Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-09-29 · Civilinė byla Nr. 2A-150-357/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-29
Bylos Nr.
2A-150-357/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
UAB „AWA and Co“, AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
A. Ž.
Advokatai
Marius Mikalauskas
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasPranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-150-357/2009

Teisėja A. Alčauskienė Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4; 121.18

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovui V. K. , jo atstovui advokatui Mariui Mikalauskui,atsakovo UAB „AWA and Co“ direktoriui Valdemarui Žukui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „AWA and Co“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir V. K. ieškinį atsakovams UAB „AWA and Co“, AB „Lietuvos draudimas“, tretysis asmuo A. Ž. , dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. K. ir V. K. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą patikslintu ieškiniu atsakovams UAB „AWA and Co“, AB „Lietuvos draudimas“, tretysis asmuo A. Ž. , prašydami iš atsakovo UAB „AWA and Co“ priteisti 22273 Lt neturtinę žalą bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB „AWA and Co“ ieškovų V. K. ir V. K. naudai 13273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimui, priteisė iš atsakovo UAB „AWA and Co“ valstybei 398 Lt žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog tretysis asmuo A. Ž. nebuvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą baudžiamąją ar administracine tvarka, neatleidžia atsakovo – padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, nuo civilinės atsakomybės už nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas konstatavo, kad M. Š. elgesys buvo paprastas neatsargumas, o paprastas neatsargumas neturi teisinės reikšmės atsakovo atsakomybei ir nėra pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo deliktinės atsakomybės (CK 6.270 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad žmogaus gyvybė yra ypatinga vertybė. Ieškovai su nukentėjusiuoju M. Š. buvo labai artimi. Jie M. Š. augino nuo 2 metų amžiaus, jie buvo ne tik M. Š. globėjai, bet ir seneliai. Savo ramios senatvės lūkesčius siejo būtent su anūku M. Š. . Po jo žūties ieškovai patyrė stresą, emocinius išgyvenimus. Teismas pripažino, kad dėl patirtų išgyvenimų ieškovės V. K. sveikata pablogėjo. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiojo kaltė dėl kilusio eismo įvykio yra didesnė negu nurodė ieškovai – ne 20 proc., o 50 proc. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovų išgyvenimus: dvasinius išgyvenimus netekus artimo ir mylimo anūko, praradus viltį į ramią ir aprūpintą senatvę, į ieškovų amžių, taip pat įvertinus, kad M. Š. žuvo ne dėl tyčinio nusikaltimo, o dėl nelaimingo atsitikimo, kad jo paties elgesys turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašoma priteisti neturtinė žala mažintina ir ieškovams iš atsakovo UAB „AWA and Co“ priteistina neturtinei žalai atlyginti 13273, 60 Lt. Teismas pripažino, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino žalą neginčo tvarka, todėl ieškovų reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš AB „Lietuvos draudimas“ atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „AWA and Co“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Civilinio kodekso 497 str. įtvirtinta, jog pagrindas mišriai atsakomybei atsirasti yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti. Nukentėjusiojo kaltė, reikalinga taikyti nuostolių paskirstymo principui, turi pasireikšti kaip didesnio laipsnio atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimas – didelis neatsargumas, – o ne tik kaip normalus ar paprastas neatsargumas. Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja. Iš 2007 m. sausio 10 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagrindinė priežastis šiam eismo įvykiui kilti buvo neteisėti M. Š. ir R. B. veiksmai, dėl šių aplinkybių ikiteisminis tyrimas A. Ž. atžvilgiu nutrauktas. Negalima sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog M. Š. veiksmai traktuotini, kaip paprastas neatsargumas. M. Š. grubiai pažeidė KET reikalavimus nesilaikydamas paprasčiausių kiekvienam žmogui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoravo, t. y. jis ėjo važiuojamąja kelio dalimi, ne prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, turėjo neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti atšvaitą. Vairuotojas A. Ž. negalėjo pastebėti pėsčiųjų, kurie, be to, buvo apsirengę tamsiais rūbais. Būtent pėsčiųjų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 5 d. konstatuojama, jog didesnio pavojaus šaltinių valdytojas dėl šių šaltinių sąveikos padarytą žalą atlygina bendrais pagrindais. Todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojui taikytini ir 6.253 str. numatyti civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusio girtumas neturėjo reikšmės įvykio kilimui, paneigtina. Ekspertai tyrę autoįvykį, dėl girtumo nepasisakė, nes tai nėra jų tyrimo objektas. M. Š. girtumas įtakojo elementaraus KET nesilaikymą, jis turėjo jausti artėjančią transporto priemonę ir būdamas blaivus turėjo suvokti apie galimas pasekmes, būti atsargus ir pasitraukti iš važiuojamosios dalies tiek, kad netrukdytų pravažiuoti transporto priemonei. Pažymėtina, jog jie ėjo dviese ir turėjo galimybę vienas kitą perspėti apie artėjantį pavojų, bet būdami neblaivūs to nesuvokė. Byloje yra pakankamai surinkta duomenų, tarp jų ekspertų išvados, patvirtinančių, jog dėl nukentėjusiojo veiksmų ir kilo autoįvykis ir jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Todėl atsakovo atžvilgiu taikytina CK 6.253 str. 5 d., ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atleistinas nuo civilinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. K. ir V. K. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti galioti ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi principo, kad civilinės atsakomybės atsiradimui kaltės forma paprastai reikšmės neturi, o, šiuo atveju, civilinė atsakomybė kaltininkui apskritai atsiranda be kaltės (CK 6.270 str.). Kaltė yra reikšminga tik nustatant neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiojo tyčios ir didelio neatsargumo pagrindu nustatomas mažesnis nukentėjusiajam priteistinos žalos dydis. Nukentėję M. Š. ir R. B. ėjo kelio kelkraščiu, nors ir transporto priemonių važiavimo kryptimi. Jie neturėjo šviečiančio žibinto ar atšvaito. Tai įrodyta kartu ėjusio R. B. parodymais, kad pamatę atvažiuojant transporto priemonę, jis ir M. Š. traukdavosi toliau į kelkraštį. Lenkiantysis automobilis išniro staiga ir abu nukentėję nespėjo pasitraukti toliau į kelkraštį. Todėl M. Š. ir R. B. veiksmai laikytini paprastu, o ne dideliu, neatsargumu. Kad nukentėję ėjo šalia kelkraščio, nurodė ir liudytoja J. J. . Tik vairuotojas A. Ž. , gindamas savo poziciją nurodė, kad nukentėjusieji ėjo arčiau kelio vidurio, kas yra visiškai nelogiška pastoviai šiuo keliu važinėjant įvairaus dydžio transportui. Važiuojant automašinomis ir esant apsnigusiems kelkraščiams, kurie susilieja su kelio danga, vairuotojai neturėjo galimybės įžvelgti tikslios nukentėjusiųjų buvimo vietos prieš pat autoįvykį, o liudytojas R. B. buvo tiesioginis šio autoįvykio dalyvis. Ekspertas Virginijus Pačebutas nurodė specialisto išvadoje ir apklausiant teisme, kad, kur buvo partrenkti nukentėjusieji, tiksli vieta nebuvo nustatyta. Ir vairuotojas A. Ž. ir M. Š. pažeidė KET reikalavimus, bet kokia buvo pagrindinė autoįvykio priežastis, nepasisakė. Nurodė, kad nukentėjęs M. Š. ėjo ta kelio vieta, kur buvo rastas numuštas automobilio veidrodėlis, t. y. šalikelės pakraštyje, kaip ir nurodyta įvykio vietos apžiūros plane. Atsižvelgiant į didelį važiuojamosios dalies plotį – 6,9 m, darytina išvada, kad automobilis buvo vairuojamas nesaugiai, lenkimo metu užvažiuojant ratais ant kelkraščio. Teismas, laikydamas M. Š. kaltu dėl kilusio autoįvykio ne 20 proc., o 50 proc. ir sumažindamas priteistinos žalos dydį, pasisakė dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Telšių rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą priėmė teisingą sprendimą ir jo naikinti apeliacinio skundo motyvais kolegija neturi pagrindo.

Bylos dokumentais nustatyta, kad 2006m. sausio 11d. apie 19val., Gatautiškės k., Šilalės r., kelyje Telšiai-Varniai-Laukuva, 42 km., tretysis asmuo A. Ž. vairuodamas bendrovei, kurioje dirbo komercijos direktoriumi, priklausantį automobilį Ford Mondeo v/n (duomenys neskelbtini) lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Audi C-4, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. J. , partrenkė ir mirtinai sužalojo priešais jo važiavimo krypčiai ėjusį pėstyjį M. Š. , bei sužalojo kartu ėjusį pėstyjį R. B. . Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad pėstieji ėjo transporto priemonių važiavimo kryptimi, važiuojamąją kelio dalimi, neturėjo atšvaitų ar šviečiančių žibintų, todėl jie buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, tuo pagrindu ikiteisminis tyrimas A. Ž. atžvilgiu nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta vieta, kurioje kontaktavo automobilis Ford Mondeo ir pėstieji,o liudytojas R. B. paaiškino, kad jie ėjo kelkraščiu ir važiuojamosios dalies pakraščiu, o tretysis asmuo ir liudytoja J. J. paaiškino, kad pėstieji ėjo važiuojamąja kelio dalimi – vienas arčiau kelkraščio, kitas arčiau vidurio linijos. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šioje situacijoje svarbus įrodytas faktas, kad M. Š. pažeitė Kelių eismo taisyklių reikalavimus: ėjo važiuojamąja kelio dalimi transporto priemonių važiavimo kryptimi, neturėjo šviečiančio žibinto ar atšvaito. R. B. parodymai patvirtina, kad jis su M. Š. ėjo transporto priemonių važiavimo kryptimi, nes tuojau pat jiems būtų reikėję suktis į keliuką esantį toje pačioje pusėje vedantį pas M. Š. tėvus. Pamatę atvažiuojančias transporto priemones jie traukdavosi toliau į kelkraštį, tačiau tuo metu jie matė tik važiuojantį automobilį kita eismo juosta, lenkiantysis automobilis išniro staiga, todėl jie nesuspėjo toliau pasitraukti. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad M. Š. elgesys buvo paprastas neatsargumas, neturintis teisinės reikšmės atsakovo kaltei bei civilinei atsakomybei CK 6.270str.1d.prasme.

Iš bylos dokumentų matyti, kad eismo įvykio metu M. Š. padarytas sunkus kūno sužalojimas, ko pasėkoje jis mirė, todėl dėl neturtinės žalos priteisimo teismas sprendė atsižvelgdamas į šias pasekmes. Byloje nustatyta, kad ieškovai su nukentėjusiuoju M. Š. buvo artimi, augino nuo 2 metų amžiaus, globojo, tikėjosi senatvėje jo paramos. Teismas pagrįstai vertino, kad po anūko žūties ieškovai patyrė stresą, emocinius išgyvenimus, ieškovei V. K. nuo 2006m. pavasario jai ėmė progresuoti ligos, kartotis seni susirgimai, išsivystė emocinė depresija, dėl ko 2007 03 02 jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, ji tapo neįgali. Kolegijos nuomone teismas pagrįstai konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma ir įstatymas numato galimybę kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Teismas teisingai atsižvelgė į ieškovų išgyvenimus: dvasinius išgyvenimus netekus artimo ir mylimo anūko, praradus viltį į ramią ir aprūpintą senatvę, į ieškovų amžių, taip pat įvertinus, kad M. Š. žuvo ne dėl tyčinio nusikaltimo, o dėl nelaimingo atsitikimo.

Apylinkės teismas sprendime teisingai įvertino, kad tretysis asmuo A. Ž. nebuvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą baudžiamąja ar administracine tvarka, bet tai neatleidžia atsakovo – padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, nuo civilinės atsakomybės už nukentėjusiajam padarytą žalą. CK 6.270 str. reglamentuoja padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę be kaltės ir gali būti atleistas įrodžius didelį nukentėjusiojo neatsargumą. Tačiau ir tuo atveju teismo teisė spęsti dėl visiško atsisakymo žalą atlyginti arba ją mažinti CK 6.282 str. pagrindais. Apylinkės teismas įvertindamas įvykio aplinkybes teisingai nurodė, kad ne dėl padidinto pavojaus šaltinio vairuotojo kaltės atsirado pavojinga eismui situacija, grėsmė kilo ir pagrindinė sąlyga buvo nukentėjusiojo veiksmai. Kolegijos nuomone, teismas teisingai nustatė paties nukentėjusiojo kaltę dėl padarytos žalos atsiradimo, nukentėjusiojo kaltės laipsnį kurie turi įtakos atsakovo civilinės atsakomybės taikymui bei jos dydžiui. Apeliantas neteisingai aiškina neatsargumo sąvoką, nes įstatymas didelį neatsargumą sieja ne su padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, bet su nukentėjusiojo veiksmais, todėl šiuo atveju reikšmingi yra nukentėjusiojo M. Š. veiksmai. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tuomet, kai jis privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino M. Š. veiksmus kaip paprastą neatsargumą ir mažino atlygintinos neturtinės žalos dydį 50 procentų.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad ieškovų prašoma CK 6.250 str. 1-2 dalyse numatyta neturtinė žala yra išvestinė ir atsirado kaip nukentėjusiojo M. Š. mirties pasekmė. Ieškovai įrodė ir teismas nustatė neturtinės žalos atsiradimo sąlygas bei priežastinį ryšį ne tik su padidinto pavojaus šaltinio valdytojo veiksmais, bet ir su nukentėjusiojo M. Š. veiksmais. Tokiu būdu, teismas pagrįstai ieškovų prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydį mažino atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens neatsargumą. Kolegijos nuomone, apelianto nurodomais motyvais visiškai atleisti padidinto pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 str. nėra pagrindo, nes ši norma reglamentuoja pagrindus kai nukentėjusiojo veiksmams taikomas subjektyvumo kriterijus. Konkrečiu atveju teismas mažino neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į objektyvumo kriterijų bei taikė CK 1.5 str. CK 6.248 str., 6.270 str. bei 6.282 str. pagrindus.

Tokiu būdu, įvertinusi aptartus įrodymus kolegija apeliacinio skundo netenkina ir Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „AWA and Co“ 12,97 litus išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Danutė BurbulienėBirutė SimonaitienėTikraTeisėja Rasa Bartašienė