- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- N-63-686-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
- Pažeidėjas
- D. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, nutraukusi ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, 2009 m. vasario 17 d. nutarimu iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą D. V. dėl to, kad jo veikoje nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymiai, t. y. dėl to, kad jis 2008 m. rugpjūčio 30 d., apie 17 val. 00 min., vairuodamas automobilį Nissan Patrol, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie pastato, esančio adresu Ukmergės g. 369, Vilniuje, neatsargiai manevruodamas stovėjimo aikštelėje kliudė stovintį automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po to iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 234 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. kovo 25 d. nutarimu D. V. pripažino kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo ir skyrė galutinę subendrintą nuobaudą –– 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas, išklausęs D. V. paaiškinimų, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad jis pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, o po to pasitraukė iš įvykio vietos. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad D. V. pripažino pažeidimus, yra baustas už KET pažeidimus.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą – panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Apeliantas pripažįsta padarytus administracinius teisės pažeidimus, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su tuo, kad tyčia, piktybiškai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teigia, kad, pajutęs smūgį ir išlipęs iš automobilio, apžiūrėdamas automobilius nepastebėjo jokių matomų pažeidimų, todėl ir išvažiavo, jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Nurodo, kad transporto priemonė reikalinga jo naujame darbe, vežioti šeimos narius: dukrą – pas gydytoją ir į darželį, nes viešuoju transportu to padaryti nėra galimybės, sūnų bei sutuoktinės vaiką – į universitetus, mamą ir tėvą – į gydymo įstaigas, be to, tenka nuolat jais rūpintis, pristatyti vaistus. Nurodo, kad turi būti atsižvelgta į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančią medžiagą. Anot apelianto, administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti – paskirta bauda yra itin didelė ir neigiamai įtakojo jo bei šeimos gyvenimą, dėl padaryto poelgio sulaukė aplinkinių pasmerkimo, kas jį atgrasė nuo analogiškų pažeidimų padarymo ateityje. Teigia, kad teismas neįvertino visų jo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurių jis pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės pateikti dėl padarytų procesinių pažeidimų – apie teismo posėdį sužinojo tą pačia dieną, ryte, kai į namus atvyko policijos pareigūnai, todėl neturėjo galimybės pasirengti bylos nagrinėjimui, su teise prašyti atidėti teismo posėdį nebuvo supažindintas, be to, byloje nėra teismo posėdžio protokolo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliantas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji J. B. nurodė, kad D. V. iki šiol padarytos žalos jai neatlygino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu D. V. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, paskirta galutinė subendrinta nuobauda –– 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Teisėjų kolegija laiko įrodytu faktą, jog D. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, o jo veika kvalifikuota tinkamai. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, apeliantas kelia kaltės klausimą, nesutinka, kad tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir mano, kad į tai turi būti atsižvelgta, parenkant jam administracinę nuobaudą.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas, įstatymų nenurodytas, lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo.
Apeliantas teigia, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pajuto, kaip atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau apžiūrėjęs automobilius, jokių sugadinimų nepastebėjo. Šie parodymai dėl pažeidimo padarymo aplinkybių pripažintini teisiškai nepagrįstais, nes prieštarauja byloje nustatytiems įrodymams. Apžiūros protokolas (b. l. 5), fotolentelės (b. l. 6), liudytojo A. M. apklausos protokolas (b. l. 4-5), patvirtina, kad žala automobiliui Mitsubishi Colt buvo padaryta. Atsižvelgiant į minėtai transporto priemonei padarytų apgadinimų pobūdį (įlenktas automobilio dešinės pusės galinis sparnas), apeliantui teigiant, kad apžiūrėjo abu automobilius, įvertinus jo elgesį po eismo įvykio – nuėjo link prekybos centro, bet paskui staiga persigalvojo, grįžo ir išvažiavo, ką patvirtina eismo įvykį stebėjusio liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jam prisiekus (b. l. 13), pripažintina, kad D. V. situaciją eismo įvykio metu įvertino adekvačiai, suvokė, kad žala kitam automobiliui padaryta bei sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl teigti, kad pažeidimas buvo padarytas egzistuojat ypatingoms aplinkybėms, keliančioms pagrįstą abejonę apelianto tyčia dėl padaryto pažeidimo ir suponuojančioms galimybę švelninti pažeidėjo atsakomybę, nėra pagrindo. Apelianto argumentas, kad jam nebuvo prasmės pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nevertintinas, nes teisėjų kolegija negali objektyviai nustatyti visų eismo įvykio metu egzistavusių priežasčių, paskatinusių D. V. tuo metu pasirinkti būtent tokį elgesio modelį.
Kitos apelianto nurodytos aplinkybės – teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbinėms pareigoms atlikti, šeimos narių vežiojimui ir jų rūpinimuisi – nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis, jos nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tai, kad apeliantas gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė, kaip ir apelianto asmenybę teigiamai charakterizuojantys faktai, įvertinami parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, nors ir neturėjo D. V. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą, kuri yra lygi sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui bei minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas įvertino, kad D. V. prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat pažymėjo, kad yra baustas už KET pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šis faktas, kaip ir tai, jog D. V. nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos iki šiol neatlygino, neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės (tik piniginės baudos) nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų, neprivertė susimąstyti dėl padaryto pažeidimo pavojingumo bei jo sukeltų ir galėjusių atsirasti sunkesnių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad D. V. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Dėl apelianto nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, teisėjų kolegija sutinka, kad teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, privalėjo rašyti teismo posėdžio protokolą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Nesant šio dokumento, teisėjų kolegija negali patikrinti, ar D. V. argumentai, jog jam nebuvo išaiškinta teisė prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko jis neturėjo galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui ir surinkti asmenybę teigiamai charakterizuojančią medžiagą, turinčią įtakos administracinės nuobaudos paskyrimui, nepagrįsti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas teisę pateikti jį charakterizuojančią medžiagą realizavo, paduodamas apeliacinį skundą, kuriame išdėstyti argumentai ir juos patvirtinantys įrodymais apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėti ir įvertinti, pripažintina, kad minėtas trūkumas yra pašalintas ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti priimto procesinio sprendimo.
Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo, paskirta administracinė nuobauda, kuri yra lygi sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui bei minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui, nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl D. V. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutari a:
D. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d.nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.