- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-126-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27458-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- E. Š., V. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. (E. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-33686-558/2018 pagal pareiškėjų V. Š. ir E. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. Š. ir E. Š. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino, nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo iš pareiškėjos geriausios draugės A. I. sužinojo, kad santuokoje gimę vaikai nėra apelianto. Anot apelianto, pareiškėja apgaulės būdu palenkė jį sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, t. y. nutylėjo tiesą apie tai, kad santuokos metu gimę nepilnamečiai vaikai nėra apelianto, tad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis de facto sudaryta apgaulės būdu, o teismo sprendimas nepagrįstas tiek de jure, tiek de facto. Žinodamas aplinkybes, kad nepilnamečiai vaikai nėra jo, apeliantas nebūtų sutikęs išspręsti su vaikais susijusius klausimus santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir pasirašyti dokumentus tokios redakcijos, kokios jie buvo pateikti teismui. Pareiškėjai tyčia nutylėjus esmines aplinkybes apie vaikų kilmę, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje be pagrindo ir ydingai buvo išspręsti visi klausimai, susiję su vaikais. Susiklosčiusi situacija iš esmės pažeidžia apelianto teises, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas suteikiant apeliantui teisę santuokos nutraukimo byloje pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, prašymą dėl DNR ekspertizės bei kitų veiksmų atlikimo siekiant apginti pažeistas apelianto teises.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, taikyti ieškinio senatį ir teismo posėdyje apklausti A. I., A. I., L. Š., B. B., A. U. ir kitus parengiamajame posėdyje nurodytus asmenis, kurie gali paneigti apelianto skunde nurodomas aplinkybes. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Apelianto teiginiai yra melagingi, neatitinka tikrovės. Faktas, kad augina ne savo biologinius vaikus, apeliantui buvo žinomas dar prieš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymą, tiksliau, nuo 2017 m. balandžio mėnesio, kada ant pareiškėjos supykusi buvusi draugė A. I. šią informaciją paskleidė pareiškėjos seseriai, apeliantui ir kitiems žmonėms. Tai, kad apeliantui nuo 2017 m. balandžio mėnesio buvo žinoma, kad jis augina ne savo vaikus, patvirtina ir ta aplinkybė, kad po to, kai A. I. jam šį faktą atskleidė, vyko keli pokalbiai dėl vaikų tėvystės.
4.2. Pareiškėja ne kartą prašė, kad apeliantas imtųsi veiksmų dėl santuokos nutraukimo ir apsispręstų dėl vaikų tėvystės. Vienas iš paskesnių pokalbių vyko 2017 m. gruodžio mėnesį, tačiau apeliantas jokio sprendimo nepriėmė tokiu būdu neginčydamas tėvystės. Pareiškėja, suprasdama, kad apeliantą esama padėtis tenkina ir kad jis nesiims jokių veiksmų, savo iniciatyva pradėjo santuokos nutraukimo procesą. Apeliantui pasirašius jam pateiktą santuokos nutraukimo sutartį, pareiškėja jo dar kartą teiravosi, ar jis neketina ginčyti tėvystės, ar jį tenkina išlaikymo vaikams suma, į ką apeliantas pasakė, kad „nieko nepadarysi“. Manytina, kad apeliantas buvo apsisprendęs likti mažamečių vaikų, kuriuos augino, tėvu, tačiau dėl trečiųjų asmenų įtakos padavė apeliacinį skundą, kuris, tikėtina, neatitinka jo tikrosios valios.
4.3. Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Todėl ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbus yra ne tik ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau ir vaikų interesai – požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas.
4.4. Apeliantas praleido kreipimosi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo terminą ir jo reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo neturi būti tenkinami. Pareiškėja prašo taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, apeliantui teigiant, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta apgaulės būdu, t. y. pareiškėjai nutylėjus aplinkybę, kad apeliantas nėra santuokoje gimusių vaikų tėvas.
7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatyme yra nustatyta speciali tėvystės nuginčijimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko <...> tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko tėvas <...> (CK 3.151 straipsnio 1 dalis). Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju apelianto tėvystė nėra nuginčyta. Duomenų, kad, sužinojęs apie tikrąją vaikų kilmę, apeliantas būtų kreipęsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, byloje nėra. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog nagrinėjamoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokos pabaigos, neužkirto apeliantui kelio ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti bendra tvarka, tačiau, kaip minėta, tokios valios – nuginčyti tėvystę – apeliantas neišreiškė.
9. Taigi esant nenuginčytai apelianto tėvystei, pagrindo priimti kitokį sprendimą dėl šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, konkrečiai jos nuostatų, susijusių su vaikais, nebūtų – apeliantui išliktų pareiga išlaikyti vaikus, o apelianto bendravimas su vaikais, pagal sudarytą sutartį, ir taip paliktas spręsti šalims bendru sutarimu, nenurodant jokių konkrečių bendravimo sąlygų.
10. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl dėl aplinkybių, susijusių su vaikų kilme, teismas plačiau nepasisako ir atitinkamai nevertina apelianto pateiktų naujų įrodymų – A. I. rašytinių parodymų – bei netenkina pareiškėjos prašymo dėl liudytojų apklausos ir nesprendžia jos prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes pastarasis nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, apeliantui nuginčijus tėvystę, jis galės kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo remdamasis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.