- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- 1-674-718/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- P. D.
- Nukentėjusysis
- N. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis P. D. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: P. D. 2016-02-24, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukabindamas pakabinamą durų spyną per duris įsibrovė į B. V. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš gyvenamajame kambaryje buvusios spintelės stalčiaus pagrobė 35 eurus, taip padarydamas nukentėjusiajai B. V. 35 eurų turtinę žalą.
Be to, jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką : P. D. 2017-01-15, apie 00.49 val. val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, tyčia vieną kartą kumščiu smogė N. A. į galvos sritį, o šiam pargriuvus spyrė N. A. į įvairias kūno vietas, tikslus smūgių skaičius tyrimo metu nenustatytas, taip sugadindamas nukentėjusiojo vilkėtų rūbų - dešinės pusės išorinėje striukės kišenėje buvusį mobiliojo ryšio telefoną "Nous NS 5511" 99,99 Eur vertės bei N. A. padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės srityje, netaisyklingos formos poodines kraujosruvas abiejų lūpų dešinėje, krūtinės ląstos sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu P. D. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis P. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2016-02- 24 vakare buvo girtas ir nuėjo į B. V. namus. Nutarė įsibrauti į namą. Ant namo durų buvo užkabinta pakabinama spyna, spyna buvo neužrakinta. Jis nuėmė pakabinamą spyną ir įėjo į vidų. Iš miegamojo kambario stalo stalčiaus paėmė pinigus. Pinigų buvo 55 eurai. Grįžo namo, niekur nėjo tą vakarą. Kitą rytą atvyko policijos pareigūnai ir rado 5 eurus piniginėje. Tiksliai neatsimena, kiek buvo pinigų. Galėjo būti, kad išleido dalį pinigų parduotuvėje. Susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino jai žalą.
2017-01-14 kartu su draugu S. vartojo alkoholį visą dieną. Naktį einant įvyko konfliktas su jam nepažįstamu jaunuoliu. Dėl ko įvyko konfliktas, neatsimena. Nukentėjusysis ėjo priešais jį, ir jis susimušė. Pripažįsta, kad mušė ir sužalojo nukentėjusįjį, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Jis pats sužalotas nebuvo. Atlyginti padarytos turtinės žalos negali, nes neturi pinigų.
Nukentėjusioji B. V., kurios ikiteisminio tyrimo duoti parodymai pagarsinti, parodė, kad 2016-02-24, apie 19 val. ji išėjo iš savo namų (duomenys neskelbtini) į svečius pas savo pažįstamą, pas kurį pasiliko miegoti per naktį. Išeidama savo gyvenamo namo laukines duris užrakino pakabinama spyna. Ji užspaudė pakabinamą spyną. Į namus grįžo 2016-02-25, apie 6 val. Grįžusi į namus pastebėjo, kad gyvenamo namo laukinių durų pakabinama spyna kabo savo vietoje, tačiau yra neužrakinta. Po pusvalandžio pastebėjo, kad miegamajame, stalo viršutiniame stalčiuje, piniginėje nebėra 55 eurų: dvi kupiūros po 20 eurų, viena dešimties eurų kupiūra ir viena penkių eurų kupiūra. Ji žino, kad ją apvogė jos kaimynai D., nes tik jie žinojo kur ji laiko savo pinigus, ji jiems nuolat paskolindavo pinigų ir jie matydavo iš kur ji paima pinigus. Daugiau niekas negalėjo jos apvogti. Pastebėjo, kad jos laukinių durų pakabinama spyna yra jau seniai sugedusi. Ji manė, kad ji veikia, bet paaiškėjo, kad kai ją užspaudi, patempus į apačią ji atsirakina. Anksčiau iš namų niekas nedingdavo (I t., b.l.2). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji B. V. patikslino, kad iš jos buvo pavogti ne 55 Eur, o 35 Eur. Buvo pamiršusi, kad išleido kitus pinigus, todėl susijaudinusi nurodė, kad buvo pavogti 55 Eur. Jai padaryta turtinė žala, tačiau ieškinio nereiškia, P. D. jos atsiprašė, ji jam jokių pretenzijų nebeturi, sutinka su juo susitaikyti (I t., b.l.47).
2016-02-26 parodymų patikrinimo vietoje metu P. D. parodė vietą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė B. V. priklausančius pinigus (I t., b.l.76-81).
Iš 2016-02-25 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), iš kur buvo pagrobti pinigai (i t., b.l.38-44).
Liudytoja R. J., kurios ikiteisminio tyrimo duoti parodymai pagarsinti, parodė, kad 2016-02-25, apie 12.20 val., į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), atėjo B. V. ir jos paklausė, ar nebuvo į parduotuvę atėjęs D. Ji jai atsakė, kad maždaug prieš pusvalandį, apie 12.00 val., į parduotuvę buvo atėjęs P. D., pirko maisto produktus ir 3 butelius alaus. Atsiskaitydamas padavė 20 Eur kupiūrą. Ji jam davė apie 10 Eur grąžos, kurią sudarė 5 Eur popieriniais, kiti smulkiomis monetomis. Vėliau apie 13.40 val. į parduotuvę atėjo L. D. ir pirko maisto produktų, pasipildė sąskaitą trimis eurais. Atsiskaitė 10 Eur kupiūra (I t., b.l.50-51).
2016-02-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš P. D. buvo paimti 5 eurai bei jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung" ((I t., b.l.52-53). Apžiūrėjus telefoną, jame aptikta 2016-02-25 gauta SMS žinutė: "Iš kur €?" (I t., b.l.55-57).
2016-02-29 apžiūros protokole aprašyti iš P. D. paimta 5 eurų kupiūrą (I t., b.l.61-63).
2016-02-29 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas patvirtina, kad P. D. su B. V. susitaikė, nukentėjusiajai žalą atlygino (I t., b.l.83).
Nukentėjusysis N. A., kurio ikiteisminio tyrimo duoti parodymai pagarsinti, parodė, kad 2017-01-14, apie 15:00 val., atėjo į barą "V.", esantį (duomenys neskelbtini). Prabuvo bare iki 23:00 val., vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivus. Išėjo iš baro vienas. Ėjo link senamiesčio, tikslios vietos neatsimena, pajuto iš nugaros smūgį į galvą. Nukritus ant žemės juto, kad jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, ir jis prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pamatė policijos pareigūnus. Jie jo klausinėjo, kas įvyko, tačiau jis nieko neatsiminė, juto skausmą visame kūne, labiausiai skaudėjo dešinės pusės pilvo šonas, ties šonkauliais bei iš lūpos bėgo kraujas, kadangi ji buvo praskelta. Jo drabužiai buvo kruvini, purvini. Nežino kiek jam smūgių sudavė ir kiek žmonių jį mušė, kadangi nieko neatsimena ne tik dėl sumušimo, bet ir dėl girtumo. Kiek atsimena, pačiame bare jokio konflikto nebuvo, nežino dėl kokios priežasties jį sumušė. Iš jo nieko nepavogė. Muštynių metu buvo sudaužytas jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas "Nouse", ekranas, žala 100 eurų. Taip pat jam padaryta fizinė bei moralinė žala, jis buvo sužalotas, nedarbingas. Kadangi vaikinai jį puolė iš nugaros, jis vaikinų atpažinti negalėtų (I t., b.l.88-89). Papildomos apklausos metu, patikslindamas įvykio aplinkybes N. A. parodė, kad 2017-01-15, apie 00.49 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kuomet jam iš nugaros į galvos sritį buvo suduotas stiprus smūgis, po kurio nukrito ant žemės, prieš tai su jokiais asmenimis nebuvo sukonfliktavęs, eidamas gatve pašalinių kitų asmenų savo kelio pusėje nesutiko. Matė tik kitoje gatvės pusėje moterį su vyriškiu, kurie kaip vėliau sužinojo, ir iškvietė policijos pareigūnus bei jiems nurodė asmenis, kurie jį sužalojo. Telefoną "Nous" NS 5511, IMEI1: (duomenys neskelbtini); IMEI2: (duomenys neskelbtini) buvo įsigijęs 2016-11-15 už 99.99 eurus ir įvykio dieną telefoną turėjo įsidėjęs į dešinės pusės išorinę striukės kišenę. Telefonas buvo sudaužytas kuomet jam buvo suduodami smūgiai iš kojų į įvairias kūno vietas jam nukritus ant žemės po pirmojo smūgio į galvos sritį. Tik pristatytas į ligoninę pastebėjo, kad jo telefonas yra sudaužytas. Po įvykio dar telefonu galėjo naudotis apie vieną savaitę, nes vis dar eidavo įjungti, tačiau po savaitės telefonas nustojo visiškai veikti. Dėl telefono sugadinimo jam padaryta 99,99 eurų žala (I t., b.l.103).
Liudytoja V. V., kurios ikiteisminio tyrimo duoti parodymai pagarsinti, parodė, kad 2017-01-15, apie 00.49 val., ji važiavo taksi automobiliu, ir prie (duomenys neskelbtini) pamatė ant šaligatvio gulintį vyriškį, o šalia jo stovėjo du nepažįstami vyriškiai ir spardė gulintį vyriškį. Tai pamačiusi paprašė taksi vairuotojo sustoti ir atsidariusi galinių durelių keleivio pusės langą pradėjo šaukti vaikinams, kad jie nustotų muštis arba ji iškvies policiją. Tada vienas iš vaikinų, nustojęs spardyti gulintį vyriškį, pradėjo eiti link taksi automobilio, kuriame ji sėdėjo, t.y. link jos, ir sakyti jai įvairius necenzūrinius žodžius. Pamačiusi, kad vyriškis agresyvus, ji uždarė taksi automobilio langą ir paprašė vairuotojo važiuoti toliau. Iš karto apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Negali pasakyti, kas būtent iš vyriškių, kiek kartų ir į kurias kūno vietas spardė gulintį vyriškį. Kadangi viskas vyko labai greitai, tiesiog važiuodama taksi automobilyje pamatė bendrą vaizdą, kad guli ant žemės žmogus ir jį spardo. Ar gulintį vyriškį spardė vienas ar du vyriškiai, tiksliai pasakyti negali. Atpažinti vyriškių negalėtų, kadangi buvo tamsus paros metas, be to, ji sėdėjo automobilyje, todėl neįsidėmėjo (II t., b.l.4-5).
Liudytojas A. K., kurio ikiteisminio tyrimo duoti parodymai pagarsinti parodė, kad 2017-01-15 dirbant su vyr. patrule V. P., apie 00.49 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdos m., du jaunuoliai spardo vieną pilietį. Nuvykus nurodytu adresu pastebėjo vaikiną, kuris prisistatė N. A., kuris buvo kruvinu veidu bei akivaizdžiai matėsi, kad jis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. N. A. nurodė, kad jį sumušė du vaikinai, daugiau jis nieko paaiškinti negalėjo, net įtariamųjų požymių negalėjo nurodyti, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau šalia ėję praeiviai nurodė, kad matė Nerijų mušusius vaikinus bei nurodė, kad įtariamieji vaikinai nuėjo link H. Manto gatvės, nurodė jų požymius. Įtariamieji vaikinai buvo pastebėti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdos m. Juos pamatęs nukentėjęs N. A. nurodė, kad būtent jie panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Vaikinai buvo sulaikyti bei nustatytos jų tapatybės, t.y. S. G. ir P. D.. Sulaikytieji vaikinai taip pat buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio (II t., b.l.16).
Girtumo tikrinimo kvitas patvirtina, kad 2017-01-15 01.43 val. P. D. buvo nustatytas 2.00 promilių girtumas (II t. b.l.64).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 128/2017(03) nurodyta, kad N. A. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos lūpų dešinėje, krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (II t., b.l.38-39).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu N. A. tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną NS 5511 Grey bei šio telefono įsigijimą patvirtinančio UAB "Topo Grupė" kvito kopiją (I t., b.l.107-108).
UAB "Topo Grupė" kvitas patvirtina, kad už mobilųjį telefoną NOUS NS5511 Grey 2016-11-15 buvo sumokėta 99,99 Eur (I t., b.l.111).
2017-04-24 apžiūros protokole aprašytas N. A. tyrimui pateiktas mobilusis telefonas Nous NS 5511. Telefono ekranas suskilęs (I t., b.l.112, 115-116).
Liudytojas S. G., kurio ikiteisminio tyrimo duoti parodymai pagarsinti, parodė, kad jis apie įvykį nieko papasakoti negali, kadangi neprisimena visko, tik gali pasakyti, kad 2017-01-15, apie 00:49 val., su P. D. einant (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tarp nepažįstamo vaikino ir P. įvyko konfliktas. Konflikto priežasties nežino, nepamena, nes buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad P. panaudojo fizinį smurtą nepažįstamo vaikino atžvilgiu, sudavė vaikinui kumščiais į įvairias kūno vietas. Nežino kiek kartų šis sudavė, neprisimena. Jis tuo metu stengėsi nuraminti P. ir atitraukti jį nuo vaikino. Po ko, nuraminus P. ir atitraukus jį nuo vaikino, jie su juo nuėjo link (duomenys neskelbtini) kur buvo sulaikyti pareigūnų. Jis pats nieko nemušė. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (II t., b.l.23).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2016-03-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas 2016-03-01 prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir P. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas jam susitaikius su nukentėjusiąja B. V.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d. jeigu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, tokiu atveju ankstesnis sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 2017-05-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, atnaujintas nutrauktas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09254-16, kadangi P. D., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius per vienerius metus padarė naują nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybės, nuosprendyje pirmiausiai išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-27 nutartis Nr. 2K-P-429/2007).
Kaltinamasis P. D. pripažino padaręs viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamasis P. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką : (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia vieną kartą kumščiu smogė N. A. į galvos sritį, o šiam pargriuvus spyrė N. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymus sveikatos sutrikdymas, turto sunaikinimas apima BK 284 straipsnio sudėtį ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Akivaizdu, kad kaltinamasis P. D. smurtinius veiksmus prieš N. A. panaudojo viešoje vietoje - gatvėje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent : gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kaltinamasis suprato, jog savo įžūliais veiksmais sutrikdys viešąją tvarką, kad tuo metu aplinkiniai asmenys pasijus nesaugiai, šokiruoti dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitus asmenis. Tačiau, to nepaisydamas, P. D. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Kaltinamasis be jokios aiškios priežasties viešoje vietoje sudavė nukentėjusiajam N. A. kumščiu į galvą, šiam nukritus ant žemės, spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Toks kaltinamojo elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį patvirtina specialisto išvada Nr. G 128/2017(03), kurioje nurodyta, kad N. A. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos lūpų dešinėje, krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (II t., b.l.38-39).Tokie jo veiksmai vertinami kaip tiesioginė tyčia. P. D. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis - išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Kaltinamasis į nukentėjusiosios B. V. namą pateko neteisėtai- nukabinęs pakabinamą durų spyną, įsibrovė į B. V. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš spintelės pagrobė 35 eurus. Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiosios B. V. 55 eurus. Kaltinamasis nurodė, kad tiksliai neatsimena, kokią pinigų sumą pavogė. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V. patikslino, kad iš jos buvo pavogti ne 55 Eur, o 35 Eur. Buvo pamiršusi, kad išleido kitus pinigus, todėl susijaudinusi nurodė, kad buvo pavogti 55 Eur. ( 1t., b.l. 47). Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė patikslinti kaltinimą, kaltinime nurodyti, kad kaltinamasis pagrobė 35 eurus. Esant tokioms aplinkybėms kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad kaltinamasis iš gyvenamajame kambaryje buvusios spintelės stalčiaus pagrobė 35 eurus, taip padarydamas nukentėjusiajai B. V. 35 eurų turtinę žalą. Kaltinamojo P. D. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais, paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, daiktų apžiūros protokolu ir fotolentelėmis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis atsakomybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, atlygino nukentėjusiajai B. V. padarytą žalą. Sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kad nusikaltimų darymo metu buvo neblaivus, patvirtino pats kaltinamasis.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimus. Kaltinamasis nedirba, (duomenys neskelbtini) seniūnas charakteristikoje nurodė, kad P. D. elgesiu nusiskundimų nėra ( II t., b.l. 73). Kaltinamasis nusikaltimu padarė nukentėjusiajam N. A. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai žalą, kurios neatlygino ir nesistengė tai padaryti. Ankščiau P. D. nėra teistas, yra baustas už administracinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmes, paskiriant įpareigojimus. Už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 d. skirtina artima sankcijos vidurkiui laisvės apribojimo bausmė. Už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 42, 64 eurų civilinį ieškinį (II t. b.l. 27-28). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis N. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 600,00 Eur dydžio neturtinę žalą, 99,99 Eur turtinę žalą (b. l. 119). Nurodė, kad žalą sudaro sugadinto mobiliojo ryšio telefono "Nous NS 5511" 99.99 Eur vertė. Neturtinė žala pasireiškė patirtu pažeminimu, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, fizinio skausmo jam sukėlimu ir sveikatos sutrikdymu. Dėl ištinusios lūpos jis apie dvi savaites juto fizinį skausmą, veidas buvo sutinęs, jis dvi savaites nėjo į darbą, buvo nedarbingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).
Nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, iš kaltinamojo P. D. nukentėjusiajam N. A. priteistina 99,99 Eur žala.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo P. D. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam N. A. buvo padaryti įvairūs sužalojimai: poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos lūpų dešinėje, krūtinės ląstos sumušimas. Be patirto fizinio skausmo N. A. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus- negalėjo kurį laiką dirbti, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo P. D. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos N. A. nežymiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, išvaizdos pokyčius. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis N. A. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 99,99 Eur turtinė žala nukentėjusiajam, taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamųjų reiškinių nebuvimą, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam N. A. padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – nurodė, kad šiuo metu nedirba. Nukentėjusiojo N. A. prašoma priteisti 600 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra ne per didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo P. D. nukentėjusiajam N. A. 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos nukentėjusiojo N. A. kelionės išlaidos – 32,40 Eur, jos pripažintinos proceso išlaidomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.–308 str., teismas,
nusprendžia:
P. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
P. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą vieneriems (1) metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-25 14.10 val. iki 2016-02-26 14.03 val. ( 1 dieną), ir nuo 2017-01-15 01.00 val. iki 2017-01-16 15.13 val. (2 dienas), kas sudaro iš viso 6 laisvės apribojimo dienas.
P. D. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. D. 42, 64 Eur turtinės žalos atlyginimui Klaipėdos teritorinės ligonių kasai.
Nukentėjusiojo N. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl 99,99 Eur turtinės žalos ir 600,00 Eur neturinės žalos priteisimo tenkinti. Priteisti nukentėjusiajam N. A. iš kaltinamojo P. D. 99,99 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš kaltinamojo P. D. proceso išlaidų valstybei 32, 40 Eur.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.