Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1927-1097/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-18
Bylos Nr.
e2S-1927-1097/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21264-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Atsakovas
L. M.-V., K. V.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1927-1097/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21264-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.5; 3.1.14.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. M.-V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams L. M.-V. ir K. V. dėl skolos priteisimo bei atsakovų L. M.-V. ir K. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Vilnius“ dėl jos reikalavimų pripažinimo neteisėtais ir pagal juos atliktų įmokų įskaitymo į už vėliau suteiktų paslaugų kainą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams L. M.-V. ir K. V. dėl skolos priteisimo bei atsakovų priešieškinį ieškovei dėl ieškovės reikalavimų pripažinimo neteisėtais ir įmokų, atliktų pagal šį reikalavimą, įskaitymo į už vėliau suteiktų paslaugų kainą.

Šalies argumentai

2. 2022 m. balandžio 1 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatė atsakovams terminą pašalinti priešieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 30 d. patikslinę priešieškinio reikalavimus, atsakovai prašo jų atliktas 650,12 Eur įmokas įskaityti už ieškovės vėliau suteiktas paslaugas, atliktus darbus. Teismo vertinimu, tokie priešieškinio reikalavimai netikslūs-neapibrėžti (ypač ieškovei jau atsisakius anksčiau pareikštų ieškinio reikalavimų, kuriuos ginčydami atsakovai ir pareiškė priešieškinį), nes neaišku, kokias konkrečias įmokas ir už kokius konkrečius vėliau atliktus darbus ar suteiktas paslaugas atsakovai reikalauja įskaityti. Be to, iš atsakovų 2022 m. gegužės 12 d. pateikto procesinio dokumento, jo priedų matyti, kad atsakovai ne tiek siekia jų atliktas įmokas įskaityti už ieškovės vėliau atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, kiek siekia iš viso paneigti ieškovės nurodomas egzistuojančias atsakovų skolas. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovų suformuluotas priešieškinio dalykas ir nurodomas priešieškinio faktinis pagrindas turi esminių tarpusavio prieštaravimų – atsakovų suformuluotas priešieškinio reikalavimas neatitinka atsakovų nurodomų faktinių aplinkybių (nurodomų siekiamų tikslų), o pateikiami argumentai neatspindi-nepatvirtina suformuluoto priešieškinio reikalavimo. Taip pat teismas pasiūlė atsakovams pasirūpinti teisiniu atstovavimu.

Šalies argumentai

4. 2022 m. birželio 3 d. (teisme gauta 2022 m. birželio 6 d.) atsakovai pateikė teismui pareiškimą dėl priešieškinio atsiėmimo. Atsakovai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog byla nagrinėjama 4 metus, o tolesnis papildomas atsakovų teisinis atstovavimas dar labiau padidintų proceso išlaidas, atsakovai priėmė sprendimą pareikštą priešieškinį atsiimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė priimti atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą nutraukė.

6. Teismas nurodė, kad atsakovų 2022 m. birželio 6 d. pateiktas procesinis dokumentas vertinamas kaip atsisakymas nuo priešieškinio, atsižvelgiant į tai, jog teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų, bei į tai, kad atsakovai nepateikė ieškovės sutikimo dėl priešieškinio atsiėmimo.

7. Teismo sprendė, kad atsakovų atsisakymas nuo priešieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jį priėmė (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis), o civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Taip pat teismas išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovai L. M.-V. ir K. V. prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti; 2) atsakovų 2022 m. birželio 3 d. procesinį dokumentą vertinti kaip pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo; 3) vadovautis teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi, jei bus atsisakyta priimti atsakovų pareiškimą dėl priešieškinio atsiėmimo.

Atsiliepimas

9. Atsakovai nurodė, kad jie pateikė teismui pareiškimą dėl priešieškinio atsiėmimo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį pareiškimą kvalifikavo kaip pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo. Tai yra skirtingi institutai, sukeliantys skirtingas procesines ir materialines teisines pasekmes. Atsakovams nepateikus ieškovės sutikimo dėl priešieškinio atsiėmimo, teismas turėjo nepriimti atsakovų pareiškimo dėl priešieškinio atsiėmimo ir vadovautis teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi. Teismas negalėjo pareiškimo kvalifikuoti kaip priešieškinio atsisakymo, nes atsakovai tokios valios neišreiškė ir pareiškime nepatvirtino, kad jiems yra žinomos priešieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas, neišsiųsdamas atsakovams pranešimo apie priešieškinio atsisakymo pasekmes ir negavęs atsakovų patvirtinimo dėl atsisakymo nuo priešieškinio, pažeidė CPK 140 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovų pateiktą dokumentą pripažino pareiškimu dėl priešieškinio atsisakymo, jį priėmė ir bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Apeliantai (atsakovai), atskiruoju skundu ginčydami pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad teismas pateiktą pareiškimą nepagrįstai pripažino pareiškimu dėl priešieškinio atsisakymo (CPK 140 straipsnio 1 dalis), o ne atsiėmimo (CPK 139 straipsnis), todėl bylą nutraukė neteisėtai.

12. Ieškinio atsiėmimas ir ieškinio atsisakymas yra du atskiri, skirtingus teisinius padarinius sukeliantys institutai (CPK 139, 140 straipsniai). Išsiuntus ieškinio kopiją atsakovui, ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą. Teismui tenkinus ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, ieškinys paliekamas nenagrinėtas, t. y. ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio vėliau kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (CPK 297 straipsnis). Tuo tarpu teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio, byla nutraukiama ir pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 140, 294 straipsniai). Dėl civilinio proceso įstatyme nustatytų skirtingų ieškinio atsiėmimo bei ieškinio atsisakymo teisinių padarinių, nustatyti ir nevienodi reikalavimai ieškovo paduodamiems pareiškimams dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinio atsisakymo, taip pat skirtinga šių pareiškimų nagrinėjimo teisme tvarka. Ieškovas, pareiškimu atsisakydamas ieškinio, turi nurodyti ieškinio atsisakymą pagrindžiančias aplinkybes, kurias vertina teismas. Pagal CPK 111 straipsnio 3 dalį pareiškime dėl atsisakymo nuo ieškinio ieškovas turi nurodyti, jog jam yra žinomi tokio procesinio veiksmo teisiniai padariniai. Teismas, vertindamas atsisakymą ieškinio, privalo įsitikinti, ar toks procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu atsiimdamas ieškinį ieškovas neprivalo nurodyti atsiėmimo motyvų. Ieškinio atsiėmimo atveju, spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, teismas nesvarsto tokio ieškovo procesinio veiksmo priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-93/2012). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog, palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovas gali su tokiu ieškiniu kreiptis į teismą dar kartą, pagal CPK 139 straipsnio nuostatas, jei ieškinys atsiimamas po jo išsiuntimo atsakovui, dėl ieškinio atsiėmimo turi būti gautas atsakovo sutikimas.

13. Atsižvelgiant į esminius šių teisinių institutų – ieškinio atsisakymo ir ieškinio atsiėmimo – pasekmių skirtumus, susijusius su galimybėmis pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, taip pat į civiliniame procese taikytiną dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų pateiktą ir aiškiai ,,pareiškimu dėl ieškinio atsiėmimo“ įvardintą procesinį dokumentą pripažino ieškinio atsisakymu, tuo pažeisdamas atsakovų teisę laisvai ir savo nuožiūra disponuoti procesinėmis teisėmis.

14. Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovai atskirajame skunde, pagal CPK 140 straipsnio nuostatas, tokiu atveju, jei rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.

15. Šiuo atveju teismas, atsakovų pateiktą procesinį dokumentą pripažinęs atsisakymu nuo ieškinio, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias šio procesinio dokumento priėmimą bei nagrinėjimą, nes atsakovams procesiniame dokumente nenurodžius apie žinomas ieškinio atsisakymo pasekmes, teismas atsakovams neišsiuntė minėto CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pranešimo su tokių pasekmių išaiškinimu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovų pateiktą procesinio dokumento turinį, sutiktina su atsakovais, kad valios dėl priešieškinio atsisakymo pareiškime jie neišreiškė, taip pat nepatvirtino, jog jiems žinomi priešieškinio atsisakymo padariniai. Aplinkybė, kad atsakovai nesilaikė CPK 139 straipsnyje nustatytos tvarkos ieškiniui atsiimti, t. y., pateikdami priešieškinį po jo persiuntimo ieškovei nepateikė ieškovės sutikimo dėl priešieškinio atsiėmimo, taip pat tai, jog ieškovė atsisakė ieškinio byloje, nesudarė pagrindo atsakovų pateikto ir aiškiai įvardinto priešieškinio atsiėmimu dokumento pripažinti priešieškinio atsisakymu. Tokia aplinkybė galėjo būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl priešieškinio atsiėmimo, o ne pagrindas pareiškimą kvalifkuoti kaip pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo.

16. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų pateiktą procesinį dokumentą pripažino ieškinio atsisakymu ir priėmė jį nesilaikydamas CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, pateiktą procesinį dokumentą kvalifikavęs kaip ieškinio atsisakymą, atsakovų pateikto pareiškimo dėl priešieškinio atsiėmimo, kaip tokio turinio prašymo, iš esmės neišnagrinėjo. Įvertinus nurodytą, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškimo dėl priešieškinio atsiėmimo priėmimo ir nagrinėjimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovų L. M.-V. ir K. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir atsakovų L. M.-V. ir K. V. pareiškimo dėl priešieškinio atsiėmimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė