Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. M., jo atstovui, advokatui Mindaugui Šimkūnui,

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovei Nijolei Raulinaitienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Mindaugo Šimkūno skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Dainos Giedraitienės (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-5237-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad G. M. vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nutarimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Analizuojant Kauno miesto savivaldybės administracijos padarytas nuotraukas, kuriomis remiantis buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, aiškiai matyti, kad automobilis nestovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Iš pridėtų nuotraukų akivaizdu, kad teritorija, kurioje administracinio nusižengimo fiksavimo metu buvo paliktas G. M. automobilis, turi automobilių statymui skirtos aikštelės požymius. Pagal KET 3.16. punktą, transporto priemonių stovėjimo aikštelė - tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Manyti, kad automobilis buvo paliktas stovėti teritorijoje, skirtoje ar pritaikytoje transporto priemonėms stovėti, G. M. leido aplinkybė, jog vieta, kurioje stovėjo automobilis, vizualiai atrodo, kaip transporto priemonių stovėjimui skirta vieta - tariamo pažeidimo vieta yra pakankamai taisyklingos formos, to paties aukščio, kaip ir važiuojamoji kelio dalis, jos dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras, kas yra įprasta pigiai įrengtų stovėjimo aikštelių danga.

Dar daugiau, iš nuotraukų matyti, kad vieta, kur buvo pastatytas G. M. automobilis, nuo kelio neatskirta jokiais borteliais, nėra jokių sustojimą ar stovėjimą draudžiančių ženklų ar kitų riboženklių. Atkreiptinas dėmesys, kad G. M. automobilis nebuvo nė vienu ratu pastatytas ant šalia esančios vejos. Vasario mėnesį, fiksuojant administracinį nusižengimą, kelio danga buvo padengta sniegu, tačiau iš pavasario pabaigoje G. M. darytų ginčo vietos nuotraukų, akivaizdu, kad vietoje, kurioje buvo pastatytas automobilis, neauga žolė ar atskiri jos kuokštai, o yra išpiltas žvyras (suvažinėto žvyro ir smėlio mišinys).

Taigi, aplinkybės, kad automobilį G. M. paliko toli nuo vejos, kelkraštyje, kuris padengtas žvyro danga, neįrengti kelkraščiai ir šaligatviai, teritorija nėra atribota nuo važiuojamosios dalies borteliais, teritorija neapželdinta, neskirta pėsčiųjų eismui, ginčo vietos forma atitinka transporto priemonių stovėjimui pagal transporto priemonių matmenis tinkamą vietą, nėra jokių draudžiamų ženklų statyti automobilius minėtoje teritorijoje, įvažiavimo netrukdo atitvarai, žemės plotas neatlieka kultūrinės paskirties, kad toje vietoje stato automobilius ir kiti vairuotojai, leido administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui manyti, kad ginčo vieta yra skirta transporto priemonių stovėjimui.

Dėl to negalima vertinti, kad G. M. suvokė ir/ar galėjo suvokti, kad pastatė automobilį transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Išvardintų aplinkybių visuma neleidžia pakankamai rūpestingam ir atidžiam vairuotojui suprasti, kad tokioje teritorijoje parkuoti automobilį draudžiama.

Taip pat skunde nurodoma, kad G. M. automobilį pasistatė dešinėje kelio pusėje, kelkraštyje. Nei įvažiuodamas į kelkraštį, nei išvažiuodamas iš jo, nei palikęs automobilį stovėti kelkraštyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyt, kad kelkraštis, kuriame buvo paliktas automobilis, yra platus, jame telpa visas automobilis. Be to, automobilis buvo paliktas gyvenamosios zonos kelkraštyje, kas taip pat suponuoja, kad eismo intensyvumas toje vietoje yra mažas, todėl dar labiau sumažinama pavojaus kitiems eismo dalyviams tikimybė. Nors kelkraštis nuo važiuojamosios kelio dalies nebuvo atskirtas jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau to ir negalėjo būti - kelias, šalia kurio buvo paliktas automobilis, nėra asfaltuotas, atitinkamai nėra ir ženklinimo elementų.

Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad pareiškėjo transporto priemonė pastatyta šalia apšvietimo stulpo ant apsnigtos išvažinėtos vejos, vietoje kurioje nėra jokių specialių parkavimui skirtų dangų, lentelių, kelio ženklų ar kelio ženklinimo, leidžiančių pagrįstai manyti, jog tai yra transporto priemonių stovėjimo vieta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 patvirtintomis Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis apšvietimo stulpai turi būti įrengiami žaliojoje juostoje, skiriamojoje juostoje ar šaligatvyje taip, kad netrukdytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Kai šaligatvio ar žaliosios juostos nėra, apšvietimo stulpai turi būti įrengiami ne arčiau kaip 0,3 m nuo važiuojamosios dalies krašto. Atkreiptinas dėmesys, kad stovėjimo vietose apšvietimo stulpai įprastai įrengiami dangos pakraščiuose, o didelėse parkavimo aikštelėse ir jos viduje su apsauginiu bortu ar platforma, kuri netrukdo transporto priemonių manevravimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės priekyje ir dešinėje pusėje aiškiai matyti nepažeista veja, kuri iliustruoja, kaip turėtų atrodyti tvarkingas šios teritorijos paviršius. Todėl darytina priešinga skundo motyvams išvada – transporto priemonė pastatyta vietoje, kuri nėra skirta stovėjimui, t. y. tokioje vietoje, kurioje nėra stovėjimui pritaikytos dangos, ženklinimo ar atitinkamos infrastruktūros.

Teismo posėdžio metu G. M. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad automobilį pasistatė gatvėje, važiuojamojoje kelio dalyje, pagal KET, kuo dešiniau kelkraštyje, nebuvo užvažiavęs ant pievos. Mano, kad KET nepažeidė. Apšvietimo stulpą neseniai pastatė. Už jo yra kelkraštis. Ten nėra jokia pieva, ten yra žvyro danga. Automobilį toje vietoje stato dažniau, per savaitę 2-4 kartus. Žolės toje vietoje neišvažinėjo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliantas nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Apeliantas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, automobilio ant pievos nestatė, nes toje vietoje nėra pieva, o žvyro danga, mano, kad nusižengimo nepadarė.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

KET 150.5 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, proceso dalyvių teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad G. M. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra nubaustas teisingai ir pagrįstai, naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Administracinio nusižengimo byloje yra nuotraukos, kuriose užfiksuotas apeliantui priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–22). Šios faktinės aplinkybės apeliantas neginčijo. KET 3.16 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad apelianto automobilis yra pastatytas už apšvietimo stulpo (žiūrint nuo važiuojamosios kelios dalies namo kryptimi) ant išvažinėto grunto, besiribojančio su žole apaugusiu gruntu, kurioje nėra jokių ženklų, lentelių ar kelio ženklinimo, leidžiančių pagrįstai manyti, jog tai yra specialiai skirtas (pritaikytas) transporto priemonių statymui plotas. Atkreipiamas dėmesys, transporto priemonės priekyje ir dešinėje pusėje aiškiai matyti nepažeista veja, kuri rodo, kaip turėtų atrodyti tinkamai prižiūrima šios teritorijos danga. Administracinio nusižengimo byloje esančioje nuotraukoje (b. l. 20) matomas tos pačios gatvės, kurioje apeliantas pastatė automobilį, tęsinys – gatvės dalis už sankryžos, kur aiškiai matoma važiuojamoji dalis ir ties ja esanti žalioji zona. Šioje atkarpoje už sankryžos, šviestuvai įrengti žaliojoje zonoje šalia kelio, toje pačioje horizontalioje linijoje, kaip ir šviestuvas, už kurio apeliantas pastatė automobilį. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog transporto priemonė buvo pastatyta automobilių stovėjimui neskirtoje ir nepritaikytoje vietoje, ir apeliantui objektyviai nebuvo jokio pagrindo manyti priešingai.

Institucijos atsiliepime pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, bet ir KET nuostatos. Šių taisyklių 150 punkte (150.1–150.16) nustatyta visa eilė draudimų dėl sustojimo ir stovėjimo. Jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. KET 150.5 punkte numatyta, kad ant vejos ar šaligatvio stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Institucija, pripažinusi G. M. kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė ir apeliantą nubaudė pagrįstai. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su jo padaryto nusižengimo teisiniu vertinimu, 2025 m. balandžio 24 d. nutarime padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia, o aplinkybės, kurios suponuotų pagrindą išvadai, jog Institucija apelianto bylą išnagrinėjo pažeisdama ANK reikalavimus ir dėl to apeliantą nubaudė nepagrįstai, šioje byloje nenustatytos. Nors Institucijos nutarime išsamūs apelianto veikos teisinio vertinimo motyvai nėra nurodyti ir tai pripažintina nutarimo trūkumu, vis tik Institucijos nutarime padarytoms išvadoms esant pagrįstos ir teisėtoms, tai nesudaro pagrindo nutarimą panaikinti.

Atskirai pažymima, kad nutarime aprašant nusižengimo vietą, datą ir laiką, nurodyta, jog nusižengimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau tiek iš apelianto paaiškinimų, tiek iš pačios Institucijos papildomai pateiktų duomenų apie (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinių statinius (komunikacijas) matyti, kad vieta yra (duomenys neskelbtini). Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, todėl, atsižvelgus į tai, kad apeliantui abejonių dėl nusižengimo padarymo vietos nekilo, jis pats teismo posėdyje adresą patikslino, šis apsirikimas ištaisytinas.

Teismas nenustatė ir administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 32, 34 straipsnių pažeidimo. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur. Įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis (apie jo baustumą administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad apeliantui už padarytą administracinį nusižengimą paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pagrindo mažinti apeliantui skirtą baudą nėra.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. atstovas prašo priteisti iš Institucijos G. M. naudai jo patirtas išlaidas, susidariusias apmokant advokato teisines paslaugas šioje byloje. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens advokato išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. atstovo skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Dainos Giedraitienės 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-5237-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. atstovo advokato Mindaugo Šimkūno skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.