Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad pastato (duomenys neskelbtini) , bendras plotas yra 472,44 kv. m.

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. kovo 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad pastato (duomenys neskelbtini) , bendras plotas yra 472,59 kv. m.

Pateikti informaciją, kada ir kokiu pagrindu buvo pakeisti pastato butų (patalpų) plotai, atsakovas pareiškėjui atsisakė, motyvuodamas, jog ši informacija konfidenciali ir gali būti suteikta tik advokatui. Pareiškėjas kreipėsi į antrinę teisinę pagalbą teikiančią advokatę D. J., kuri 2017 m. kovo 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti pareiškėjo pageidautą informaciją.

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. balandžio 6 d. rašte dėl butų ploto pakeitimo pateikė informaciją, neturinčią nieko bendra su butų plotu, nepateikė nei butų (patalpų) plotų pakeitimo pagrindų, nei datų, o lentelės forma informavo tik kurių butų (patalpų) plotai buvo pakeisti. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog dėl tikslesnių matavimo prietaisų, kompiuterinio plotų skaičiavimo, ankstesnių matavimų netikslumų gyvenamojo namo 1A3p plotas yra 472,59 kv. m (buvo 472,44 kv. m).

Pabrėžė, kad pagal teisės aktuose reglamentuotas normas registro tvarkytojas duomenų apie objekto pakeitimą ar atsisakymą pakeisti duomenis, privalo atlikti sprendimu, taip pat privalo saugoti dokumentus, kuriais buvo pagrįsti tiek naujieji duomenys, tiek buvusieji bei pateikti išsamią, tuose duomenyse esančią informaciją teisėtam tos informacijos prašytojui.

Pareiškėjo nuomone, nepateikdamas konkrečių administracinių aktų (sprendimų), su konkrečia data dėl duomenų apie butų (patalpų) plotų (kadastrinių duomenų) pakeitimo, teritorinis registratorius neteisėtai nepateikė 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjo atstovės advokatės D. J. prašymu prašytos informacijos. Prašė skundą tenkinti.

2017 m. kovo 29 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas advokatės D. J., atstovaujančios R. Z., prašymas informuoti, kokiu pagrindu ir kada Name pakeisti visų butų plotai, visų butų numeracija ir savininkai. Taip pat prašoma pateikti visų dokumentų, susijusių su šiais pakeitimais kopijas. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-490 suteikė advokatei prašomą informaciją, pateikė dokumentų kopijas. Šis teritorinio registratoriaus sprendimas buvo apskųstas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, argumentuojant, kad informacija buvo pateikta netinkamai. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. csprl-135 minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti.

Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau - Kadastro nuostatai), 32.2.7 punktas numato, kad nustatant statinių kadastro duomenis apskaičiuojamas statinio plotas, ir šis parametras yra reikalingas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašant į kadastrą. Statinių patalpų plotai užfiksuojami kadastrinių matavimų metu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka. Bendras statinio plotas gaunamas sudėjus visų statinyje esančių patalpų plotus. Patalpų plotai ir bendras statinio plotas yra nurodomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo paslaugą Lietuvos Respublikoje suteikia specialistai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, t. y. matininkai (Kadastro nuostatų 12 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punktas numato matininkams pareigą savo veikoje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Taigi, statinio plotą kadastrinių matavimų metu nustato matininkas, vadovaudamasis kadastrinių matavimų duomenimis parengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Už kadastrinių matavimų teisingumą atsako matininkas, o VĮ Registrų centras atlieka tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose matininkų užfiksuotų kadastro duomenų išviešinimo funkciją.

Pabrėžė, kad Teritorinis registratorius 2017 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. (3.1.6.)KAS-490 labai aiškiai ir nedviprasmiškai, atsižvelgiant į pareiškėjo advokatės prašymo turinį, suteikė informaciją apie Namo patalpų plotus, lentelėje nurodydamas, kokie buvo patalpų plotai tam tikrais metais. Taip pat šiame sprendime paaiškinta, kad Namo archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje yra matininkės S. G. paaiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kad dėl tikslesnių matavimo prietaisų, kompiuterinio plotų skaičiavimo, ankstesnių matavimų netikslumų pasikeitė Namo plotas.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo advokatės prašymo turinys, pateiktas teritoriniam registratoriui, yra labai abstraktus, jame nenurodoma, kokie konkrečiai dokumentai, susiję su Namo patalpų plotų pasikeitimus, yra reikalingi. Prašančiojo pareiga yra aiškiai ir konkrečiai suformuoti savo prašymą, jokie teisės aktai nenumato, kad viešojo administravimo subjektas privalo aiškintis nekonkrečių prašymų sudarytojų tikrąjį siekį. Šioje situacijoje teritorinis registratorius, siekdamas geranoriškai padėti besikreipiančiam asmeniui, prie 2017 m. balandžio 6 d. rašto Nr. (3.1,6.)KAS-490 ne tik kad pridėjo butų (patalpų), esančių Name, sąrašą, kuriame aiškiai atsispindi visa aktuali informacija apie patalpų savininkus, patalpų žymėjimą, tikslius plotus, bet ir papildomai minėtame rašte išsamiai išdėstė, kaip keitėsi Namo patalpų plotai skirtingų kadastrinių matavimų eigoje nuo 1976 m. iki 2009 m., paaiškino pokyčių atsiradimo priežastis.

Nekilnojamojo turto kadastras skirtas ne tik nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti, bet ir oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti. Kadastro nuostatų 141 punktas numato, kad kadastro duomenys, išskyrus valstybės paslaptį sudarančius duomenis, yra vieši. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo tvarka mutatis mutandis (pakeitus tai, ką reikia pakeisti) taikoma ir nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teikimui. Tuo atveju, jeigu pareiškėjui yra reikalinga informacija apie Namo butų plotų pokyčius, jis pats, net ir nebūdamas Namo patalpų savininku, turi teisę susipažinti su Namo kadastrinių matavimų bylose saugomais kadastro duomenimis (planais, formomis) ir gauti jų kopijas. Tuo atveju, jeigu yra reikalingi ir kadastro duomenų teisiniai pakeitimo pagrindai (nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje), su šiais dokumentais susipažinti gali tik pareiškėjo advokatė, kuri taip pat gali gauti šių dokumentų kopijas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (3.1.6.)KAS-490 „Dėl informacijos pateikimo“ bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. cspr1-135 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. (3.1.6.)KAS-490 buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjo atstovė advokatė D. J. 2017 m. kovo 29 d. (VĮ Registrų centro Kauno filiale registruota 2017 m. kovo 29 d.), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 38 ir 44 straipsniais, kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama informuoti, kokiu pagrindu ir kada pakeisti visų butų plotai, visų butų numeracija, savininkai (nurodant jų anketinius duomenis) adresu (duomenys neskelbtini) . Taip pat prašė pateikti visų dokumentų, susijusių su aukščiau minėtų pakeitimų įregistravimu, kopijas, kurie bus pateikti Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje (1 t., b. l. 38).

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. (3.1.6.)KAS-490 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjo atstovei advokatei D. J. suteikė informaciją apie gyvenamojo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) , butų (patalpų) savininkus, patalpų plotus, lentelėje nurodė, kokie buvo patalpų plotai tam tikrais metais. Taip pat šiame sprendime paaiškino, kad gyvenamojo namo archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje yra matininkės S. G. paaiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kad dėl tikslesnių matavimo prietaisų, kompiuterinio plotų skaičiavimo, ankstesnių matavimų netikslumų gyvenamojo namo 1A3p plotas yra 472,59 kv.m (buvo 472,44 kv. m), bei pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A-1504 „Dėl numerių patalpoms (duomenys neskelbtini) suteikimo“ nuorašą (1 lapas), butų (patalpų) sąrašas pastate (1 lapas), dokumentų, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės, kopijas (43 lapai)(1 t., b. l. 36-37, 82, 83, 84-179).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-490, kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, prašydamas: 1) panaikinti teritorinio registratoriaus 2017 m. balandžio 6 d. raštą Nr. (3.1.6.)KAS-490 ir įpareigoti teritorinį registratorių pateikti išsamią ir teisingą informaciją, kurios prašyta 2017 m. kovo 29 d. prašymu; 2) panaikinti pastato (duomenys neskelbtini) , patalpų ir butų plotų pakeitimus, teritorinio registratoriaus prasimanytus ir užregistruotus po 2014 m. rugpjūčio 7 d. (1 t., b. l. 34).

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. cspr1-135 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ nusprendė: 1) pareiškėjo reikalavimo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimą, įformintą 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (3.1.6.)KAS-490 „Dėl informacijos pateikimo“, netenkinti ir šį teritorinio registratoriaus sprendimą palikti galioti; 2) atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti pastato (duomenys neskelbtini) , patalpų ir butų plotų pakeitimus, teritorinio registratoriaus prasimanytus ir užregistruotus po 2014 m. rugpjūčio 7 d., kaip neatitinkančią Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų skundo turiniui keliamų reikalavimų (1 t., b. l. 30-33).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta prašymo sąvoka nurodant, kad tai yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.). Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 09 01 iki 2017 11 23) 49 punkte nustatyta, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (30 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo atstovė advokatė D. J. (advokatės kontoroje teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba R. Z. dėl Kauno miesto savivaldybės priimtų administracinių aktų panaikinimo) 2017 m. kovo 29 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 38 ir 44 straipsniais, kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama informuoti, kokiu pagrindu ir kada pakeisti visų butų plotai, visų butų numeracija, savininkai (nurodant jų anketinius duomenis) adresu (duomenys neskelbtini) . Taip pat prašė pateikti visų dokumentų, susijusių su aukščiau minėtų pakeitimų įregistravimu, kopijas, kurie bus pateikti Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo R. Z., atstovaujamo advokatės D. J., skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. M., J. B., T. S., V. M., atstovaujamam D. M., K. M., I. S., V. M., dėl valstybės garantijos panaikinimo (administracinė byla Nr. eI-65-423/2018, teisminio proceso Nr. 3-62-3-01173-2016-5).

Šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje skundą teismui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavė ir pasirašė pareiškėjas R. Z.. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nepateikdamas konkrečių administracinių aktų (sprendimų), datuotų konkrečia data, butų patalpų plotų (kadastrinių duomenų pakeitimo), teritorinis registratorius neteisėtai nepateikė 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjo atstovės advokatės D. J. prašymu prašytos informacijos, todėl skundu prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti pareiškėjui arba advokatei D. J., advokatės 2017 m. kovo 29 d. prašytą informaciją, kada ir kokiu pagrindu buvo pakeisti visų pastato Vaižganto g. 20, Kaune, butų plotai, savininkai, pateikiant visų dokumentų, susijusių su tų pakeitimų įregistravimu, kopijas.

Advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja Advokatūros įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 18 iki 2017 05 25). Šio įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto norma yra skirta sureglamentuoti betarpiškus teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją, institucijų. Advokato klientas (asmuo, kurio interesais vykdoma minėta advokato veikla) nėra joje nurodytas kaip šių santykių dalyvis. Jo (šiuo atveju pareiškėjo) dalyvavimas šiuose teisiniuose santykiuose analizuojamos normos taikymo požiūriu yra reikšmingas tik tuo aspektu, ar prašymas pateikti informaciją yra susijęs su teisinių paslaugų teikimu, t. y. su advokato profesinės veiklos vykdymu. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio paskirtis – nustatyti advokato teisių apimtį, o pats straipsnis yra pateiktas įstatymo skirsnyje, reglamentuojančiame advokatų teises, pareigas bei veiklos garantijas. Taigi analizuojamos teisės normos aiškinimas lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais rodo, kad ši norma nėra tiesiogiai skirta advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) teisinių santykių su nurodytomis institucijomis (informacijos teikėjais) reglamentavimui (žr., pvz., 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2008, 2006 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje A11-1026/2006, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2655/2012).