Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios A. R. atstovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei D. Dudėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017m. vasario 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., pritaikius LR BK 641 str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 2017m. rugsėjo 25d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2017m. balandžio 13d., apie 11¹⁰ val., dienos metu, kaltinamas A. P. Ukmergės mieste, Klaipėdos gatvėje, ties namu Nr. 5, vairuodamas automobilį „ R. M. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą juridinio asmens-UAB „ Nordea finance Lithuania “, kuris pagal finansinę nuomos sutartį buvo perduotas valdyti juridiniam asmeniui-UAB (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101p.

(„ Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią(nekliudyti) kitiems eismo dalyviams “) ir 114p.

(„ Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams “) reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, t.y. važiuodamas atbuline eiga, nepraleido pėsčiosios-pil. A. R. ir, ją partrenkdamas, sužalojo, kuriai buvo padarytas dešiniojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešiniojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžimo sveikata nukentėjusiajai A. R. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. P. kaltu, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad jis dirba UAB

(duomenys neskelbtini), vairuotojo pareigose. 2017m. balandžio 13d. bendrovei priklausančiu automobiliu „ Re-

nault Master “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytu lizingo būdu, pristatinėjo siuntinį į parduotuvę „ Drogas “, esančią Kauno gt., Ukmergės m. Pristatęs siuntinį, kitą siuntinį vežė į šalia esančią parduotuvę „ Topo centras “. Važiavo link Klaipėdos gatvės, o po to privažiavęs sankirtą su taku, vedančiu link parduotuvės rampos, atbuline eiga pradėjo važiuoti link parduotuvės „ Topo centras “ prekių iškrovimo vietos. Važiuodamas atbuline eiga, iš pradžių pasižiūrėjo į kairįjį šoninį veidrodėlį, ar nėra kliūčių ir kitų eismo dalyvių, o po to, žiūrėdamas į dešinio vaizdo veidrodėlį, manevravo link parduotuvės rampos. Pavažiavęs apie 3 metrus atbuline eiga, išgirdo moters riksmą, kad sustotų. Nedelsiant išjungė pavarą, apie du metrus pariedėjo į priekį, užgesino autmobilio variklį ir, užtraukęs rankinį stabdį, išlipo pasižiūrėti kas nutiko. Priėjęs prie automobilio galo, ties automobilio viduriu pamatė ant žemės gulinčią moteriškę. Kiek atsimena, moteris gulėjo ant dešinio šono, jos kojos buvo buvo po automobiliu. Moteris kažką sakė, jis aplinkinių žmonių paprašė iškviesti greitają medicinos pagalbą. Važiuodamas atbuline eiga, jis galimai moterį pastumė į šoną, kuri nuo pastūmimo nugriuvo ant žemės Jis moters nepastebėjo tiek įvažiuodamas į aikštelę, tiek važiuodamas atbule eiga ir žiūrėdamas per veidrodėlius.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtu nukentėjusiosios A. R. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 32-33, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7-8, t. 1) ir eismo įvykio vietos planu bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 10-13, t. 1), eismo įvykio duomenų pažyma(b.l. 28-29, t. 1), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu(b.l. 15-19, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 20-22, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 30, 129, t. 1), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktais(b.l. 39, 132, t. 1), specialistų išvadomis etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 43, 135, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 73-74, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str., 281 str. 8d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis A. P. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymais nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjai) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 4d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios A. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. balandžio 13d., apie 11⁰⁵ val., ji ėjo iš namų į miesto centrą. Perėjusi skersgatvį, esantį tarp Klaipėdos gt. Nr. 5 ir 7 pastatų, ėjo keliuku, vedančiu link prekybos centro „ To-po centras “ pastato. Kai kirto skersgatvį, pastebėjo, kad juo link Klaipėdos gatsvės pravažiavo baltos spalvos autobusiukas. Tuo metu, kai ji keliuku toliau ėjo link parduotuvės „ Topo centras “ pastato, tas pats autobusiukas, važiuodamas atbuline eiga link parduotuvės aikštelės, atsitrenkė į jos dešinį šoną, ko pasekoje ji parkrito ant asfalto ir atsidūrė po autombusiuku, tarp jo galinių ratų. Po susidūrimo autobusiukas šiek tiek pavažiavo į priekį ir jos striukė galimai buvo užsikabinusi už automobilio, nes ji taip pat šiek tiek su autobusiuku pasislinko į priekį. Kai autobusiukas pradėjo riedėti į priekį, ji sušuko: „ sustok, nevažiuok “. Tada autobusiukas sustojo, o jo vairuotojas, išlipęs iš automobilio, priėjo prie jos ir ėmė klausinėti, kas nutiko. Ji iškviestos greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Ukmergės ligoninę, kur, padarius rentgenogramą, jai buvo diagnozuotas dubens kaulų lūžimas(b.l. 32-33, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad autoįvykio vieta yra asfaltuotas takas, vedantis link įvažiavimo į parduotuvės „ Topo centras “ aikštelę, esančią tarp Klaipėdos gatvės namo, pažymėto Nr. 5, ir Kauno gatvės namo, pažymėto Nr. 9, Ukmergės mieste. Įvykio vietos apžiūros metu pildytame protokole ir braižytoje schemoje yra nurodyta oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, kelio ruožo matavimo matmenys, autoįvykyje dalyvavusios transportos priemonės, t.y. krovininio automobilo „ R. M. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, užfiksuota po susidūrimo eismo įvykio vietoje(b.l. 7-13, t. 1). Minėti duomenys yra užfiksuoti ir baudžiamosios bylos medžiagoje esančioje eismo įvykio duomenų pažymoje(b.l. 28-29, t. 1).

Eismo įvykio vietoje buvo atlikta jame dalyvavusios kelių transporto priemonės apžiūra, užfiksuota teisme paskelbtame byloje esančiame transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole. Atlikus krovininio automobilio „ R. M. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, jokių išorinių transporto priemonės sugadinimų ir pėdsakų ant transporto priemonės užfiksuota nebuvo(b.l. 15-22, t. 1). Po transporto priemonės apžiūros ji pagal Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2017m. balandžio 13d. nutarimą laikinam saugojimui buvo grąžintos jų teisėto valdytojo-UAB (duomenys neskelbtini), darbuotojui(faktiniam naudotojui)-kaltinamajam A. P.(b.l. 24-25, t. 1).

Po įvykusio eismo įvykio alkoholio matavimo prietaisu neblaivumui(girtumui) nustatyti patikrinus eismo dalyvių(kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiosios A. R.) fiziologinę būseną, buvo nustatyta, kad abu sukelto eismo dalyviai yra blaivūs(b.l. 30, 129, t. 1). Tokie patys rezultatai buvo gauti, ir 2017m. balandžio 13d. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo kambaryje patikrinus eismo dalyvių kraują, nes iš specialistų išvadų etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, tiek kaltinamojo A. P., tiek ir nukentėjusiosios A. R. kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo(b.l. 39, 132, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2017m. gegužės 26d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su kilusio eismo įvykio aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios A. R. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai A. R. konstatuotas sužalojimas, t.y. dešiniojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžimas, buvo padarytas paveikus kietu, buku daiktu ar atsitrenkiant į tokį galimai aptariamo eismo įvykio metu. Nukentėjusiajai A. R. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 45-74, t. 1).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. P., būdamas neatidus ir neįsitikinęs daromo manevro saugumu, Ukmergės mieste, Klaipėdos gatvėje, ties namu Nr. 5, vairuodamas automobilį

„ R. M. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą juridinio asmens-UAB „ Nordea finance Lithua-

nia “, kuris pagal finansinę nuomos sutartį buvo perduotas valdyti juridiniam asmeniui-UAB (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, nepraleido pėsčiosios-pil. A. R. ir, ją partrenkdamas, sužalojo, kuriai dėl patirto kūno sužalojimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi kaltinamojo A. P. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai(eismo įvykio metu galiojusi taisyklių 101 ir 114p.p. redakcija) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu sužalojimus patyrusiam eismo dalyviui-nukentėjusiajai A. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 73-74, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. P. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kaltinime patikslinant dėl aiškaus rašymo apsirikimo klaidingai nurodytą nusikaltimo padarymo datą, t.y. sukelto eismo įvykio metus nurodžius 2017m.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios A. R. civilinis ieškinys bendroje 3.112,73 Eur.(trijų tūkstančių vieno šimo dvylikos eurų ir 73 eur/ct.) sumoje jai nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti(b.l. 91-95, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo A. P. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra ADB „Compensa Vienna Insurance Group “, kaip draudimo įmonė, nes automobilis „ R. M. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas juridinio asmens-UAB „ Nordea finance Lithuania “ vardu, pagal finansinę nuomos sutartį perduotas valdyti UAB (duomenys neskelbtini),“, kurį autoįvykio metu vairavo kaltinamasis A. P., buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo įmonę su su juridiniu asmeniu-UAB (duomenys neskelbtini), kuriam nuomos sutarties pagrindu perduotą valdyti automobilį vairavo bendrovėje dirbantis kaltinamasis, sieja sutartiniai santykiai(b.l. 112-116, 125-127, t. 1, b.l. 33-37, 43-57, t. 2). Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, atlyginti, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), ADB „ Compensa Vienna Insurance Group “, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 7, 12-13p.p. redakcija) ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti dėl kaltinamojo A. P. padarytos veikos dokumentais pagrįstą žalą reikalavimus pareiškusiai nukentėjusiajai A. R., kaip fiziniam asmenui, įskaitant ir neturtinės žalos dalį, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.).

Kaip matyti iš ADB „ Compensa Vienna Insurance Group “ teismui pateiktų dokumentų, draudimo bendrovė, pagal sutartinę prievolę būdama atsakinga už kilusio draudiminio eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes, byloje turtinius reikalavimus pareiškusiam fiziniam asmeniui-nukentėjusiajai A. R. gera valia atlygino visą dokumentais pagrįstą dėl nusikaltimo atsiradusią turtinę žalą, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose praktiškai atlygindama ir visą prašomos neturtinės žalą(b.l. 21-22, 25-31, 76-78, 82-95, t. 2). Kadangi draudimo bendrovė pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atlygindama nukentėjusiajai A. R. jai nusikaltimu padarytos žalos(turtinės ir neturtinės) dalį, o pati nukentėjusioji A. R.. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad ji likusios jai nusikaltimu padarytos ir neatlygintos žalos dalies nebereikalauja ir daugiau jokių turtinių pretenzijų neturi, ką patvirtina ir bylos proceso šalių teismui pateiktame susitaikymo protokole išdėstytos aplinkybės dėl žalos atlyginimo(b.l. 105-106, t. 2), tokiu būdu nukentėjusiajai atsisakant keliamų likusių neatlygintų turtinių reikalavimų dalies, baudžiamoji byla nukentėjusiosios A. R. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Spręsdamas kaltinamojo A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. P. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 4d., 281 str. 7d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo A. P. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas už nusikaltimą viešajai tvarkai, ir, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą transporto eismo saugumui(b.l. 137-145, t. 1). Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. P. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Teismui raštu pateiktame bylos proceso šalių susitaikymo protokole nukentėjusioji A. R., nurodydama, kad draudimo įmonė atlygino dalį jos prašomos nusikaltimu padarytos žalos ir ji daugiau jokių turtinių pretenzijų byloje nebereiškia, kartu pareiškė, kad ji kaltinamajam dėl pastarojo padarytų nusikalstamų veiksmų atsiradusių pasekmių, t.y. jai padaryto kūno sužalojimo, dovanoja ir su juo susitaikė, neprieštaraudama, kad būtų sprendžiamas klausimas ir dėl kaltinamojo A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant(b.l. 105-106, t. 2).

Įstatymas numato, kad asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant sąlygų, numatytų LR BK 38 str. 1d., visumai, viena iš kurių yra-„ pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų “. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. P. nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris už 2016m. lapkričio 05d. padarytą tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai 2017m. vasario 28d. teismo baudžiamuoju įsakymu Ukmergės raj. apyl. teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1d. ir, pritaikius LR BK 64¹ str. nuostatas, nuteistas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme(b.l. 137-145, t. 1). Iš to seka, kad kaltinamasis A. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą šioje baudžiamojoje byloje padarė, dar pilnai neatlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagal ankstesnįjį baudžiamąjį sprendimą, t.y. kitos bausmės vykdymo metu. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo LR BK VI skyriuje numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, laikytina, kad byloje nėra LR BK 38 str. numatytų sąlygų visumos, kurioms esant galima būtų spręsti klausimą dėl kaltinamojo A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. P. atžvilgiu byloje nėra.

Nors kaltinamasis A. P. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, tačiau, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertinus teismo posėdyje dalyvavusios pačios nukentėjusiosios A. R. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. P. taikymo, ką pastaroji buvo nurodžiusi ir bylos proceso šalių surašytame susitaikymo protokole, teismas laiko, kad kaltinamasis A. P. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Kadangi baudžiamasis įstatymas teistiems ir turintiems teistumą asmenims nenumato kitos sankcijoje už padarytą naują veiką numatytos galimos skirti alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies, taikymo apribojimų, kaltinamajam A. P., kaip dirbančiam asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-baudą. Pagal seną LR BK 47 str. redakciją įstatymas asmenims už padarytą neatsargų nusikaltimą nenumatė galimos skirti baudos minimalios ribos, numačius, kad bauda yra nustatoma iki 225 MGL dydžio(LR 2016m. kovo 25d. įstatymo Nr. XI-2277, įsigaliojusio 2016m. kovo 30d., redakcija). 2017m. spalio 06d. įsigaliojo nauja LR BK 47 str. redakcija, pagal kurią asmenims už padarytą neatsargų nusikaltimą bauda yra nustatoma nuo 20 iki 750 MGL dydžio(2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtintos LR BK 47 str. 3d. 5p. redakcija). Kadangi baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios(LR BK 3 str. 3d.), kaltinamajam A. P., kaip asmeniui, padariusiam neatsargų nusikaltimą, yra taikytinos baudos, kaip pagrindinės bausmės, dydžių nuostatos pagal seną LR BK 47 str. redakciją, galiojusią iki 2017m. spalio 06d., nustačius ilgesnį paskirtinos baudos susimokėjimo terminą(2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtintos LR BK 47 str. 3d. 5p. ir 5d. redakcija).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.). Nors kaltinamasis A. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis vieną kartą, tačiau jau po jam inkriminuojamos veikos padarymo, buvo baustas ir administracine tvarka už greičio viršijimą(b.l. 146-147, t. 1), visgi įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir kaltinamojo A. P., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo, būdamas blaivus, asmenybę, laiko, kad yra netikslinga kaltinamajam baudžiamojoje byloje skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai A. R. byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017m. liepos 27d. sprendimą, jos interesus byloje atstovaujant advokatei D. Dudėnienei(b.l. 82-83, t. 1, b.l. 10-11, t. 2). Bylos nagrinėjimo teisme metu iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017m. lapkričio 08d. ir 2017m. gruodžio 08d. buvo gautos dvi pažymos, iš kurių matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje bendroje galutinėje sumoje sudaro 304,38 Eur.(trys šimtai keturi eurai ir 38 eur/ct.)(b.l. 39, 107, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2016m. gruodžio 20d. įstatymo Nr. XIII-165, įsigaliojusio 2017m. liepos 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).. Kadangi pati nukentėjusioji A. R. tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, o įstatymo leidėjo numatytas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti išieškojimas iš kaltinamojo nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, atsižvelgiant į kaltinamojo A. P., kuris yra kaltinamas tik neatsargaus nusikaltimo padarymu, nors ir dirbančio asmens, turtinę padėtį(b.l. 61-63, t. 2), laikytina, kad nagrinėjamu atveju yra netikslinga iš kaltinamojo išieškoti valstybės turėtas nukentėjusiajai byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas(LR BPK 106 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303str. 4d.

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., ir nuteisti, paskiriant 9 MGL 338,94 Eur.(trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 94 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. P. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 112,98 Eur.(vieno šimto dvylikos eurų ir 98 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 6 MGL 225,96 Eur.(du šimtai dvidešimt penki eurai ir 96 eur/ct.).

Paskirta bauda, kaip pagrindinė bausmė, turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nukentėjusiosios A. R. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Daiktinį įrodymą-automobilį „ R. M. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėto valdytojo-UAB (duomenys neskelbtini), darbuotojui(faktiniam naudotojui)-kaltinamajam A. P..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusiosios A. R. interesus baudžiamojoje byloje, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.