Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-11-20 · Byla Nr. A2.9.-3856-890/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
A2.9.-3856-890/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03344-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pažeidėjas
M. Š.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-3856-890/2015(Proceso Nr. 4-06-3-03344-2015-8)
Registro objektas ROIK:15049816596
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.;2.10.5;2.14.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-20 nustatyta, jog M. Š. 2015-08-01, apie 13.00 val., Kar kar nuotykių parke, H.Manto g. 81, Klaipėdoje, susitikimo metu savo mažametės dukros akivaizdoje konfliktuojant su dukros mama L. G. ir filmuojant, panaudojo savo tėvo valdžią priešingai mažametės dukros V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), interesams.

Teismo posėdžio metu M. Š. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad su vaiku yra nustatyta bendravimo tvarka. 2015-08-01 jis atėjo į sutartą savaitgalinį pasimatymą su vaiku. Apie 11.00 val. buvo suderintas pasimatymas, pradžioje atvykus gražiai bendravo, paskui po valandos L. G. pasakė, kad turi maitinti kitą vaiką ir eis namo su mano dukra. Jis L. G. pasakęs, kad pagal teismo nustatytą tvarką, jis turi teisę bendrauti su dukra 6 val., todėl ji pažeis tvarką. L. G. nuėjo, jis toliau žaidė su vaiku, paskui ji vėl atėjo ir pradėjo kaltinti jį, kad jis yra neblaivus, sakė, kad ne jis yra vaiko tėvas. Jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji pažeidžia teismo sprendimą ir neleidžia matytis su dukra, tada L. G. pasiėmė vaiką ir išėjo iš parko, o jis pradėjo filmuoti, kad turėtų įrodymą, jog L. G. ištempė vaiką iš parko, vaizdo medžiagą jis pateikė vaiko teisių apsaugos skyriui. Paskui vaiko mama bandė jam suduoti ir sudaužyti telefoną. Jis pareiškimą parašė policijai tik 2015-08-10, nes kitą dieną susilaužė ranką ir teko būti ligoninėje. Kai jis kreipėsi, žinojo, kad vaiko mama taip pat surašė savo poziciją. Negirdėjo, kad L. G. būtų kvietusi policijos pareigūnus. Jis tikrai nestumtelėjo L. G.. Manė, kad L. G. išvažiavo namo, nematė, kaip ji įsėdo į autobusą, jis išėjo namo.

Liudytoja L. G. teisme parodė, kad ji yra V. Š. mama. Su vaiko tėčiu bando bendrauti pagal teismo nustatytą tvarką. Tą dieną, M. Š. pavėlavo į susitikimą apie valandą. Jie susitarė SMS žinutėmis pasimatyti 11.00 val., susitikimas turėjo vykti nuo 11.00 iki 17.00 val. Jos su dukra atvyko 11.00 val., o M. Š. į susitikimą atvyko po 12.00 val., buvo neblaivus, šūkavo, svyravo, nuo jo sklido kvapas. Ji pasakė pastabą vaiko tėčiui, kad jis neblaivus ir susitikimas neįvyks, tačiau dukra labai norėjo pabūti su tėčiu, todėl ji leido valandą laiko pabūti. Pagal teismo nustatytą tvarką pasimatymas turi būti dalyvaujant jai ar jos įgaliotam asmeniui, susitikimas baigėsi policijos iškvietimu, ji dar 2015 m. rugpjūčio 1 d. parašė pareiškimą. Susitikimo metu turėjo būti pertrauka, nes ji turėjo pamaitinti kitą vaiką, taip pat dukra V. turėjo pavalgyti, bet M. Š. buvo neblaivus, todėl ji pasakė, kad nebegrįš. Su vaiko tėčiu kyla konfliktai, bet ji stengiasi išvis nebendrauti. 2015-08-01 M. Š. specialiai nuteikinėjo vaiką, paskui kai ji jau norėjo paimti vaiką, M. Š. pradėjo filmuoti, vaikas verkė. Paskui nuėjus iki stotelės, M. Š. jau nebefilmavo. Stotelėje ji iškvietė policijos pareigūnus, kai M. Š. pamatė, kad ji kviečia policiją, pasišalino.

Peržiūrėjus byloje esantį Klaipėdos apskrities VPK bei paties M. Š. pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta, jog vaizdo įraše užfiksuota, kaip M. Š. su L. G. konfliktuoja, aiškinasi santykius, M. Š. teigia, kad L. G. pažeidinėja jo susitikimų su vaiku tvarką, o L. G. teigia, kad M. Š. yra neblaivus, o jų dukra yra akivaizdžiai išsigandusi ir viso vaizdo įrašo metu verkia. L. G. nusprendus su dukra pasišalinti, M. Š. sekdamas iš paskos, toliau filmuoja, kartodamas, jog neleis traumuoti vaiko, o mergaitė toliau verkia. Autobuso stotelėje vaiko tėvai toliau konfliktuoja, iki L. G. nusprendžia kviesti policiją, tada M. Š. filmuoti nustoja.

ATPK 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad M. Š. susitikimo su L. G. ir savo mažamete dukra V. Š. metu vaiko akivazidoje konfliktavo su vaiko mama, filmavo ir tokiu elgesiu rodė dukrai netinkamą pavyzdį ir nesudarė vaikui saugios aplinkos. Nors pats M. Š. neginčija įvykio dieną tarp jo ir L. G. įvyko konfliktas, tačiau teigia, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, kadangi konfliktas kilo dėl to, kad vaiko mama prieš vaiko valią išvedė vaiką iš sutarto susitikimo, nors pagal teismo sprendimą susitikimas turėjo trukti šešsias valandas, be to, nepagrįstai buvo apkaltintas neblaivumu. Liudytoja L. G. nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad M. Š. į susitkimą pavėlavo apie valandą, be to apsirodė neblaivus, todėl ji tik dėl to, kad vaikas labai norėjo, leido jiems pabūti valandą kartu, tačiau M. Š. nuteikinėjo vaiką, kai ji norėjo paimti vaiką, pradėjo filmuoti, vaikas verkė. Stotelėje ji iškvietė policijos pareigūnus, kai M. Š. pamatė, kad ji kviečia policiją, pasišalino. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes L. G. nurodė ir savo 2015-08-01 pareiškime policijai, kurį išnagrinėjus priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad M. Š. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių (b. l. 23-24). Iš specialistės I. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad nagrinėjant M. Š. 2015-08-10 pranešimą dėl smurto prieš mažametį vaiką ir netinkamo motinos elgesio, pagal pateiktą filmuotą medžiagą ir M. Š. bei L. G. paaiškinimus, nustatyta, kad abu mažametės V. Š. tėvai pažeidė ATPK 181 str. 1 d. (b. l. 4-5). Iš 2015-06-18 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria paliktas galioti 2015-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, matyti, kad M. Š. buvo nustatyta bendravimo su nepilnamete V. Š. tvarka ieškovas M. Š. kartą per mėnesį pasirinktą darbo dieną nuo 17.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su dukra, dalyvaujant vaiko motinai atsakovei ar jos nurodytam artimam asmeniui ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų viešoje vietoje matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkrečią dieną suderinę ne vėliau, kaip prieš dieną iki susitikimo; ieškovas kartą per mėnesį pasiriktą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 17.00 val. bendrauja su dukra, dalyvaujant vaiko motinai atsakovei ar jos nurodytam artimam asmeniui ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų viešoje vietoje matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkretų šeštadienį suderinę ne vėliau, kaip prieš dieną iki susitikimo (b. l. 8-11).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir teigia, kad tai L. G. sukėlė konfliktą, neleisdama bendrauti su dukra pagal teismo nustatytą tvarką, tačiau iš anksčiau aptartų įrodymų visumos matyti, jog tai buvo abiejų mažametės V. Š. tėvų sukelta konfliktinė situacija, kurios metu, vienas kitą kaltino, o M. Š. negana to, visą situaciją filmavo ir ją aštrino, iš paskos sekdamas nueinančią vaiko mamą, besinešančią verkiančią dukrą, šitaip susitikimo metu siekdamas sukompromituoti pažeminti ją vaiko akivaizdoje. Situacijos, kai dėl tokių menkaverčių priežasčių kilusiems konfliktams spręsti pasitelkiamos teisėsaugos institucijos, peržengia visuomenėje leistinų normų ribas ir daro žalą vaikui, pažeidžia vaiko teisę į saugią aplinką. Todėl tokie tėvų veiksmai nelaikytini atitinkančiais visuomenėje priimtas elgesio normas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog pažeidėjo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, kadangi jis panaudojo savo, kaip tėvo, valdžią priešingai savo dukros interesams. Jam skirtina administracinė nuobauda. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskiriant ATPK 181 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą - įspėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad mažametės V. Š. tėvų M. Š. bei L. G. santykiai dėl bendravimo su vaiku yra konfliktiški, dėl ko, daroma žala mažametės V. Š. vystymuisi ir gerovei, todėl M. Š. skirtinas papildomas įpareigojimas išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus (ATPK 37² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 37² str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutaria:

M. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam pareikšti įspėjimą.

Vadovaujantis ATPK 37² straipsniu, paskirti M. Š. įpareigojimą – išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

Išaiškinti, kad įpareigotas išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus asmuo privalo savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijoje užsiregistruoti į šiuos kursus ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nutarimo apskundimo termino pabaigos dienos, jeigu ši nutarimo dalis nebuvo apskųsta, arba nuo tos dienos, kurią skundas dėl šios nutarimo dalies lieka nepatenkintas (ATPK 343 str.).

Asmuo, vengiantis vykdyti šį įpareigojimą, traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 181⁴ straipsnyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė