateikta Statybos rangos sutartis Nr. 10-04, kurios 1 p. nurodyta, jog sutarties objektas: “Ūkininko sodybos“ statyba.

Pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį nustatyta, kad ūkininko sodyba yra nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Pažymėtina, jog tarp ginčo šalių sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 10-04 objekto įvardijimas - “Ūkininko sodybos“ statyba - leidžia daryti išvadą, jog minėtos sutarties nuostatos neįrodo vartojimo rangos sutarčiai būtinų konstatuoti požymių viseto.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, parengiamojoje bylos stadijoje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais dokumentais bei dokumentuose išdėstytais argumentais, pagrįstai konstatavo, jog šioje proceso stadijoje teismui nenustačius visų privalomų požymių, įvertinti ieškovės sudarytą statybos rangos sutartį, kaip vartojimo statybos rangos sutartį, nėra teisinio pagrindo. Apeliantės argumentai, jog tokia formuluotė į sutartį įrašyta dėl to, jog V. Ž. nuosavybės valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų buvę įmanoma pirmiausia Vilniaus rajono savivaldybėje teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybų leidimą bei pagal supaprastintas procedūras pastatyti šeimos poreikiams tenkinti skirtą vienbutį gyvenamąjį namą, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, o ieškovė yra vartotoja.

Teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų dėl netinkamo įstatymų taikymo ar aiškinimo, nes klausimas išspręstas teisingai ir ieškovės teisių pažeidimų nenustatyta. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą dėl ginčo esmės, turės procesinę galimybę kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, nustatydamas, ar yra visi vartojimo statybos rangos teisiniai požymiai, bei atitinkamai spręsti žyminio mokesčio klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės apeliacijos objektui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą ir grąžinimą, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų (LR CPK 7 str., 8 str., 80 str., 302 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 558 str.).

Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nutarties, kuria nustatytas ieškovei V. Ž. terminas iki 2012-10-26 nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti ir sumokėti 539,55 Lt žyminio mokesčio

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog jeigu ieškinio reikalavimai padidinami, trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą (LR CPK 86 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė V. Ž. pateikė teismui ieškinį, prašydama iš atsakovo UAB „Alstuva“ priteisti 60859 Lt atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 3000 Lt statybos darbų trūkumų ištaisymo kaštų nustatymo išlaidas, viso 63859 Lt (1 t., b.l. 1-5). Patikslintu ieškiniu ieškovė V. Ž. pareiškė pareiškiamą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Alstuva“ atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų 60859 Lt sumai, 2985 Lt papildomai ūkinio pastato defektais padarytą žalą, 3000 Lt statybos darbų trūkumų ištaisymo kaštų nustatymo išlaidų, viso 66844 Lt, 15000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio sumos, skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (3 t., b.l. 155-157). Teismas pažymi, jog patikslintu ieškiniu ieškovės V. Ž. reikalavimai padidėjo 17985 Lt suma, todėl ieškovė padidinusi ieškinio reikalavimus, įgijo pareigą primokėti žyminį mokestį 539,55 Lt sumai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš byloje esančių duomenų, teismas nenustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovė įpareigotina sumokėti 539,55 Lt žyminio mokesčio.

Teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės motyvuotą rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, privalėjo nustatyti, ar tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, ar ne, nes ieškinio ir jo patikslinimų priėmimo stadijoje nėra nagrinėjamas ginčas iš esmės, atsižvelgiant į tai, kad tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismas turi procesinę pareigą kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę ir jų pobūdį. Tai, kad apeliantei nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus.

Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimus, nustatė, jog tarp šalių susiklostė ne vartojimo statybos rangos santykiai, todėl pagrįstai 2012-10-11 nutartimi nustatė terminą žyminio mokesčio primokėjimui.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra vertinami. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, tikslinga nustatyti naują terminą iki 2013 m. balandžio 11 d. ieškovei V. Ž. sumokėti 539,55 Lt žyminio mokesčio ir pateikti Trakų rajono apylinkės teismui dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą (LR CPK 7 str., 8 str., 83 str., 86 str., 302 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį, kuria ieškovės V. Ž. atstovo advokato E. D. prašymas dėl 1916 Lt žyminio mokesčio grąžinimo buvo netenkintas, nepakeistą.

Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį, kuria nustatytas ieškovei V. Ž. terminas iki 2012 m. spalio 26 d. nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti ir sumokėti 539,55 Lt žyminio mokesčio, nepakeistą.

Nustatyti naują terminą iki 2013 m. balandžio 11 d. ieškovei V. Ž. sumokėti 539,55 Lt žyminio mokesčio ir pateikti Trakų rajono apylinkės teismui dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teisėja Neringa Švedienė