Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-13 · Civilinė byla Nr. 2A-51-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
2A-51-357/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Vilija Valantienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
A. V., Radviliškio rajono Savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-51-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01253-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 24.4.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį ir ieškinio reikalavimo patikslinimus atsakovams A. V., Radviliškio rajono Savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, dalinės restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. K. ieškiniu, kurį vėliau tikslino ne kartą, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydama:

pripažinti iš dalies negaliojančiu 1992-12-10 Radviliškio rajono valdybos potvarkį Nr. 489v, kurio 2 priedu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., sklypo savininkui A. V. leista privatizuoti 0,1042 m² žemės sklypą;pripažinti iš dalies negaliojančiu 2002-02-23 A. V. namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. sav., žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą, kaip prieštaraujantį teisės aktams; pripažinti iš dalies negaliojančia 2004-10-29 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. sav., sklypo savininkui A. V. parduotas žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,1077 kv.m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));pripažinti ieškovei R. K. nuosavybės teisę į 155 m² žemės sklypo, adresu (duomenys neskalbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., šiaurės vakarinėje dalyje;taikyti dalinę restituciją ir šalis grąžinti į pirminę padėtį – A. V. priklausantį žemės sklypą sumažinant 120 m² ir 120 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. sav., nuosavybės teise priteisti R. K.;taikyti restituciją ir šalis grąžinti į pirminę padėtį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Radviliškio skyriui nuosavybės teise priklausantį 35 m² žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, nuosavybės teise priteisti R. K.; pripažinti, kad nepraleistas ieškinio senaties terminas dėl 1992-12-10 Radviliškio rajono valdybos potvarkio Nr. 489v, priedo 2 pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad apie 1970 metus Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) DŽDT VK sprendimu, individualaus namo statybai ieškovės broliams Broniui ir P. V. išskyrė 600 m² ploto namų valdos žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone. Ieškovės broliams P. ir B. V. bendrai namo statybai buvo išskirtas 1200 m² namų valdos žemės sklypas. P. V. savo sklypo ribose 1975-1979 metais pasistatė namą, o B. V. savo žemės sklypą pardavė ieškovei, tačiau pardavimo dokumentų ieškovė neturi, nes tuo metu žemės parduoti nebuvo galima. B. V. 1984 m. mirė. Ieškovės sutuoktinis B. K. 1981-02-18 iš P. V. nupirko namą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., kuris pastatytas 945 m² namų valdos žemės sklype. 1988-01-29 Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) DŽDT VK sprendimu Nr. 4 ieškovės sutuoktiniui B. K. buvo nutarta išskirti laisvą 345 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. 1992-09-21 pagal parengtą žemės sklypo planą ieškovei buvo leista išsipirkti žemės sklypą, už kurį ji sumokėjo investiciniais čekiais. Ieškovė sužinojo, kad būtent 1992-12-10 Radviliškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 489v, 2 priedu, A. V. buvo leista papildomai iš miesto fondinės žemės už investicinius čekius išsipirkti 212 m² žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone. Iš viso pagal šį potvarkį atsakovui A. V. buvo leista išsipirkti bendrą 0,1042 ha ploto namų valdos žemės sklypą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010-12-09 ieškovė gavo atsakymą Nr. 3B-(9.5)-K-1244-1803, kad po 2002-02-23 atliktų kadastrinių matavimų A. V. namų valdos žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, atsakovo linijų lygiai nepagrįstai padidinti ir atsakovui A. V. vietoje 0,1042 ha ploto namų valdos žemės sklypo faktiškai buvo parduota ir jis naudojosi 0,1077 m² žemės sklypu. Dėl to A. V. žemės sklypo plano ir kadastro rodiklių patikrinimo naujai nustatytos sklypo ribos buvo sumažintos 0,0035 ha. Šis 35 m² žemės sklypo plotas dabar laikomas valstybinės žemės sklypu, įsiterpusiu tarp gyvenamųjų namų. Tačiau 2004-10-29 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., sklypo savininkui A. V. parduotas žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,1077 m² (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeista nebuvo. Ieškovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad 1992-11-03 už namų valdai išskirtą 1200 m² ploto žemės sklypą yra sumokėjusi investiciniais čekiais tik už 945 m², nes daugiau jai išsipirkti neleido, tuo tarpu atsakovas A. V. už papildomą žemės sklypą investiciniais čekiais sumokėjo 1992-12-10.

Ieškovė įsitikinusi, kad ji turi naudotis 1200 m² dydžio žemės sklypu. Tačiau 1992-12-10 Radviliškio rajono valdybos potvarkio Nr. 489v, 2 priedo pagrindu A. V. buvo išskirtas papildomas 212 m² žemės sklypas, iš dalies yra neteisėtas, nes atsakovui šiuo potvarkiu žemės sklypo riba buvo nustatyta iki ieškovės ūkinių pastatų, t.y. priartėjo arčiau nei 3 metrai, kas prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede išvardintiems statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimams.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos savo rašte nurodė, kad atsakovo A. V. žemės sklypo ribos buvo suderintos 2002-02-23 žemės sklypo ribų parodymo – paženklinimo aktu, kuriame yra ir atsakovės parašas bei nėra nurodyta jokių pastabų. Ieškovė iš archyvo gavo 1991-02-20 A. V. žemės sklypo planą, kur nurodyta, kad A. V. žemės sklypo ribas reikia suderinti su šiauriniu kaimynu, tačiau šiaurinėje pusėje esančios žemės priklausė Valstybei, o su ieškove, kaip gretimo žemės sklypo pastatų savininke, A. V. žemės sklypo išsipirkimo ribų nederino. Į 2002-02-23 žemės sklypo ribų paženklinimą ieškovė pakviesta nebuvo, o atsakovas A. V. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą jai padavė pasirašyti atsitiktinai kieme, todėl ieškovė negalėjo susipažinti su faktinėmis sklypo ribomis.

Ieškovė nurodė, kad ginčo plotas šiai dienai sudaro 155 m². Iš šio ploto išminusavus 35 m² valstybinės žemės plotą, mano, kad atsakovo A. V. žemės sklypo plotas yra padidintas 120 m² bei mano, kad tam, jog nebūtų pažeista nusistovėjusi faktiškai ieškovės naudojama žemės sklypo riba, atsakovo A. V. namų valdos žemės sklypas turi būti sumažintas 120 m².

Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė vadovaujasi teisės norma, priimta 2011-04-15 – Statybos reglamentu STR 2.02.09:2005, kai atsakovo žemės valda VĮ Registrų centras įregistruota 2011-01-31 ir namų valdos sklypo plotas įregistruotas nekilnojamojo turto registre – 0,01042 ha, kas atitinka jam suteikto sklypo plotą. Ieškovė ieškinį teikė teismui 2013-05-02. Ieškovė ginčija 1992 m. Radviliškio rajono valdybos potvarkį Nr. 489v, kurio 2 priedu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. sklypo savininkui A. V. leista privatizuoti 0,01042 kv. m. žemės sklypą, praleidusi įstatymo nustatytą terminą (LR CK 1.125 str. 4 d.), todėl šiuo atveju taikytina ieškininė senatis, ko atsakovas ir prašė teismo. Taip pat nurodė, kad ieškovė dar 2002-02-23 pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, sutiko su sklypo ribomis, o šiuo metu tai neigia ieškinyje nurodydama sau naudingas aplinkybes, kurių nebuvo pasirašymo momentu. Nurodė, kad atsakovas ištaisė matininkų padarytą klaidą sklypo ribų matavimo metu ir šiuo metu jo sklypo ribos atitinka atsakovui 1992-12-10 Radviliškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 489v išskirto namų valdai žemės sklypo dydį – 0,1042 ha.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos su pareikštu ieškiniu ir jo patikslinimais nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas Radviliškio rajono Savivaldybė su pareikštu ieškiniu ir jo patikslinimais nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Priteisė iš ieškovės R. K. išlaidas už advokato pagalbą atsakovui A. V..

Teismas pažymėjo, kad šalių ginčas byloje kilo dėl žemės sklypų ribų tarp ieškovės R. K. ir atsakovo A. V.. Byloje nustatyta, kad 1992-12-10 Radviliškio rajono valdybos potvarkiu, Nr. 489v, 2 p. leista atsakovui A. V. privatizuoti 0,1042 kv. m. žemės sklypą. Ieškovė 2011-12-07 patikslintame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovui žemės sklypas buvo parduotas 2004 metais, o ieškovė nepagrįstai nurodo, kad būtent šita sutartis prieštarauja STR 2005 metų reglamentui. Teismas pažymėjo, kad kaip nurodo ieškovė 1973 metais, jos broliui V. P. išskirtas žemės sklypas individualiai statybai. Iš 1970 metų sklypo plano teismas matė, kad atstumas tarp pastatų ir žemės sklypo yra pakankamas ir tinkamas pastatų priežiūrai. Ieškovė nurodė, jog statybininkai statė pastatus ne toje vietoje, kurioje turėjo statyti. Formuojant patį žemės sklypą buvo atsižvelgiama ir į nusistovėjusias žemės sklypo ribas ir į patį faktinį sklypo naudojimą, kaip nurodė ieškovė, jai tos ribos buvo žinomos ir ji dėl to niekam pretenzijų nereiškė. Po įsakymo dėl žemės sklypo pakeitimo A. V., vienas metras yra valstybinė žemė ir ji ribojasi su atsakovo sklypu, o daugiau valstybinės žemės nėra prie ieškovės žemės sklypo. Tarp ieškovės ir atsakovo sklypų yra įsiterpęs 35 m² valstybinės žemės plotas. Buvo spręstas viršpločio pardavimas atsakovui A. V., tai ieškovės nelietė, tuo metu nebuvo paliktas 1 metro atstumas, esantis prie ieškovės ūkinio pastato. Šiuo metu klaida ištaisyta ir ieškovei yra prie pastato paliktas 1 metras statiniams aptarnauti. Atsakovas A. V. prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovės reikalavimai sietini su 1992 metais. Ieškovė R. K. prašė netaikyti ieškinio senaties ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių ji ši terminą praleido. Ieškovės aiškinimas, jog ji pasirašiusi suderinimo aktus jų nepaskaičiusi teismo neįtikino, nes ji yra išsilavinusi, išprususi, domisi teisės aktais, yra baigusi du aukštuosius mokslus. Ieškovė prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu 2002-02-23 A. V. namų valdos žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, kaip prieštaraujantį teisės aktams bei pripažinti iš dalies negaliojančia 2004-10-29 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovui A. V. parduotas žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,1077 kv.m. bei pripažinti jai nuosavybės teisė į 155 kv.m. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajone bei taikyti restituciją ir grąžinti į pradinę padėtį šalis, sumažinti atsakovo A. V. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Radviliškio skyriui nuosavybės teise priklausantį 35 kv.m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, nuosavybės teise priteisti ieškovei.

Pagal LR CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovė nurodo, jog 2004-10-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovui A. V. buvo parduotas 0,1077 ha ploto namų valdos žemės sklypas yra prieštaraujantis imperatyvios įstatymo normoms, tai yra statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005“Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1d. įsakymu Nr. D1-338 reikalavimams. Šį ieškovės teiginį teismas laikė nepagrįstu, nes ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu minėto statybos reglamento nuostatos negalėjo būti taikomos, nes sutarties sudarymo metu reglamentas negaliojo (įsigaliojo 2006-01-01).

Kasacinio teismo pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą.

Šioje byloje yra pasitvirtinusi aplinkybė, jog yra nusistovėjusios tarp ieškovės ir atsakovo A. V. žemės sklypų ribos. Ieškovei buvo žinomos jos ir atsakovo sklypo ribos, tai patvirtina ieškovės parašas ginčo žemės sklypo parodymo-paženklinimo akte. Iš archyvinių dokumentų – žemės sklypų planų teismas matė, kad A. V. bei ieškovės naudojamų namų valdų žemės sklypų ribos yra aiškios. Faktinės sklypų ribos, kaip teigia pati ieškovė yra nusistovėjusios net nuo 1973 metų. Ieškovė, pasirašydama 2002-02-23 ginčo sklypo ribų paženklinimo akte, tik patvirtino aplinkybę, kad jai yra žinomos faktinės gretimų namų valdų žemės sklypų ribos ir dėl jų priekaištų nereiškė. Ieškovė R. K. geodezinius matavimus atlikdama suderino savo ribą, o ginčas kilo tada, kai negalėjo įteisinti pastatų, tai ir yra pagrindinė problema, dėl ko šioje byloje keliamas žemės sklypų ribų klausimas. Ieškovė nuosavybės teise neturėjo ginčo žemės sklypo, nebuvo jos vardu žemės sklypas įregistruotas nustatyta tvarka, todėl teismas sprendė, kad ir restitucija natūra nėra galima. Teismas laikė, jog atsakovas A. V. yra sąžiningas savo namų valdos sklypo įgijėjas, jis laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos įgyjant namų valdos žemės sklypą, todėl negali būti taikoma restitucija natūra ir viskas atstatoma į pradinę padėtį.

LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. - 1 mėnesio nuo sužinojimo, kad buvo pažeistos galimos, tariamos teisės. Kadangi pati ieškovė tiek 2002 m. ant sklypo suderinimo plano pasirašė, kaip ji nurodė, suklydimo būsenoje, taip pat pati užsakydama ir matydama planą 2008 m. akivaizdžiai turėjo suvokti tą galimą jos pažeistą teisę, kurią dabar teisme ginčija, tačiau priežasčių kodėl šį terminą praleido, nenurodė.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie tai, jog pagal nusistovėjusias faktines žemės sklypų ribas 1992 m. privatizavo atsakovas A. V., visi potvarkiai yra vieši, skelbtini nustatyta tvarka. Pažymėjo tai, jog buvo atsakovo A. V. sklypo ribos buvo koreguotos ir atsakovui A. V. buvo sumažintas žemės sklypas, paliekant 1 metro atstumą iki ieškovės statinių, užtikrinant galimybę juos aptarnauti. LR CK 1.131 str. 1 d. numatyta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal formuojamą teismų praktiką, remiantis CK 1.131 str., ieškinys atmetamas nepaisant net ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai argumentai dėl ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo teismo sprendime nenagrinėtini.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės teismas priteisė atsakovui A. V. išlaidas už advokato pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir patikslintus ieškinius tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantė nurodo, kad teismas padarė materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimus, nes jas netinkamai aiškino ir taikė, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl sprendimas turi būti panaikintas, priimant naują sprendimą.

2. Apeliantė pabrėžia, kad teismas taikydamas ieškinio senatį privalėjo atsižvelgti į tai, kad valdžios institucijų sprendimas apie papildomai išsiperkamą atsakovo žemės sklypą nebuvo ir negalėjo būti žinomas apeliantei, su ieškove atsakovo perkamo sklypo ribos derintos nebuvo, planai pateikti taip pat nebuvo. Parašas ant 2002-02-23 sklypo ribų paženklinimo akto nepatvirtina to, jog ieškovei buvo žinomos atsakovui nustatytos ir leidžiamo privatizuoti žemės sklypo ribos. Laiko, kad institucija suteikusi galimybę A. V. išsipirkti papildomai žemės, privalėjo ieškovę informuoti apie A. V. žemės sklypo ribų suderinimo atlikimą. Apie tai, kad 2004-10-29 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, A. V. buvo leista papildomai išsipirkti žemės sklypą iki pat ūkinių pastatų pamatų, ieškovė sužinojo tik gavusi planą iš archyvo jau vykstant teisminiams ginčams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliantės įsitikinimu šioje nagrinėjamoje byloje teismas sprendimu privalėjo pasisakyti ar byloje keliami reikalavimai yra susiję su viešu interesu ar yra asmeninio pobūdžio civilinis ginčas. Laiko, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti ieškinį. Apeliantės mano, kad šioje situacijoje tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys byloje dėl administracinių aktų, kuriais patvirtintas atsakovo A. V. sklypo planas ir 2004-10-29 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, reikalavimas dėl jos pripažinimo negaliojančia reiškia viešojo intereso gynimą. Todėl teismas turėjo netaikyti ieškininės senaties termino ir turėjo pilnai išspręsti visus pareiktus reikalavimus.

4. Teismas nepagrįstai taikė LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nes šiuo atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sandoris, kuris įteisino atsakovo A. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio dydžio nustatymas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, t.y. pirkimo- pardavimo sutartis, buvo sudarytas 2004-10-19. Todėl bendrasis 10 metų terminas šiam sandoriui ginčyti baigiasi 2014-10-19. Su ieškiniu ginti pažeistas teises į teismą kreipėsi 2011 m. gegužės 2 d., todėl apeliantė įsitikinusi, kad ieškininės senaties termino nepraleido.

5. Teismas, netenkindamas ieškinio ir, nepasisakęs dėl ieškinio reikalavimų, paliko neišspęstą klausimą, kokiu atstumu pagal dabar galiojančius teisės aktus, ieškovės pastatai turi stovėti iki sklypo ribos, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų interesai.

6. Teismas, nespręsdamas ieškinio reikalavimų teisėtumo, padarė procesinės teisės normos pažeidimą, neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl visų reikalavimų bei priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas tik formaliai pasisakė dėl ieškinio senaties termino praleidimo, neanalizuodamas interesų gynimo ir paties ginčo esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliantės skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, nepažeisdamas procesinių teisės normų bei tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertinęs liudytojų parodymus, pagrįstai ir teisėtai apeliantės ieškinį atmetė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Radviliškio rajono savivaldybės administracija prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais reikalavimais nesutinka ir mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas visa apimtimi pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas, nes teismas sprendimu, nepažeisdamas procesinių teisės normų, tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, tinkamai taikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantė prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama tuo, kad byla yra sudėtinga ir žodinis nagrinėjimas suteiktų galimybę geriau susipažinti su ieškovės keliamais reikalavimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Apeliantė įsitikinusi, kad teismas padarė materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimus, nes jas netinkamai aiškino ir taikė, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl sprendimas turi būti panaikintas, priimant naują sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškinį atmetė. Teismo nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Apeliantė pabrėžia, kad teismas taikydamas ieškinio senatį privalėjo atsižvelgti į tai, kad valdžios institucijų sprendimas apie papildomai išsiperkamą atsakovo žemės sklypą nebuvo ir negalėjo būti žinomas apeliantei, o parašas ant 2002-02-23 sklypo ribų paženklinimo akto nepatvirtina to, jog ieškovei buvo žinomos atsakovui nustatytos ir leidžiamo privatizuoti žemės sklypo ribos. Apie tai, kad 2004-10-29 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, A. V. buvo leista papildomai išsipirkti žemės sklypą iki pat ūkinių pastatų pamatų, ieškovė sužinojo tik gavusi planą iš archyvo jau vykstant teisminiams ginčams. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Radviliškio rajono valdybos 1992 m. gruodžio 10 d. potvarkiu Nr. 489v „Dėl namų valdų ir sodų sklypų pirkimo“ atsakovui A. V. buvo leista išsipirkti 0,1042 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų. 2002-02-23 atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, paaiškėjo, kad kadastrinių matavimų nustatytas namų valdos žemės sklypo plotas – 0,1077 ha yra, 0,0035 ha didesnis, nei leistas išpirkti minėtu potvarkiu. Byloje esantis 2002-02-23 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas patvirtina, kad žemės sklypo ribų paženklinime vietoje dalyvavo ir gretimų žemės sklypų savininkai, bei pati apeliantė, kurie su A. V. nustatytomis namų valdos žemės sklypo ribomis sutiko ir žemės sklypo ribų paženklinimo akte pasirašė.

Šiaulių apskrities viršininkas 2004 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-3479 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo bei šių sklypų pardavimo ir nuomos Radviliškio rajone“ leido parduoti A. V. naudojamą 0,1077 ha namų valdos žemės sklypą, o 2004 m. spalio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi 0,1077 ha ploto namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini ) (duomenys neskelbtini k. v.), esantis (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), buvo parduotas A. V.. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ir išnagrinėjus jos prašymą, kad A. V. galėjo būti parduotas tik 0,1042 ha dydžio namų valdos žemės sklypas, o ne 0,1077 ha dydžio namų valdos žemės sklypas, buvo nurodyta, kad privalo būti organizuotas A. V. parduoto 0,1077 ha žemės sklypo plano bei kadastro duomenų patikslinimas. Todėl A. V. parduoto namų valdos žemės sklypo ribos 2010-12-22 buvo pakartotinai pamatuotos, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir po pakartotinių kadastrinių matavimų nustatytas namų valdos žemės sklypo plotas – 0,1042 ha. Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad šiuo metu viršpločio pardavimas atsakovui yra išspręstas ir ieškovei prie pastato paliktas 1 metras statiniams aptarnauti. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo dėl atsakovui nustatyto namų valdos žemės sklypo ploto nebėra ir sklypo ribos atitinka atsakovui 1992 m. gruodžio 10 d. potvarkiu Nr. 489v išskirto namų valdai žemės sklypo dydį 0,1042 ha.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei nesuteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

Bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, ieškovės ir atsakovo A. V. žemės sklypų ribos yra nusistovėjusios net nuo 1973 metų, jos yra akivaizdžios ir aiškios, to byloje neneigia ir pati ieškovė. Byloje esantis 2002-02-23 ginčo sklypo ribų paženklinimo aktas, tik patvirtina kad ieškovei gretimų namų valdų žemės sklypų ribos buvo žinomos ir dėl jų pretenzijų iki šiol nereiškė. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai pastebėta, kad ieškovė atlikdama geodezinius matavimus suderino savo ribą, o ginčas kilo tada, kai negalėjo įteisinti pastatų, dėl ko šioje byloje ir yra keliamas žemės sklypų ribų klausimas, kuris siejamas ir su pastato rekonstrukcijos įteisinimu. Teismas pagrįstai vertino tai, kad Atsakovas A. V. yra sąžiningas savo namų valdos sklypo įgijėjas, todėl negali būti taikoma restitucija natūra ir viskas atstatoma į pradinę padėtį. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės parašas ant 2002-02-23 sklypo ribų paženklinimo akto patvirtina tai, jog ieškovei buvo žinomos atsakovui nustatytos ir leidžiamo privatizuoti žemės sklypo ribos. Teismo nuomone, apeliantė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių lėmusių senaties termino praleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas taikydamas senaties terminą, ieškovės pažeidžiamos teisės sužinojimo momentą pagrįstai siejo su 2002-02-23 sklypo ribų paženklinimo aktu. Todėl apeliantės argumentas, kad ieškininės senaties termino nepraleido, nes bendrasis 10 metų terminas šiam sandoriui ginčyti baigsis 2014-10-19, tai yra nuo 2004 m. spalio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju taikė CK 1.125 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Be to, kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ne tik civilinio pobūdžio, bet ir administracinio pobūdžio reikalavimą, nes prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu 1992-12-10 Radviliškio rajono valdybos potvarkį Nr. 489v, kurio 2 priedu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., sklypo savininkui A. V. leista privatizuoti 0,1042 m² žemės sklypą. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (LAT 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2011-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011 ir kt.). Vadinasi, ieškovės ginčijamam administraciniam aktui apskųsti teismine tvarka taikytinas ABTĮ 33 str. 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas. Šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (LAT 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, ir kt.). Todėl teismas nurodydamas, jog pirmajam ieškovės reikalavimui taikytinas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Dėl viešo intereso

Nepagrįstas apeliantės įsitikinimas, kad tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys byloje dėl administracinių aktų, kuriais patvirtintas atsakovo A. V. sklypo planas ir 2004-10-29 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, reikalavimas dėl jos pripažinimo negaliojančia, reiškia viešojo intereso gynimą.

Visų pirma, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu dėl viešojo intereso byloje egzistavimo. Antra, byloje nustatyta, kad viršpločio pardavimo klausimas atsakovui jau yra išspręstas. Trečia, ginčas yra kilęs iš santykių, susijusių su savininkų nuosavybės teisių įgyvendinimu. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje sprendžiamas šalių ginčas yra susijęs su žemes ribų nustatymu tarp gretimų sklypų savininkų, sprendžia, kad ši aplinkybė nepatvirtina viešojo intereso egzistavimo.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, netenkindamas ieškinio nepasisakė kokiu atstumu pagal dabar galiojančius teisės aktus, ieškovės pastatai turi stovėti iki sklypo ribos, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų interesai. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas atsispindi ieškinio reikalavimuose, todėl apeliantė nurodydama šį argumentą savo apeliaciniame skunde, iš esmės patvirtina, tai jog ginčas byloje kilęs dėl žemės sklypų ribų nustatymu, kuris siejamas ir su pastato rekonstrukcijos įteisinimu.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nespręsdamas ieškinio reikalavimų teisėtumo, padarė procesinės teisės normos pažeidimą, neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl visų reikalavimų bei priėmė nemotyvuotą sprendimą, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės atitinka faktinius bylos duomenis. Apeliantės nurodyti motyvai neteikia pagrindo pripažinti, jog byloje esantys duomenys buvo nagrinėti neišsamiai, nes visa bylos medžiaga ir apskųsto teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai pirmos instancijos teismo buvo išnagrinėti objektyviai, išsamiai ir įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.

Pažymėtina kad esminis nagrinėjamos bylos reikalavimas, lemiantis viso ginčo civilinį teisinį pobūdį, yra reikalavimas dėl pripažinimo iš dalies negaliojančiu 1992-12-10 Radviliškio rajono valdybos potvarkį Nr. 489v, kurio 2 priedu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., sklypo savininkui A. V. leista privatizuoti 0,1042 m² žemės sklypą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei buvo žinomos nusistovėjusios faktinės žemės sklypų ribos, o pasirašydama ant 2002-02-23 ginčo sklypo ribų paženklinimo akto, nepaneigė aplinkybės, kad nežinojo apie 1992 m. atsakovo 0,1042 m² žemės sklypo privatizavimą, kurio ribos buvo koreguotos ir atsakovui A. V. buvo sumažintas žemės sklypas, paliekant 1 metro atstumą iki ieškovės statinių, užtikrinant galimybę juos aptarnauti, todėl pagrįstai taikyta ieškinio senatis. Teismas vadovavosi CK 1.131 str. 1 d., kad ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl remiantis formuojama teismų praktika dėl ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo teismo sprendime nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tai, kad teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nepasisakė dėl kitų išvestinių ieškinio reikalavimų, procesinės teisės normų pažeidimo nepadarė.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš ieškovės priteisė atsakovui A. V. išlaidas už advokato pagalbą, dalyvavusio bylą nagrinėjant teisme, teikiant konsultacijos bei ruošiant procesinius dokumentus, tačiau konkrečios sumos sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė. Teismas įvertinęs atsakovo atstovavimo išlaidų pagrįstumą (1 t., 132 b. l., 2 t., 38, 38, 71 b. l.) pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį tikslina nurodant 2700 Lt priteistų atstovavimo išlaidų dydį.

Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini, (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, 2700 Lt (du tūkstančius septynis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą atsakovui A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusVilija Valantienė