- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-651-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19548-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus, Leonas Jachimavičius
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Leono Jachimavičiaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais 197-V butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2035-615/2011 pagal pareiškėjų 197-I butų savininkų bendrijos, 197-II butų savininkų bendrijos, 197-III butų savininkų bendrijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims 197-IV butų savininkų bendrijai, 197-V butų savininkų bendrijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoto asmens 197-V butų savininkų bendrijos pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai 197-I butų savininkų bendrija, 197-II butų savininkų bendrija, 197-III butų savininkų bendrija patikslintame pareiškime nurodė, kad 1976 m. Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu įsteigtam Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui Nr. 197 priklausė daugiabučiai namai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) 11, 9, 7, 3 ir 1. Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1977 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 374 (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) name esantis butas Nr. 3 buvo suteiktas L. G. 3 asmenų šeimai. 1978 m. kovo 18 d. kooperatyvas iš L. G. įsigijo butą ir įsipareigojo sumokėti pajaus įnašus, padengti visas buto išlaikymo išlaidas. Pajaus įnašai (vėliau – paskola) baigti mokėti apie 1993 m. Buto išlaikymo išlaidos mokamos iki dabar. 1995 m. kooperatyvas buvo išskaidytas į 5 (penkias) bendrijas: 197-I butų savininkų bendriją (namas Nr. 11), 197-II butų savininkų bendriją (namas Nr. 9), 197-III butų savininkų bendriją (namas Nr. 7), 197-IV daugiabučių namų savininkų bendriją (namas Nr. 3), 197-V butų savininkų bendriją (namas Nr. 1). VĮ Registrų centro Kauno filiale butas ir nuosavybės teisės į jį neįregistruotos. Nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas yra reikalingas teisinei buto registracijai atlikti. Pareiškėjai ir kitos bendrijos ginčo butą valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai. Jie rūpinasi butu, jį remontavo – ištapetavo sienas, atliko apdailos darbus. Bute yra rengiami susirinkimai, butas buvo naudojamas kaip mirusiųjų šarvojimo, įvairių pobūvių salė. Pareiškėjai pažymėjo, jog šiuo atveju neturi būti taikoma CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, nes ši norma įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., o normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki CK įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis ir 33 str.). Teigdami, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, pareiškėjai prašė patvirtinti, kad kiekvienas iš jų lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo 197-V butų savininkų bendrija pareiškime su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1977 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 374 ginčo butas buvo suteiktas L. G. šeimai, kuri vėliau šio buto atsisakė, o jį išimties būdu buvo leista naudoti kaip tarnybinę patalpą. Faktiškai butą nuo pat pradžių valdė 197-V butų savininkų bendrijai priklausantys butų savininkai (bendrija), kadangi butas yra tame pačiame daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Egzistuoja visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos pripažinti, jog 197-V butų savininkų bendrija įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą pagal įgyjamąjį senatį. Jokie asmenys nėra įgiję nuosavybės teisės į ginčo butą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Suinteresuotas asmuo, kaip dalies kooperatyvo teisių ir pareigų, susijusių su daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), perėmėjas, pradėjo butą valdyti sąžiningai. Visą valdymo laiką suinteresuotas asmuo (egzistuojant kooperatyvui – (duomenys neskelbtini) namo gyventojai) butą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Butas buvo naudojamas kaip salė bendrijos susirinkimams. Panaudos (nuomos) pagrindais buvo leista rengti ir kitų daugiabučių namų savininkų (kooperatyvo) susirinkimus, naudoti butą kitoms reikmėms (mirusiųjų šarvojimui, šventėms ir t. t). Suinteresuotam asmeniui priklausantys nariai mokėjo mokesčius už ginčo butą, jį išlaikė ir prižiūrėjo. Visą CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą butas buvo valdomas kaip savas. Suinteresuotas asmuo 197-V butų savininkų bendrija, motyvuodamas tuo, kad yra sąžiningas ir teisėtas buto valdytojas daugiau nei 10 metų, valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, prašė nustatyti, kad 197-V butų savininkų bendrija įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į 50,22 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjų 197-I butų savininkų bendrijos, 197-II butų savininkų bendrijos, 197-III butų savininkų bendrijos ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais 197-V butų savininkų bendrijos pareiškimus atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjų 197-I butų savininkų bendrijos, 197-II butų savininkų bendrijos, 197-III butų savininkų bendrijos, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais 197-V butų savininkų bendrijos valstybei po 22,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime pažymėjo, kad pagal iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą teisę gauti gyvenamąją patalpą gyvenamųjų namų statybos kooperatyve turėjo ne pats kooperatyvas, o piliečiai. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 197 įgaliotinių susirinkimas 1978 m. kovo 18 d. ginčo butą perėmė kooperatyvo valdybos žinion, nepateikė rašytinių įrodymų, kad ginčo butu išimties tvarka buvo leista naudotis kaip tarnybinėmis patalpomis. Nustatęs, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis ginčo patalpos paskirtis yra gyvenamoji (CK 4.262 straipsnis), teismas sprendė, jog pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais neįrodė, kad ginčo butą savo žinion jie priėmė ir po to valdė teisėtai. Įvertinęs aplinkybę, jog Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas Nr. 197 1995 m. buvo išskaidytas į 5 bendrijas, teismas konstatavo, kad netgi tuo atveju, jei Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas Nr. 197 ginčo butą 1978 m. kovo 18 d. būtų pradėjęs valdyti teisėtai, jį išskaidžius į penkias bendrijas, pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais teisėtai būtų galėję valdyti tiktai atitinkamą ginčo buto dalį, o 197-IV daugiabučių namų savininkų bendrijai priskirtiną buto dalį būtų valdę neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad pajaus įnašus už ginčo butą mokėjo ne pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais, kaip juridiniai asmenys, iš savo atskirų lėšų, o kooperatyvo nariai. Pareiškėjams pripažinus, kad paskutiniais metais jie nemokėjo už ginčo buto komunalinius patarnavimus, patalpų šildymą, teismas nelaikė, jog ginčo butą jie valdė nepertraukiamai. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais 2010 m. liepos 12 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl ginčo buto pripažinimo bešeimininkiu, tuo patvirtindamas, kad ginčo buto nepertraukiamai jis taip pat nevaldė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais 197-V butų savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais 197-V butų savininkų bendrijos pareiškimas, ir priimti naują sprendimą – patenkinti šį pareiškimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nustatydamas, jog 197-V butų savininkų bendrija neįrodė teisėto ginčo buto valdymo. Teisėtas daikto valdymas yra preziumuojamas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas ginčo butą pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. 197-V butų savininkų bendrija Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pagrindu prižiūri, naudoja, valdo, tvarko ir faktiškai įgyvendina kitas teises į gyvenamajame name esantį turtą, kuris plačiąja prasme priskirtinas bendro naudojimo objektams. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010 m. spalio 25 d. raštas „Dėl tarnybinių patalpų“, kuriame nurodyta, kad Kauno miesto vykdomojo komiteto 1982 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 171 butu, esančiu gyvenamųjų namų statybos kooperatyve 197, išimties būdu buvo leista naudotis kaip tarnybine patalpa, įrodo, kad egzistavo teisėtas ginčo buto valdymo pagrindas. Ginčo buto valdymo teisėtumą patvirtina aplinkybės, kad apeliantas 1996 m. kovo 21 d. su Kauno šilumos tinklais sudarytos sutarties dėl buto apšildymo paslaugų, 1995 m. kovo 22 d. su Kauno elektros tinklais sudarytos elektros energijos tiekimo sutarties pagrindu mokėjo mokesčius už butą, jį išlaikė ir prižiūrėjo. Kitos bendrijos mokesčių komunalinių paslaugų tiekėjams nemokėjo. Ginčo butą perdavus kooperatyvo žinion, o vėliau kooperatyvui suskilus į penkias atskiras bendrijas, apeliantas kaip dalies kooperatyvo teisių ir pareigų, susijusių su daugiabučiu namu (duomenys neskelbtini), perėmėjas pradėjo jį valdyti sąžiningai ir teisėtai. Kadangi ginčo butą valdė apeliantas, jam nebuvo kliūčių į jį patekti, jį naudoti (raktą nuo ginčo buto turėjo tik apelianto pirmininkė). Buto valdymas atsirado jį fiziškai užvaldžius. 2010 m. apeliantas bandė inicijuoti ginčo buto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančius specialistus, kurie pasiūlė nuosavybės teisės įgijimo klausimą spręsti paduodant jų parengtą pareiškimą kompetentingoms institucijoms. Neturėdama teisinio išsilavinimo ir nebūdama šios srities specialiste, apelianto pirmininkė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos darbuotojų parengtą raštą pateikė atitinkamoms institucijoms. Vadovaudamasis šiuo raštu (2010 m. liepos 12 d. kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl ginčo buto pripažinimo bešeimininkiu) teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas patvirtino, jog ginčo buto nepertraukiamai jis nevaldė. Kiti byloje esantys dokumentai (mokėjimo suvestinės už buto apšildymą už paskutinius 10 metų, sudarytos ir vykdomos sutartys su kitais komunalines paslaugas teikiančiais ūkio subjektais) liudija, kad apeliantas butą valdė kaip savą nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų. Apeliantas itin ilgą laiką prižiūrėjo ginčo butą, mokėjo mokesčius, juo rūpinsi, todėl buvo pagrindas jo teisėtam lūkesčiui dėl šio buto įgijimo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį susiformuoti. Teismo sprendimas iš esmės paneigia savininko teisių ir pareigų pusiausvyros principą, kai apeliantui tenka tik turto savininko pareigos, bet jis neįgyja turto savininko teisių.
Atsiliepimas
Pareiškėjai 197-I butų savininkų bendrija, 197-II butų savininkų bendrija, 197-III butų savininkų bendrija atsiliepimu į suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais 197-V butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų 197-I butų savininkų bendrijos, 197-II butų savininkų bendrijos, 197-III butų savininkų bendrijos pareiškimas ir jį patenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nuo buto įsigijimo pradžios kooperatyvas mokėjo už butą mokėtinus pajaus įnašus, buto išlaikymo išlaidas (komunalinius mokesčius). 1995 m. kooperatyvą išskaidžius į 5 bendrijas, pareiškėjai toliau rūpinosi butu, juo naudojosi. 2010 m. liepos 12 d. raštu 197-V butų savininkų bendrija kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl buto pripažinimo bešeimininkiu, taip patvirtindama, kad atsisako bet kokių teisių į butą. Tokiu būdu pareiškėjai įgijo pagrindą kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais 197-V butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad leidimas butu naudotis kaip tarybine patalpa nepatvirtina fakto, jog valdymas buvo teisėtas, toks leidimas negalėjo sukelti lūkesčių įsigyti turtą nuosavybės teise. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendrija moka mokesčius už ginčo butą, jį išlaiko ir prižiūri. Aplinkybė, jog apeliantas už ginčo butą moka patalpų šildymo mokestį, nepatvirtina fakto, jog bendrija teisėtai valdo ginčo butą. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų statymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektais, bet nuosavybės teise jie priklauso daugiabučio namo patalpų savininkams, o ne bendrijai. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis vienintelis naudojosi ginčo butu, turėjo jo raktą. Faktinis daikto naudojimas nėra pagrindas pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į šį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1977 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 374 (1 t., b. l. 56) buvo nuspręsta patvirtinti Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 197 narius. Šio sprendimo priedėlyje Nr. 1 kooperatyvo nare buvo įrašyta L. G. (1 t., b. l. 58). 1979 m. sausio 29 d. L. G. buvo išduotas orderis Nr. 50 (1 t., b. l. 121) gyvenamajam plotui apgyvendinti. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 197 įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 1978 m. kovo 18 d., nutarimu (1 t., b. l. 54), buvo nutarta patenkinti L. G. pareiškimą leisti išstoti iš kooperatyvo ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) g. 1-3, Kaune, perimti kooperatyvo valdybos žinion. Susirinkimo protokole taip pat nurodyta, kad kooperatyvo gyventojai įsipareigoja sumokėti pajaus įnašą ir padengti visas išlaikymo išlaidas. 1995 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 787 buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo 197-V butų savininkų bendrijos įstatai (1 t., b. l. 123-130). 1995 metais taip pat buvo įregistruota 197-I butų savininkų bendrija, 197-II butų savininkų bendrija, 197-III butų savininkų bendrija, 197-IV daugiabučių namų savininkų bendrija. Patalpa-butas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas kaip atskiras vienetas, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (1 t., b. l. 98). Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 98) įrašų apie nuosavybę nėra. Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 4 d. duomenimis (1 t., b. l. 82), gyventojų bute deklaravusių gyvenamąją vietą nėra.
CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, pažymėjo, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.
2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.
5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.
6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.
7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).
8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas.
Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas 2010 m. liepos 12 d. pats kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl ginčo buto pripažinimo bešeimininkiu (2 t., b. l. 71). Ši aplinkybė patvirtina, kad butas nebuvo valdomas nepertraukiamai, o taip pat nebuvo valdomas kaip savas.
Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pajaus įnašus už ginčo butą mokėjo ne apeliantas, kaip juridinis asmuo iš savo atskirų lėšų, o kooperatyvo nariai. Kauno miesto mero 1995 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr.168 (1 t. b.l. 92) buvo nutarta atskirti nuo 197-ojo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo namą (duomenys neskelbtini), įsteigti 197-V-ąją butų savininkų bendriją ir įregistruoti jos įstatus. Byloje nėra duomenų, kad 197-V-oji butų savininkų bendrija būtų perėmusi visas kooperatyvo teises ir pareigas, todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad netgi tuo atveju, jei kooperatyvas ginčo butą 1978 m. kovo 18 d. būtų pradėjęs valdyti teisėtai, negalima laikyti, jog apeliantas 197-V-oji butų savininkų bendrija butą pradėjo valdyti teisėtai. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad neteisėtas daikto valdymas negali sukurti tokiam daikto valdytojui nuosavybės teisės į jo valdomą daiktą.
Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nėra sąlygų visumos, reikalingos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas mokėjo mokesčius už butą, jį išlaikė ir prižiūrėjo, jog apeliantui nebuvo kliūčių į jį patekti, jį naudoti, jog neturėdama teisinio išsilavinimo apelianto pirmininkė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl ginčo buto pripažinimo bešeimininkiu, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes šie argumentai nepaneigia apylinkės teismo teiginio, jog neteisėtas daikto valdymas negali sukurti tokiam daikto valdytojui nuosavybės teisės į jo valdomą daiktą.
Be to, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bendrojo naudojimo objektais yra laikomos bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 95) pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad butai nėra priskiriami prie bendrojo naudojimo objektų ir buto valdymas nesietinas su bendrijų tikslais ir paskirtimi.
Pareiškėjai 197-I butų savininkų bendrija, 197-II butų savininkų bendrija, 197-III butų savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 89-90) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jų pareiškimas ir jį patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas panaikinti teismo sprendimą gali būti keliamas tik apeliaciniame skunde. Atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti reikalaujama panaikinti teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija dėl šio reikalavimo nepasisako.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad apylinkės teismas bylą išsprendė teisingai. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.