- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- Ik-1356-189/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02464-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Castrade“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Castrade“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 1-4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių (toliau – Administracijos direktorius) nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 30-47 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. 30-1258 „Dėl UAB „Castrade“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ (toliau – Įsakymas, b. l. 29).
Paaiškino, jog Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas) vykdydamas savivaldybių administracinę priežiūrą, patikrino teisės aktus, susijusius su Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimu ir nustatė, kad Administracijos direktorius Vyriausybės atstovo teikimų Nr. 1T-36 (b. l. 5) ir Nr. 1T-39 (b. l. 7) prieduose nurodytuose įsakymuose nenustatė konkrečių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčių įsakymuose numatytiems administruoti namams.
Nurodė, jog Vyriausybės atstovo 2011-10-20 teikimo Nr. 1T-36 priede nurodytuose įsakymuose (b. l. 6), Administracijos direktorius įpareigojo atitinkamus administratorius tik „neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio“, tačiau įsakymuose konkrečiai nenustatė bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio. Tuo Administracijos direktorius pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 p. nuostatą dėl mokesčio nustatymo (toliau – Vyriausybės Nutarimas). Pažymėjo, jog tuo remiantis Administracijos direktoriaus įsakymai turėtų būti pakeisti, nustatant juose daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius. Taip pat pažymėjo, jog Vyriausybės atstovo Savivaldybės administracijos direktoriui pateikti 2011-10-20 teikimai Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 turėjo būti apsvarstyti per 7 dienas nuo jų gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau suėjus įstatymo nustatytiems terminams Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie teikimų įvykdymą. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas suteikia teisę per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos kreiptis į teismą dėl Administracijos direktoriaus neveikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo (b. l. 22-28) argumentais prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nesutikimą su pareiškėjos prašymu grindžia tuo, jog:
1. Skundžiamas Įsakymas priimtas įgyvendinant savarankišką savivaldybių funkciją, t.y. pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 str. 1 d. 42 p. savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 str. 3 d. nustatyta, jog administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, todėl skundžiamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 6.1 ir 8.1 punktuose nustatyta, jog daugiabučio namo savininkų bendrosios nuosavybės administratorius teikia paslaugas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką. Administravimo mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas dėl administravimo tarifų apskaičiavimo metodika). Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nei Nuostatų, nei Sprendimo dėl administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos teisėtumo neginčijo ir prašymo tirti šių norminių teisės aktų teisėtumo nepareiškė. Pažymėjo, jog pagal VSĮ 29 str. 1 d. ir 8 d. 1 p. Administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už Savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą. Todėl mano, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administracijos direktorių ginčijamame Įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą.
2. Dėl pareiškėjo teiginio, jog atsakovas Įsakymu skirdamas daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių pažeidė Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktą, kurio pagrindu reikalauja įpareigoti atsakovą nustatyti administravimo mokestį Įsakyme, nurodė, jog pagal Nuostatų 8.1 p. administratorius nėra laisvas nevaržomai nusistatyti mokestį už administravimo paslaugų teikimą, nes šis mokestis griežtai apskaičiuojamas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką ir negali viršyti pagal tokią metodiką apskaičiuoto mokesčio dydžio. Pažymėjo, jog administratorius atlieka tik techninį darbą (pagal savivaldybės patvirtintą metodiką apskaičiuoja, kiekvienam patalpų savininkui mokėtiną mokestį). Todėl pareiškėjo teiginys, jog savivaldybė perduoda jos kompetencijai priskirtą funkciją - nustatyti administravimo mokestį yra nepagrįsta.
Teigia, jog iš pareiškėjo reikalavimo formuluotės - įpareigoti atsakovą nustatyti Įsakyme administravimo mokestį, galima spręsti, kad patenkinus tokį reikalavimą ir jei atsakovas jį įvykdytų, skundžiamas Įsakymas būtų papildytas punktu, kuriame būtų įtvirtintas konkretus mokesčio dydis. Tokiu atveju, vykdant šį reikalavimą, administratorius privalėtų, skaičiuojant mokestį vadovautis Nuostatų 8.1 p. ir skaičiuoti mokestį pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką. Sprendžia, jog atsirastų situacija, kai Administracijos direktoriaus patvirtintas tarifas skirtųsi nuo pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta metodika nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, todėl būtų neaišku, kuris mokestis turėtų būti pritaikytas. Be to, įvykdžius tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimą Įsakymo laikymasis daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administratoriui būtų neįmanomas, nes Įsakyme ir Nuostatų 8 p. būtų dvi prieštaringos teisės normos: viena - numatanti, jog administratorius turi neviršyti pagal patvirtintą metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita - nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį.
3. Pažymėjo, kad nei CK, nei Vyriausybės Nutarime, nei juo patvirtintuose Nuostatuose nėra įtvirtintas joks įpareigojimas, siūlymas arba rekomendacija, kuri būtų susijusi su savivaldybių administracijų direktorių tvirtinamais administravimo nuostatais, ar priimamais įsakymais dėl administratorių skyrimo. Taip pat jokie įstatymai nenumato Vyriausybei teisės įpareigoti savivaldybes nustatyti administravimo mokesčio dydį.
4. Nurodė, jog Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 9 d. nustatyta, jog visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą teikimą ar reikalavimą Vyriausybės atstovas praneša merui (savivaldybės vadovui). Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Mano, jog Vyriausybės atstovas į byla turėtų pateikti įrodymus, kad apie šį klausimą informavo ne tik Administracijos direktorių, bet ir merą. Nesant tokios informacijos, teismas neturėtų tenkinti Vyriausybės atstovo prašymo, kadangi tokiu atveju teismo sprendimas būtų priimtas pažeistos „ikiteisminės“ procedūros pagrindu.
5. Pažymėjo, jog kyla abejonių, ar Vyriausybės Nutarimas neprieštarauja VSĮ 6 str. 1 d. 42 p., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 str. 2 d., CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 94 str. 2 d. ir 120 str. 2 d.
Nurodė, jog CK 4.84 str. 3 d. Vyriausybei suteikia teisę tvirtinti tik pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus. Vyriausybė šia teise pasinaudojo priimdama Vyriausybės Nutarimą, kurio 1 p. patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Tačiau Vyriausybės Nutarimu buvo patvirtinti ne tik pavyzdiniai nuostatai, bet Nutarimo 2 p. papildomai imperatyviai nustatė, jog „savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas ir mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu tarifu ar jo apskaičiavimo metodika arba pagal administravimo paslaugos viešojo pirkimo rezultatus, tačiau ne didesnis už savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ar tarifą, apskaičiuotą pagal jos patvirtintą metodiką. Pažymėjo, jog sistemiškai aiškinant šias nuostatas matyti, jog Vyriausybė viršijo CK 4.84 str. 3 d. suteiktą kompetenciją patvirtinti tik pavyzdinius nuostatus, nes nustatė imperatyvų teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su CK 4.84 str. 2 ir 3 dalimis, kuriose teisė nustatyti Administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo skiriamas turto administratorius, turinį suteikta savivaldybės administravimo subjektams.
Nurodė, jog Vyriausybės Nutarimo 2.2 p. galimai prieštarauja ir Konstitucijos 120 str. 2 d. Pažymėjo, jog kadangi vietos savivaldos administravimo subjektai įstatymų apibrėžtose ribose (CK 4.84) veikia laisvai ir savarankiškai, todėl Administracijos direktorius turi teisę savarankiškai nustatyti priimamo įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Teigia, jog vadovaujantis šiais argumentais, Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktas, kuriuo nustatomas privalomas ginčijamo Įsakymo turinys, tiesiogiai prieštarauja VSĮ 6 str. 1 d. 42 p., Konstitucijos 120 str. 2 d. ir įstatymų nustatytai savivaldybių sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvei vykdant savarankiškas savivaldybės funkcijas.
Pažymėjo, jog Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d. viešojo administravimo subjektams nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu Administracijos direktorius, vykdydamas Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktą, būtų priverstas įsakymu nustatyti konkretų administravimo mokesčio tarifą būsto administravimo paslaugoms teikti. Tokiu būdu administratoriai, teikdami paslaugas ir vadovaudamiesi Įsakymu, privalėtų taikyti tik jame nurodytą tarifą, o administratoriai vadovaujantis Įsakymu, negalėtų taikyti mažesnio administravimo mokesčio, dėl ko būtų nekonkurencingi. Tokiu būdu savivaldybės administratorius tiesiogiai įtakotų administravimo paslaugų rinką, įsakymais reguliuodamas administravimo paslaugų teikimo kainą. Mano, jog nesant įstatyminio reglamentavimo, kuriuo Administracijos direktorius būtų įpareigotas nustatyti konkretų administravimo mokestį kiekviename įsakyme, kuriuo paskiriamas administratorius, bet koks bandymas varžyti administravimo paslaugų teikėjų konkurenciją, prieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. ir būtų pripažįstamas negaliojančiu. Tuo remiantis nurodo, jog yra pagrindas teigti, jog Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktas, kuriame numatyta, jog Administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas konkretus mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., 53 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo (toliau – Konstitucinio Teismo įstatymas) 63 str. 1 d. 3 p., 71 str. 1 d. 2 p., prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ištirti ar Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas, kuriame imperatyviai nustatytas Administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimo skirti bendrųjų patalpų administratorių turinys (tame tarpe ir reikalavimas nurodyti konkretų mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą), neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 p., Civilinio kodekso 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 str. 2 d., 120 str. 2 d.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Castrade“ atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
1. Pareiškėja 2011-11-14 prašymo Nr. 3-422 (b.l. 1-4), atsiliepimo į Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimą į pareiškėjos pateiktą prašymą (b.l. 48-49), atsiliepimo dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą (b.l 50-51) argumentais prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 30-47 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. 30-1258 „Dėl UAB „Castrade“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
2. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybės merui 2011-10-20 parengė teikimus Nr. 1T-36, Nr. 1T-39 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų“, kuriuo pasiūlė Administracijos direktoriui svarstyti Įsakymo pakeitimo klausimus, nustatant Įsakyme paskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius (b. l. 5-9).
3. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje konstatuoja, jog aptariamo ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme - neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio (įsakymo 2.2.2. p.p.) - konkrečiai nenustatė bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio. Iš to darytina išvada, jog tuo savivaldybės administracijos direktorius pažeidė LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punkto nuostatą dėl mokesčio nustatymo.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2. 2 punkte (Nr. 235, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1421 (2010-03-18), t.y. aktuali redakcija nuo 2010-03-19 ir galiojo iki 2011-10-19) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas daugiabučio namo (namų) adresas, jo naudingasis plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaičius, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo plotas ir patalpų savininkų teisės į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas), mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Administravimo faktas registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nurodomas administratorius.
4.1. Nutarimo 2.2 p. aktuali redakcija nuo 2011-10-19 (Nr. 1194, 2011-10-12, Žin., 2011, Nr. 125-5963 (2011-10-18)) galiojo analogiška šio punkto nuostata dėl sprendime skirti administratorių mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimą nustatymo būtinybės (su papildymais - mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu tarifu ar jo apskaičiavimo metodika arba pagal administravimo paslaugos viešojo pirkimo rezultatus (jeigu šios paslaugos perkamos), tačiau ne didesnis už savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ar tarifą, apskaičiuotą pagal jos patvirtintą metodiką).
4.2. Dėl Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau ? ir Pavyzdiniai nuostatai) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-248-916/2007 pažymėjo, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas, vykdant Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta: „Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Iš tokios normos konstrukcijos bei iš Pavyzdinių nuostatų turinio galima spręsti, kad savivaldybės atitinkamos institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį šių santykių reglamentavimą, tačiau šis reglamentavimas neturi prieštarauti Vyriausybės patvirtintiems pavyzdiniams nuostatams, ir pavyzdiniuose nuostatuose išdėstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybėms. Pavyzdinių nuostatų 1 punktas nustato, kad šie nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai šią funkciją atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius, nenumato jokių išimčių administravimo paslaugas teikiantiems subjektams, priklausomai nuo jų steigėjo ar pavaldumo.
5. Aptariamame įsakyme ir jo priede (b.l. 29-31), be nurodytų duomenų, dar turi būti pažymėtas tam konkrečiam namui skirtas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą.
Įsakyme yra beveik visi Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2. punkte paminėti duomenys, išskyrus mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimą nustatymą. Išimtis dėl mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimą nenustatymą nepagrįsta teisės aktais.
6. Vertinant Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ nustatytą reglamentavimą, šio nutarimo 2 punktas reglamentuoja tvarką, kaip yra skiriamas butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administratorius, kas jį skiria, kokie reikalavimai keliami tokiems administratoriams ir ką savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas turi nurodyti sprendime skirti administratorių ir pan. Šio nutarimo 1 punktu yra patvirtinami Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, kuriuose jau nustatomos teisės, pareigos ir uždaviniai paskirtiems administratoriams. Dėl to Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2. punktas ir 8.1. punktas mini skirtingus subjektus su skirtingais veiklos aspektais – Nutarimo 2.2. punkte nurodytos savivaldybės administracijos direktoriaus teisės ir pareigos, o Nuostatų 8.1. punkte nurodyta kaip paskirtieji administratoriai turi padalinti administravimo mokestį patalpų savininkams (t.y. administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja šiuos mėnesinius mokesčius ir įmokas įvardintus 8.1. p.- 8.9. p.).
7. Aptariamas Vyriausybės nutarimo punktas (2.2. p.) yra formuluojamas ne kaip rekomendacinis, šis punktas nėra pavyzdinių nuostatų sudėtinė dalis, o yra imperatyviai suformuluotas reikalavimas, koks turi būti sprendimo, skirti administratorių, turinys. Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2. punkto reikalavimai yra nustatyti minėtose Civilinio kodekso normose (pvz. 4.84 str., 4.236 str., 4.238 str.), t.y. įstatyme ir tai nėra Vyriausybės nustatyti nauji reikalavimai. Vyriausybės nutarimas nenustatė naujų normų, sukuriančių ar panaikinančių asmenims teises ar pareigas. Civilinis kodeksas numato Vyriausybei patvirtinti pavyzdinius Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, o toks įgaliojimas yra pakankamas nustatyti ir pagrindinius reikalavimus, kuriais turi vadovautis savivaldybės administracijos direktorius, tvirtindamas nuostatus.
8. Savivaldybės administracija nepagrįstai teigia, jog tarp Nutarimo 2.2. p. ir Nuostatų 8.1., t.y. dviejų šių teisės normų yra prieštaravimas.
Palyginamosios Nutarimo 2.2. p. ir Nuostatų 8.1. p. redakcijos:
Nutarimo 2.2. p.: „mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu tarifu ar jo apskaičiavimo metodika arba pagal administravimo paslaugos viešojo pirkimo rezultatus (jeigu šios paslaugos perkamos), tačiau ne didesnis už savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ar tarifą, apskaičiuotą pagal jos patvirtintą metodiką“.
Nuostatų 8.1 p: „už namo bendrosios nuosavybės administravimą (šių Nuostatų 5 punkte nurodytų administratoriaus funkcijų vykdymas) - pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių“;
Nutarimo 2.2 p. „mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika“.
Nuostatų 8 p. „Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja šiuos mėnesinius mokesčius ir įmokas:
8.1. už namo bendrosios nuosavybės administravimą (šių Nuostatų 5 punkte nustatytų administratoriaus funkcijų vykdymas) vadovaudamasis savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika“.
Nuostatų 8.1. punkte konstatuojama ne apie administravimo mokestį namui, kuris turi būti nustatytas administravimą nustatančiame akte, o apie tai, kaip bendrosios nuosavybės administratorius (šiuo atveju paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu) privalo apskaičiuoti mėnesinius mokesčius ir įmokas patalpų savininkams. Nuo 2011-10-19 galioja kita 8.1. punkto redakcija, kurioje jau yra nurodyta, kad mokesčių apskaičiavimas patalpų savininkams, kai apskaičiuojamas mokestis už namo bendrosios nuosavybės administravimą (proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai), vykdomas pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių.
Nutarimo 2.2. punkte (iki ir po 2011-10-19 redakcijos) yra nuostatos, kurios riboja mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimą dydį - jis turi būti nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu tarifu arba jo apskaičiavimo metodika, arba pagal paslaugos viešojo pirkimo rezultatus, tačiau vis tiek lieka ribojimas pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą, ar tarifą apskaičiuotą pagal tarybos patvirtintą metodiką.
Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 „Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, todėl savivaldybės administracijos direktorius privalo vykdyti Civiliniame kodekse ir Vyriausybės nutarime įtvirtintą pareigą - administravimą nustatančiame akte nurodyti bendrą administravimo mokestį.
9. Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas administravimo mokestis administravimo akte ir administratoriaus apskaičiuotas mokestis, aptariamų teisės aktų pagrindu, nesiskirs, nes abu mokesčiai nustatomi vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika. Mokestis turi atitikti savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus tarifus ir jų apskaičiavimo metodiką, nes taip nustato Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2. punktas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, sprendžiant dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2. punkto įgyvendinimo, nagrinėjamu atveju, nereikšmingi, nes ginčas yra ne dėl nuostatų, o dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo atitikties Vyriausybės nutarimui ir Civilinio kodekso nuostatoms.
10. Pagal LR Vietos savivaldos 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t.y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Iš aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad savivaldybės administracijos direktorius, priimtuose įsakymuose nenustatęs priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, pažeidė LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punkte nustatytą reikalavimą, todėl aptariamas ginčo įsakymas turi būti pakeistas, suderinant su minima Vyriausybės nutarimo nuostata.
Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, t.y. mokestis už administravimą turi būti nustatomas vykdant įstatymą. Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2. punkto galiojanti šiuo metu redakcija atitinka Civilinio kodekso 4.84 str., tiek 4.238 str. 1 d. reikalavimus. Civilinio kodekso 4.84 str. 6 d. nukreipia į Civilinio kodekso 4.236 str. ir 4.238 str., o pagal visą šį reglamentavimą, administravimą nustatančiame akte, turi būti nustatytas atlyginimas administratoriui.
11. Atsakovė prašo su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Abejonių dėl minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl atsakovės išdėstytais motyvais prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
patenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 30-47 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. 30-1258 „Dėl UAB „Castrade“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.