Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1614-1127/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
1-1614-1127/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51401-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
R. G.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1614-1127/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51401-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.2.; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Lauritai Verbickienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajai M. K., jos gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,nukentėjusiajam R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo gyvenusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, teista 2008 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. 2016 m. spalio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleista iš pataisos įstaigos. 2020 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas 2016 m. spalio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi M. K. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir ji grąžinta į pataisos namus atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 4 metus 2 mėnesius,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. K. 2019 metų gruodžio 3 d., apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventiniu R. G., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į nugaros kairę pusę, padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda nugaros kairėje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji M. K., apklausta teismo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino, tačiau teigė sugyventiniui peiliu dūrusi dėl to, kad gynėsi. Kaltinamoji parodė, kad tai galėjo būti 2019 m. gruodžio 3 dieną. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiuoju R. G.. Paaiškino, kad jie buvo sugyventiniai, gyveno apie dvejus metus, vedė bendrą ūkį. Po įvykio jo atsiprašė ir gyveno atskirai kitame kambaryje. Kas įvyko nepamena, teigia buvusi afekto būsenoje ir tyrėja sakė, ką sakyti, nes ji nieko neprisiminė. Neprisimena, ką sakė apklausos metu.

Kadangi kaltinamoji pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja M. K. kaltę pripažino visiškai bei parodo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra keturių kambarių, ji nuomoja vieną kambarį iš seno žmogaus, vardu L.. Su ja gyvena ir jos sugyventinis R. G., jie kartu gyvena apie 3 metus. Tarp jos ir R.. nuolatos kyla konfliktai, nes R.. yra labai pavydus, prisigalvoja nebūtų dalykų, vadina ją kale ir pradeda ją mušti. Ypatingai tuomet, kai būna neblaivus. R.. ne kartą yra ją sumušęs, bet ji niekada į policiją dėl to nesikreipė, nes R.. bijo, jis jai grasina, kad jei pasiskųs, tai jai tada išvis gyvenimo nebus, kad jis iš pasaulio pasitrauks. 2019 m. gruodžio 3 d. iš ryto, apie 10 val. ji su R. buvo parduotuvėje, R. pirko alkoholio, nes geria kiekvieną dieną. Grįžo namo, ji gamino pietus, R. išgėrė alaus. Ji irgi išgėrė butelį alaus, 7,5 procentų stiprumo, 1 litro talpos. Dienos eigoje R. paprašė jos pinigų, nes norėjo dar nusipirkti gerti. Ji pasakė, kad pinigų neturi ir jam daugiau neduos. Tada R. jai sudavė į rankas kelis kartus, apie tris gal. Jis ją pradėjo mušti rankomis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tada R. jai sudavė į veidą, į dešinę pusę iš rankos ir ji nukrito ant žemės. Krisdama nuo stalo nutraukė staltiesę ir visi daiktai, kurie buvo ant stalo, nukrito ant žemės. Kai mėgino atsistoti, jis jai dar kartą spyrė iš kojos į veidą. Ji keldamasi nuo žemės paėmė peilį, kuris gulėjo ant žemės. Namuose turėjo kelis peilius, todėl dabar nepamena, kurį tą sekundę pagriebė. Peilis buvo paprastas, naminis, su kuriuo ruošia maistą. Namuose turi peilį ir medine rankena, ir plastmasine. Tuo metu R. jai sugriebė už plaukų, jis stovėjo jai už nugaros. Ji tada norėdama ištrūkti iš jo pasisuko ir mostelėjo atbula ranka jam su peiliu. Ji norėjo jį atbaidyti nuo savęs, neturėjo tikslo jo sužaloti ar jam įdurti. Tiesiog norėjo jį nuo savęs atstumti. Iš savo smūgio suprato, kad jam kažkur tuo peiliu įdūrė, bet tuo meta nesuprato, kur jam pataikė. Iškart peilį numetė ant grindų. R. išėjo iš kambario, nežino kur jis išėjo. Išeidamas jis jai pasakė „kale tu vis tiek grįši į zoną“. Ji uždarė kambario duris ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes suprato, kad sužalojo R.. Ant durų rankenos matė kraują. Kai skambino 112 ji pasakė, kad su peiliu sužalojo savo sugyventinį. R. tuo metu gulėjo prie kambario durų, koridoriuje ant žemės. Ji buvo kambaryje ir girdėjo, kad koridoriuje R. kalbėjosi su kitame kambaryje gyvenančiu kaimynu. Kai atvažiavo greitoji pagalba ji buvo kambaryje, iš jo išėjusi nebuvo. Suprato iš garsų, kad jie R. išsivežė į ligoninę. Ji tada nuėjo miegoti. Po kiek laiko išgirdo beldimą į duris. Atrakinusi jas už durų pamatė stovintį R.. Ji išsigando jo, nes jis jai iškart pradėjo grasinti, kad ją užmuš, kad ji grįš į zoną. Ji jo nesiklausė ir vėl nuėjo į lovą miegoti. R. buvo kambaryje, nežino ką jis veikė, ji užmigo. Ją pažadino policijos pareigūnai. Jie ją sulaikė ir išsivežė į policiją. R., kai atvažiavo pareigūnai slėpėsi spintoje, nes, kaip suprato, jis buvo pabėgęs iš ligoninės ir nenorėjo ten grįžti. Jai labai gaila, kad taip įvyko. Tikrai nenorėjo R. sužaloti, neturėjo jokio tikslo. Ji tik gynėsi nuo jo (1 t., b. l. 115-116) 2020 m. gegužės 5 d. įtariamąja apklausta M. K. parodė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Ji silpnai prisimena, kas tą dieną įvyko, todėl mano, kad parodymai, kuriuos davė apklausos areštinėje metu, yra teisingi. Ji prisimena, kad abu su R. gėrė. Jie susipyko, nežino dabar jau dėl ko, tiesiog dėl išgerto kiekio alaus turbūt. Jie pradėjo stumdytis. Jis ją pastūmė, ji nukrito ant žemės. Jis norėjo iš namų išeiti. Ėjo link durų. Ji tada pagriebusi peilį nuo grindų dūrė, atrodo, vieną kartą jam į nugarą. Ji tada labai išsigando, numetė tą peilį ant žemės ir buvo kambaryje. Tiesiog liko namuose, o R. išėjo. Ji matė, kad namuose ant grindų buvo kraujo, suprato, kad kraujas R.. Ji labai išsigando, nes galvojo, kad nudūrė R. peiliu. Ji paskambino į pagalbą ir pasakė, kad taip atsitiko. Ji nebuvo iš kambario išėjusi, nežino, kur R. tuo metu buvo. Ji tikrai labai gailisi dėl šio savo poelgio, nežino kodėl taip pasielgė. Ji nori pasakyti, kad dabar jie su R. gyvena atskiruose kambariuose. Po šio įvykio jie kalbėjosi, atsiprašė jo ir susitaikė (1 t., b. l. 126-129).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, M. K. nurodė tikrai nieko nesakiusi, kas buvo parašyta apklausoje. Paaiškino, kad nuėjo miegoti ir R. G. negirdėjo. Nesakė, kad gėrė su nukentėjusiuoju. Apklausos protokolus skaitė, kodėl savo parašu patvirtino jų teisingumą, nežino. Parodė, kad ji gynėsi. Sėdėjo ant lovos, susipyko su nukentėjusiuoju, ji griuvo, po to atsikėlė ir pastūmė nukentėjusįjį. Kas buvo su peiliu, neprisimena. Gailisi, kad sužalojo jį peiliu. Kilus konfliktui galbūt galėjo tą padaryti, yra baimė, kai žmogus jau muštas.

Nukentėjusysis R. G., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad nelabai prisimena, kas įvyko, buvo išgėręs. Nėra įsitikinęs, kad M. K. jį sužalojo. Prisimena tik tiek, kad išėjo iš buto, jam pasidarė silpna, tikriausiai per daug išgėrė, parkrito prie durų, gal už kažko užkliuvo. Išėjo nusipirkti dar alkoholio tikriausiai. Išėjęs kažkur ėjo, po to atsimena ligoninę. Nelabai jautė skausmą, galbūt truputį bėgo kraujas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jį sužalojo kaltinamoji, tačiau tai galėjo būti nuo alkoholio. Nuo pareigūnų slėpėsi dėl to, kad nenorėjo važiuot į ligoninę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. G. parodė, kad jis su M. K. yra pažįstamas apie 3-4 metus, šiuo metu su M. gyvena kaip sugyventiniai (duomenys neskelbtini). Butas yra keturių kambarių, jame gyvena senyvo amžiaus buto savininkas L. B., kituose kambariuose gyvena kaimynai R. ir Š.. Jie su M. gyvena viename kambaryje. Už buto nuomą šiuo metu nemoka, nes buto savininko sūnus su M. yra sutarę, kad leidžia jiems gyventi tame kambaryje ir prižiūrėti jo tėvą – L.. Jie su M. veda bendrą ūkį, ji gauna pašalpą iš Sodros, prasimano pinigų, už kuriuos abu gyvena, perka maisto produktus, higienos priemones ir kitus jiems reikalingus daiktus. Su M. visą tą laikotarpį, kol yra pažįstami sutardavo gana neblogai, būdavo, kad susipykdavo, bet niekada nesimušdavo, šitas įvykis pirmas. Jis žinojo, kad M. yra teista už nužudymą, bet jam tai nerūpėjo. Jis M. myli ir jos už tai neteisia. Jie su M. kartais pavartoja alkoholį, jis savo priklausomybės taip ir neišsigydė. Jis vartoja daugiau nei M.. 2019 m. gruodžio 3 d. jis buvo namuose kartu su M.. Jis buvo išėjęs į parduotuvę ryte pirkti alaus, M. buvo namuose, gamino valgyti. Parduotuvėje pirko alaus, 7,5 laipsnių stiprumo, gal tris litrus. Grįžęs namo visą dieną praleido kartu su M. namuose, gėrė alų ir žiūrėjo filmą. Vakaro metu tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas, nes jis jai kelis kartus pasakė, kad jam nepatinka tai, kad M. geria alų. Jis jai papriekaištavo, kad ji yra moteris ir jis norėtų, kad ji išvis alkoholio nevartotų. Jie apsižodžiavo, nes M. sakė, kad ji kiek norės tiek ir gers, kad jis jai neaiškintų, kaip gyventi. Tada jis pasakė M., kad jeigu ji gers ir toliau, jis ją paliks, nes jam tai nepatinka. Jis jau ne kartą yra M. taip sakęs, bet nėra jos palikęs, todėl ji juo netiki. Yra kelis kartus ją pagąsdinęs ir išėjęs iš namų, bet vis grįždavo pas ją. Jie smarkiai apsipyko. Jis tada nusprendė išeiti į kiemą, nes žinojo, kad jam reikia išeiti iš namų. M. pasidarė agresyvi, ir jis nenorėjo su ja pyktis. Jis ją pažįsta, todėl norėjo palikti ją vieną, kad ji apsiramintų. Jis kuprinėje turėjo alaus, todėl pasakė M., kad išeina. Ji nenorėjo jo iš namų išleisti, todėl sugriebė jį už striukės ir laikė, nepaleido, kad neišeitų. Jis bandė M. nuo savęs nustumti, atbula savo ranka ją pastūmė ir, jam atrodo, pataikė jai į veidą. Jie buvo kambaryje, kuriame gyveno ir stumdėsi tarpusavyje - ji jį laikė, jis ją stūmė, kad jį paleistų. Jis pasakė M., kad vis tiek išeis iš namų ir pastūmė ją dar kartą. Matė, kad M. nukrito kažkur prie lovos ant žemės. Jis nematė, ar M. krisdama numetė kokius daiktus, bet jam atrodo, kad ne. Jis matė, kad kambaryje ant stalo buvo įrankiai, nes M. gamino valgį. Ten buvo ir peilis, matė kad jis ten gulėjo iš ankščiau. Jis tada pasisuko ir pasilenkė nuo žemės pasiimti savo kuprinės. Tuo metu M. atsistojo. Tada jis atsuko M. nugarą, nes norėjo išeiti iš namų. Eidamas link durų jis nesuprato, kad M. jam dūrė peiliu, jautė didelį stresą. Tik įžengęs į koridorių jis pajautė, kad kairėje pusėje jo nugaroje kraujuoja, jautė, kad šlapia. Užkišęs ranką už nugaros pajautė, kad kraujuoja. Jam pasidarė silpna, nukrito prie kambario durų. Neužilgo iš kito kambario išėjo kaimynas R.. Jam pasakė, kad turbūt M. jam dūrė peiliu. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Matė, kad kambario durys, kuriame jie su M. gyvena, buvo uždarytos, M. liko kambaryje. GMP jį išsivežė į klinikas, kur buvo M., nežino. Kai jį apžiūrėjo gydytojai, jis pats savo noru išėjo iš gydymo įstaigos. Iš klinikų grįžo atgal į butą. M. buvo namuose, jį įsileido. Kiek vėliau atvažiavo policija ir M. išsivežė. Jis pasislėpė spintoje, nes nenorėjo jiems visko pasakoti. Jam gaila M., ji nėra blogas žmogus. Ji tik apimta pykčio jam dūrė peiliu. Jeigu ji negertų, tarp jų viskas gerai būtų, bet ji visada išgėrusi tampa agresyvi. Jis nepyksta ant M., kad jį sužalojo, jai atleidžia ir nori su ja susitaikyti (b. l. 35-37). Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nurodė nesantis garantuotas, jam kyla abejonių.

Liudytojas R. M., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte su nukentėjusiuoju ir kaltinamąja skirtinguose kambariuose. Kada nutiko šis įvykis, negali tiksliai pasakyti, tai buvo senokai, vakare. Jis ėjo pas šeimininką paklausti, ar jam ko nors reikia ir pamatė koridoriuje gulintį R.. Galvojo, kad guli girtas, todėl nuėjo pas šeimininką. Grįždamas pamatė vis dar gulintį R., paklausė, kas atsitiko, jis parodė sužeidimo vietą, liudytojas pasakė kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. R. sakė, kad jį sužeidė ar kažką, pats nieko nematė. Koridoriuje buvo tamsu, nuo pravirų durų sklido šviesa. Sužalojimų nematė, lyg buvo kraujo žymės ant rankų. Paaiškino, kad R. ir M. gražiai sutarė, būdami blaivūs. R. rūpinosi kaltinamąja. Problemos prasidėdavo jiems išgėrus. Neprisimena, kas kvietė medikus, pats to nedarė. Atvykus medikams prie R. priėjęs nebuvo. Suprato, kad jis sužeistas toje vietoje, kur laikė, kad tai sužalojimas ne nuo kritimo. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad jis gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso senyvo amžiaus vyriškiui L. B.. Butas yra keturių kambarių. Viename jų gyvena jis, priešais jo kambarį - sugyventiniai M. ir R., pavardžių nežino, trečiajame kambaryje gyvena vyriškis pravarde (duomenys neskelbtini), jo vardo ir pavardės nežino, o ketvirtajame kambaryje gyvena pats L.. L.. yra silpnos sveikatos, sunkiai vaikšto, negali savimi pasirūpinti, todėl jis priėmė juos gyventi, jie visi jam padeda, jis ruošia valgį, M. su R. tvarko jo kambarį. M. su R. šiame bute gyvena apie du metus laiko. Jie kartais vartoja alkoholinius gėrimus ir būdami išgėrę tarpusavyje pykstasi, triukšmauja savo kambaryje. Bendrose patalpose jie netriukšmauja, su kitais gyventojas nekonfliktuoja. Jie pykstasi tik tarpusavyje, o dėl ko būtent, nežino, tik girdi triukšmus, šūkavimą. Per visą šį laikotarpį jis nėra matęs, kad pas juos lankytųsi kiti asmenys. 2019 m. gruodžio 3 d., apie 18:00 val. jis būdamas savo kambaryje išgirdo, kaip M. su R. vėl pykstasi, šaukia. Jis girdėjo tik triukšmą, šauksmus, tačiau konkrečių žodžių negirdėjo. Iš balsų suprato, kad tai M. su R. vėl triukšmauja. Pagalbos šauksmų negirdėjo. Triukšmas tęsėsi apie valandą laiko, tiksliai nežino, laiko nesekė, į tai nekreipė dėmesio, kadangi tai buvo eilinis atvejis. Po to, jis išėjo iš savo kambario, nešė L. valgyti ir pamatė, kad koridoriuje tarp jo ir M. durų ant grindų guli R.. Jis pagalvojo, kad jis guli girtas, su juo nekalbėjo, ar jis ką nors sakė, neatkreipė dėmesio, bet matė, kad jis buvo sąmoningas. Jis nieko blogo nepagalvojęs nuėjo pas L. ir grįžo atgal pas save į kambarį. R. tebegulėjo koridoriuje. Tuomet jis pradėjo nerimauti, ar R. nieko blogo nenutiko. Maždaug po dvidešimties minučių jis išėjo iš kambario ir paklausė gulinčio R., kas atsitiko. Jis tik pasakė „man įdūrė“, ar kažką panašaus. Tada jis pasakė, kad reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą, R. sakė, kad reikia. Jis tik spėjo nueiti į kambarį pasiimti savo telefono ir pamatė jau ateinančius į koridorių medikus. Medikams apžiūrint R., matė jo nugaros apatinėje dalyje pjautinę apie 2 cm ilgio nekraujuojančią žaizdą. Kraujo visai nebuvo, nei pirmą kartą jam pamačius gulintį R., nei vėliau. Koridoriuje buvo tamsu, kraujo galėjo nepamatyti. Kas sužalojo R. ar jis pats susižalojo nežino, jis nerišliai pasakė, kad lyg jam įdūrė ar kažką panašaus. Šią dieną M. jis nematė. Taip pat nematė kitų pašalinių asmenų. Kol buvo prie R., jų kambario durys visą laiką buvo uždarytos, bandė jas atidaryti, bet jos buvo užrakintos. Tuo metu M. balso ar kitų garsų sklindančių iš jų kambario negirdėjo. Atvykę medikai suteikė R. pirmąją medicinos pagalbą ir jį palydėjo į savo automobilį. Kadangi R. atsistojo ir pradėjo eiti prilaikomas medikų, suprato, kad jis sužalotas nesunkiai (b. l. 55-58). Liudytojas patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas S. R., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad yra Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis. Pamena, kad iš budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nepamenu, ir patikrinti, ar bute kažkas yra iš asmenų. Durų niekas neatidarė. Kažkas iš kolegų šnekėjosi su priešais gyvenančiu kaimynu, jis sakė, kad buvo konfliktas, daugiau nieko tiksliai nurodyti negali.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. R. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK PR vyriausiojo patrulio pareigose. Tikslios datos nepamena, bet tą dieną dirbo kartu su savo kolega M. S., radijo šaukiniu „1905“. Prisimena, kad į dienos pabaigą, galėjo būti apie 21.00 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie sužalotą peiliu vyrą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykę tuo adresu nieko įtartino nepastebėjo, apžiūrėjo laiptinę, jokių asmenų ten nebuvo. Priėję prie nurodyto buto triukšmo negirdėjo, buto durys buvo užrakintos. Tada gavo informaciją iš budėtojo, kad sužalotas vyras jau yra nuvežtas medikų į gydymo įstaigą. Kadangi įvykio aplinkybės buvo neaiškios, todėl jie iš budėtojo negavo leidimo patekti į buto vidų. Kai apžiūrinėjo koridorių, tuo metu iš kito buto atėjo senyvo amžiaus vyras, prisistatęs kaimynu. Vyras jiems pasakojo, kad tą dieną girdėjo ten gyvenančių kaimynų triukšmus, jie kartais girtauja ir tarpusavyje pykstasi. Jis sakė, kad išėjęs į bendrojo naudojimo koridorių pamatė ant žemės gulintį kaimyną, todėl iškvietė medikus. Vyras jiems nesakė, kodėl kaimynas gulėjo ant žemės, neminėjo, ar jis buvo sužalotas. Atvažiavę medikai kaimyną išsivežė ir jis daugiau nieko nežino. Jie su kolega tą kartą išvažiavo iš adreso ir dirbo toliau. Kiek vėliau, tai galėjo būti jau po 24 val., vėl gavo informaciją iš budėtojo, kad iš Kauno klinikų yra pasišalinęs medikų atvežtas žmogus iš to buto, kuriame jie buvo. Jie nuvyko dar kartą į tą adresą patikrinti, ar jis negrįžo į namus. Nuvykę jokių asmenų tame adrese nepastebėjo, buto durys vėl buvo užrakintos, triukšmo jame nebuvo, buvo tyla. Susisiekus su budėtoju, jis nedavė leidimo patekti į butą, todėl jie patikrinę informaciją išvažiavo (1 t., b. l. 66-69). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad nematė nei nukentėjusiojo, nei kaltinamosios.

Liudyta G. L., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje, 1 kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. Pamena kaltinamąją ir nukentėjusįjį. Nepamenu nei įvykio mėnesio, nei dienos. Buvo naktis, tamsus paros metas, gauti kiti pranešimai dėl šio įvykio. Atvažiavo nurodytu adresu, kolegos buvo atvykę patikrinti, ar nieko nėra bute, nes reikėjo sulaikyti moterį, kurios ieškojo, neaišku, kiek asmenų buvo bute. Gaisrininkai atidarė duris ar patys pareigūnai atidarė, nepamena. Įtariamąją sulaikė kolegos bei išvežė į areštinę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK PR vyriausiosios patrulės pareigose. Prisimena įvykį, kai gavo pranešimą iš budėtojo, kad iš Kauno klinikų yra pabėgęs sužalotas žmogus. Įvykis galėjo būti praėjusių metų pabaigoje, tačiau tikslios datos neprisimena. Tą dieną pamainoje dirbo kartu su kolega R. A.. Prisimena, kad gavus pranešimą apie pabėgusį asmenį iš Kauno klinikų, kuris pristatytas medikų sužalotas peiliu, vyko jo ieškoti į namus, atrodo, adresu (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad namas buvo senas, apleistas. Butas buto antrame aukšte, koridoriaus gale, atrodo, kairėje pusėje. Berods, į butą pateko tik tada, kai gaisrininkai atidarė buto duris. Bute rado moterį, kuri gulėjo lovoje visiškai nuoga. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, bute buvo labai didelė netvarka, matėsi, kad ant žemės buvo raudonos spalvos dėmių, iškart pagalvojo, kad tai turbūt kraujas. Taip pat matė, kad kolegos surado ir peilį su raudonos spalvos dėmėmis ant jo. Moteris gulėjo lovoje visiškai nuoga ir nesikėlė iš lovos, sakė vežtis ją tokią. Ji šaukė, kad jau yra atsėdėjusi kalėjime už žmogžudystę, todėl už šitą jau tikrai nesės. Ji nematė, kur kolegos surado vyrą, bet, kiek girdėjo, jis slėpėsi spintoje. Kadangi turėjo informacijos iš budėtojų, kad vyras galimai padurtas peiliu ir jo gyvybei gresia pavojus, todėl ji kartu su kolega R. A. palydėjo tą vyrą iki greitosios automobilio ir tada lydėjo jį į Kauno klinikas. Kai ten nuvyko, jis griežtai atsisakė medikų pagalbos, sakė, kad nei policijos, nei gydytojų jam nereikia. Jis raštiškai atsisakė medikų apžiūros, todėl jie jį parvežė atgal į įvykio vietą ir perdavė kolegoms, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kai bendravo su tuo sužalotu vyru, jis nieko jiems nepasakojo, kas ir kaip jį sužalojo, jis tylėjo ir visai neaiškino įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 72-75). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad kaltinamajai pareiškus vežti ją tokią, t. y. nuogą, bandė paimti jos ranką, kad uždėtų jai antrankius. Ji nedavė rankos, spardėsi. Vėliau pačiupo jos ranką, kaltinamoji atsisėdo, nenorėjo rengtis. Pareigūnai uždėjo jai chalatą ir išvežė.

Liudytoja V. G. elektroniniu paštu informavo teismą, kad neturi galimybės atvykti į teismo posėdžius, kadangi yra saviizoliacijoje. Taip pat nurodė, kad įvykis nutiko seniai, dėl kvietimų gausos sunkiai pamena visas aplinkybes, prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. parodė, kad dirba Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje, yra skubios medicinos pagalbos specialistė. Prisimena, kad 2019 m. gruodžio 3 d. dirbo kartu su kolege I. Č. ir vairuotoju paramediku A. M.. Prisimena, kad buvo nusiųsti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią autobusų stotelę. Iškvietime, atrodo, buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sustojime guli žmogus. Nuvykę į vietą žmogaus nerado, todėl susisiekė su dispečere ir bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Jos apžiūrėjo stotelę, joje nebuvo nė vieno žmogaus. Joms stovint tame sustojime dispečerė pranešė, kad tas pas žmogus jau yra netoli stotelės esančiame name, dabar neprisimena tikslaus adreso, bet namas yra visai šalia sustojimo. Privažiavus prie namo matė, kad tame name yra odontologijos klinika, o iš kitos pusės įėjimas į namą. Įėjo pro tą įėjimą ir laiptais užlipo į namo antrą aukštą. Prisimena, kad buvo labai tamsu, švietėsi savo prožektoriais. Antrame aukšte buvo ilgas koridorius ir šonuose, kaip suprato, kambariai. Pamatė, kad koridoriaus gale guli vyriškis. Jos prie jo priėjo ir pradėjo jį kalbinti. Vyras nekalbėjo, todėl jos jį apžiūrėjo. Pamatė, kad vyro kairysis šonas kraujuoja. Tuo metu iš vieno kambario išėjo kitas vyras ir jų paprašė, kad išvežtų tą gulintį vyrą. Kaip suprato, tai buvo kaimynas. Jis paaiškino, kad žmogus, kuris gulėjo koridoriuje, susipyko su savo sugyventine ir ši jam dūrė. Taip joms nurodė tas kaimynas. Kaip suprato iš jo pasakojimo, jiedu kalbėjosi iki joms atvažiuojant. Kol jos su juo kalbėjosi, apžiūrėjo gulintį vyrą ir jo kairiame šone ji pamatė žaizdą. Žaizda buvo panaši į durtinę. Joms apžiūrint gulintį vyrą, jis pabudo ir pradėjo sakyti, kad jam viskas gerai, nieko nebuvo ir jam niekas nedūrė, sakė, kad pats kažkur nukrito. Vyras atsikėlė ir pats kartu su ja nuėjo į greitosios pagalbos automobilį. Ten jį apžiūrėjo dar kartą ir pastatė lašelinę. Vyrą nuvežė į Kauno klinikas. Tuo metu, kai bendravo su nukentėjusiuoju ir kitu vyru niekas daugiau į koridorių nebuvo išėję, kitų asmenų ten nematė (1 t., b. l. 61-63).

Iš policijos ataskaitos žiūryklėje esančių duomenų matyti, kad apie įvykį 2019 m. gruodžio 3 d., 20 val. 50 min. pranešta iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini). Medikams skambinta du kartus, iš pradžių pranešė, kad asmuo prie sustojimo, vėliau – bute. GMP dispečerė pranešė, kad atvežė R. G. su durtine žaizda nugaroje, kairėje pusėje, inksto projekcijoje. Asmuo po kurio laiko iš ligoninės pasišalino (1 t., b. l. 6-12).

Iš 2019 m. gruodžio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šių metų gruodžio 4 d., apie 00 val. 35 min. patruliuodami nustatytame maršrute kartu su vyr. patruliu A. Š. radijo šaukiniu „1719“, radijo ryšiu išgirdo informaciją iš Kauno apskrities VPK budėtojo, kad iš LSMU KK SPS pasišalino vyriškis. R. G. buvo pristatytas iš Kauno, (duomenys neskelbtini), sužalotas į nugarą. Vykdant intensyvias asmens paieškas, nusprendė nuvykti nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Užlipus į antrą aukštą, koridoriaus gale, kairėje esančių medinių durų niekas neatidarė. Tačiau kurį laiką pabuvus prie jų išgirdo, jog minėtame kambaryje kažkas yra, girdėjosi knarkimas, gargaliavimas. Apie tai pranešė Kauno apskrities VPK budėtojui ir Kauno apskrities VPK NVRS pareigūnams. Atvykus Kauno apskrities VPK NVRS pareigūnams kartu su PGT 4-a komanda, buvo nuspręsta patekti į kambarį pasitelkus gaisrininkų pagalbą, kadangi buvo įtariama, kad asmuo, pabėgęs iš ligoninės, kurio gyvybei grėsė pavojus yra minėtame bute. PGT darbuotojams išlaužus duris, pamatė lovoje gulinčią nuogą moterį (ant jos kūno matėsi mėlynės), kuri prisistatė kaip M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūrinėjant kambarį, atidarius jame buvusios spintos duris, rado ten sėdintį ir besislepiantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo – R. G., kuris buvo pabėgęs iš LSMU KK SPS. Jį GMP kartu su radijo šaukiniu „1712“ išsivežė į LSMU KK SPS, kur minėtas vyriškis kategoriškai atsisakė medikų pagalbos (1 t., b. l. 22).

2019 m. gruodžio 4 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų dviejų butų gyvenamajame name, antrajame aukšte. Buto durys atidarytos, ties durų rankena staktoje matosi laužimo žymės. Kambaryje, kairėje prie sienos stovi lova, ant jos netvarkingai guli patalynė ir drabužiai. Dešinėje prie sienos stovi spintelė, toliau - spinta su išlūžusiomis durimis, po langu stovi rašomasis stalas. Kambario centre stovi sulankstomas stalas ir kėdė su atlošu. Po šia kėde ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Po stalu ant grindų guli įvairios maisto pakuotės, buitinės atliekos, tušti plastikiniai buteliai nuo alaus ir buitinis peilis plastikine žalios spalvos rankena. Ant peilio geležtės matosi raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Aplinka kambaryje netvarkinga, ant grindų guli buitinės ir maisto atliekos, grindys sulietos skysčiais, daiktai guli netvarkingai. Kambarys vaizdo kameromis nestebimas. Apžiūros metu paimta dėmės nuoplova ir peilis su žalios spalvos rankena (1 t., b. l. 25-28).

Iš 2019 m. gruodžio 3 d. Patalpų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas dviejų aukštų namas, esantis (duomenys neskelbtini). Objektų galinčių turėti reikšmės tyrimui nerasta. Ant pastato iš gatvės pusės yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 29-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 3243/20199(02) nurodyta, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta žaizda nugaros kairėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas duriančiu daiktu, galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio į nugarą. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis, gydymo taktika, rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 46).

Iš 2020 m. kovo 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro 2019 m. gruodžio 20 d. pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, surašyta stenograma. Matyti, kad moteris, paskambinusi pagalbos telefonu 112, pranešė, kad (duomenys neskelbtini)gatvėje, prie stotelės yra sužalotas žmogus (1 t., b. 86, 87-89).

Iš alkotesteriu užfiksuotų duomenų matyt, kad M. K. 2019 m. gruodžio 4 d., 3.41 val. nustatytas 1,28 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 97).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinimo aplinkybę, kad peiliu dūrė savo sugyventiniui M. K. pripažino. Nors teismo posėdžio metu kaltinamoji negalėjo aiškiai išreikšti savo pozicijos ir teigė to momento, kaip dūrė nukentėjusiajam neprisimenanti, apklausų ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad virtuviniu peiliu dūrė R. G.. Kaltinamosios teiginius, kad apklausų ikiteisminio tyrimo metu ji nesakė to, kas yra užrašyta, ir kad jai tyrėja sakė, ką kalbėti, teismas laiko jos gynybine versija, kuria siekiama švelninti atsakomybę. Visų pirma, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, juos patvirtina ne tik kitų byloje apklaustų asmenų, bet iš dalies ir pačios kaltinamosios parodymai. Be to, 2019 m. gruodžio 4 d. apklausoje dalyvavo ir kaltinamosios gynėja. Tai, kad apklausos buvo surašytos iš jos žodžių, kaltinamoji patvirtino savo parašu. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir jais vadovaujasi.

Kad M. K. sužeidė R. G., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis, kuris teisiamojo posėdžio metu, perskaičius jo parodymus, šiuos patvirtino. Nors vėliau teigė, kad jam kelia abejonių jo sužalojimo aplinkybės, galėjo susižaloti pats, tačiau teismas tokia jo versija netiki. Visų pirma, ji niekuo nepagrįsta, asmuo negalėjo paaiškinti nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis jis galėjo susižaloti. Antra, tokios jo teisminio nagrinėjimo metu iškeltos versijos nepatvirtino liudytojų parodymai bei rašytiniai byloje esantys įrodymai. Taigi nukentėjusiojo parodymai, esą jis susižaloti galėjo pats, laikytini siekiu sušvelninti jo sugyventinės atsakomybę. Kad būtent M. K. sužalojo R. G., be, kaip minėta, pačios kaltinamosios parodymų, patvirtina liudytojo R. M. parodymai, kad jis matė koridoriuje gulintį R. G., o priėjus paklausti, kas nutiko, jis pasakė buvęs sužeistas. Medikams apžiūrint R., matė jo nugaros apatinėje dalyje pjautinę apie 2 cm ilgio nekraujuojančią žaizdą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. G. parodė, kad sužalotą vyrą medikai rado gulintį name, koridoriuje, apžiūrint jį, matė žaizdą, kuri buvo panaši į durtinę. Liudytoja G. L. parodė, kad įvykio vietoje, bute buvo didelė netvarka, ant žemės buvo raudonos spalvos dėmių, kurios liudytojai pasirodė panašios į kraują. Jos kolegos surado ir peilį su raudonos spalvos dėmėmis ant jo. Aplinkybę, kad bute ant grindų buvo rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, taip pat peilis, ant kurio geležtės rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 25-28). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 3243/20199(02) konstatuota, kad R. G. nustatyta žaizda nugaros padaryta duriančiu daiktu (1 t., b. l. 42-46).

Nors M. K., kaip minėta, neginčijo fakto, kad sužalojo savo sugyventinį, teigė tai padariusi netyčia, kadangi tik gynėsi. Teismas pastebi, kad kaltinamosios parodymai dėl šios aplinkybės nėra nuoseklūs. Apklausta 2019 m. gruodžio 4 d., taip pat teisme teigė, jog R. G. naudojo prieš ją fizinį smurtą, ji buvo išsigandusi. Dūrė nukentėjusiajam tuo metu, kai R. stovėdamas už nugaros buvo sugriebęs jai už plaukų, t. y. norėdama ištrūkti pasisuko ir mostelėjo atbula ranka jam su peiliu. 2020 m. gegužės 5 d. apklausos metu nurodė, kad po to, kai abu susistumdė, nukentėjusysis norėjo išeiti iš namų, ėjo link durų, ji pagriebusi peilį nuo grindų vieną kartą jam dūrė į nugarą. Aplinkybių dėl tarpusavio konflikto, kurio metu nukentėjusysis stūmė kaltinamąją, neneigė ir pats R. G., paaiškindamas, kad M. K. pasidarė agresyvi, todėl norėjo palikti ją vieną ir išeiti. Jai neleidžiant išeiti, stūmė kaltinamąją ir ji nukrito ant žemės. Smūgį jis pajuto tuomet, kai pasisuko, pasilenkė nuo žemės pasiimt savo kuprinės ir atsuko M. K. nugarą, nes norėjo išeiti iš namų.

Aptariant kaltinamosios pateiktą poziciją būtinosios ginties kontekste, pažymėtina, kad vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-492-942/2015). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d., M. K. ir R. G. savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare tarp šių asmenų kilo konfliktas, kurio metu, kaltinamosios teigimu, R. G. naudojo prieš ją fizinį smurtą, stūmė, dėl ko ji parkrito. Vis dėlto, nukentėjusiojo teigimu, smūgį jis pajuto jam jau atsukus nugarą ir bandant išeiti, kas paneigia kaltinamosios vieną iš versijų, kad ji norėjo ištrūkti ir nustumti nukentėjusįjį nuo savęs. 2020 m. gegužės 5 d. apklausos metu kaltinamojo nurodė analogiškai kaip ir nukentėjusysis, t. y. kad dūrė pastarajam, kai jis norėjo išeiti iš namų. Taigi, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo tokie, kuriuos būtų galima vertinti kaip pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi į kaltinamosios sveikatą, dėl ko būtų galima būtinoji gintis. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamoji M. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką ji padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, būdama teista už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotą nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti (1 t., b. l. 149-168). Administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 144), nedirbo (1 t., b. l. 143). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota (1 t., b. l. 176, 179).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į veikos padarymo pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Kadangi nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su 2008 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme (neatliktos bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną yra 3 metai 11 mėnesių 17 dienų). Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas kaltinamosios laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 4 d. 4 val. 54 min. iki 2019 m. gruodžio 5 d. 13 val. 10 min., t.y. 2 dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai M. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 132-134, 135-137), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėmės nuoplova ir peilis, perduoti saugojimui į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., b. l. 93-95, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kompaktinis diskas su nukentėjusiojo R. G. apklausos vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad advokatės Loretos Daukšienės paslaugos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę M. K. sudaro 210,55 Eur. Įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai asmuo yra suimtas, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios M. K. turtinę padėtį – iki bausmės atlikimo nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos (vieną iš jų buvo nurodžiusi nakvynės namus), šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su dalimi neatliktos bausmės, paskirtos 2008 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo, pakeistu 2010 m. balandžio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, prie neatliktos bausmės dalies, t. y. 3 metų 11 mėnesių 17 dienų pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti laisvės atėmimą 4 metams 2 mėnesiams 17 dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - nuo 2019 m. gruodžio 4 d. 4 val. 54 min. iki 2019 m. gruodžio 5 d. 13 val. 10 min., t.y. 2 dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

M. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėmės nuoplovą ir peilį, perduotus saugoti į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinį diską su nukentėjusiojo R. G. apklausos vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nepriteisti iš M. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 210,55 Eur dydžio išlaidų dėl jai teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė