Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-27 · Byla Nr. Ik-3575-764/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-3575-764/2011Sprendimas · 2011-10-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-05-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
Ik-3575-764/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01745-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Egidija Puzinskaitė (pran.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijai
Advokatai
Petras Žekys
Kategorijos
  • 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3575-764/2011Proceso Nr. 3-61-3-01745-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 6.5; 6.8;74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Ernesto Spruogio ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjui A. D., pareiškėjo atstovui S. P., atsakovo atstovui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. D. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-4) dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas, Departamentas, Atsakovas) 2011-07-13 sprendimo Nr. 1S-2490 dalies panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjui išmokėti apskaičiuotą 4718,17 Lt dydžio draudimo sumą, taip pat iš Atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyrius (toliau – VSDFV Kretingos skyrius) 2011-04-14 sprendimu Nr. N21-2 2008-04-30 įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu Pareiškėjui padarytas apysunkis sveikatos sutrikdymas, pripažino draudiminiu įvykiu ir apskaičiavo 4718,17 Lt dydžio draudimo sumą. Departamentas 2011-07-13 raštu Nr. 1S-2490 atsisakė išmokėti prašomą 4718,17 Lt draudimo sumą. Atsakovas nurodė, kad įsigaliojus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau - Statutas) 48 str. pakeitimams (2003-04-29 įstatymas Nr. IX-1545), šis straipsnis pripažintas netekusiu galios, todėl pareigūnų gyvybė ir sveikata nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos bei nuo nelaimingų atsitikimų ne darbo laiku, Lietuvos valstybės lėšomis nedraudžiama, todėl negali būti taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtinti Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų nuostatai, kuriais remiantis Pareiškėjui apskaičiuota draudimo suma. Pagal Statuto 48 str. (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1791 redakcija) pareigūnui žuvus ar patyrus sveikatos sutrikdymą einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, išmokama atitinkamo dydžio kompensacija.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamento atsisakymas išmokėti jam apskaičiuotą draudimo sumą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pažeidžia teisės aktų nuostatas. Iš sisteminio Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 1 d., Statuto 5 str. 1 d., 8 str. 2 d. nuostatų matyti, kad teisės aktų, susijusių su pareigūnų socialinėmis garantijomis, priėmimas yra Vyriausybės prerogatyva, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomi Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtinti nuostatai. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad Departamento pateiktas teisės aktų aiškinimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai (2004-08-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-714/04, 2005-06-21 nutartis byloje Nr. A11 -726/2005).

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas, Departamentas, Atsakovas) teismui pateiktame atsiliepime (b.l. 26-28) prašė A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Pareiškėjo reikalavimas išmokėti jam apskaičiuotą draudimo išmoką yra nepagrįstas, nes draudimo suma apskaičiuota vadovaujantis Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintomis sąlygomis, kurios šioje situacijoje netaikytinos. Tarnybos metu žuvusiems ar sužeidimus patyrusiems pareigūnams, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 48 straipsniu yra išmokamos atitinkamo dydžio kompensacijos. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas, išmokėti A. D. Statuto 49 straipsnyje numatytą 24 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją dėl patirto apysunkio kūno sužalojimo, bei tai, kad Statutas nenumato, jog pareigūnų gyvybė ir sveikata draudžiama valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos, nėra teisinio pagrindo tenkinti A. D. skundą ir išmokėti 4718,17 Lt draudimo sumą.

Atsakovas nurodė, kad įstatymų leidėjas pripažindamas Statuto 48 str. netekusiu galios tikslingai atsisakė socialinės garantijos, t.y. pareigūnų draudimo valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų vykdant tarnybines pareigas. Remiantis įstatymo viršenybės principu, Vyriausybės nutarimas negali nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo negu nustatyta įstatymu. Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 1.12 punkte įtvirtinus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ar valstybės įmonių pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimą valstybės lėšomis galimai buvo įsiterpta į įstatymų leidėjo kompetenciją, nes tokia valstybės pareiga (drausti pareigūnų sveikatą ir gyvybę) nėra nustatyta nei Statute, nei kituose įstatymuose.

Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad Statute be kompensacijų mokėjimo įtvirtinus ir pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimą, už tą patį draudiminį įvykį būtų atlyginama du kartus - išmokant Statuto 48 str. nustatytą kompensaciją ir draudimo išmoką, ko iš esmės ir reikalauja Pareiškėjas. Departamento teigimu, valstybei negali kilti pareiga dėl to paties įvykio patirtą žalą atlyginti keliais būdais ir viršijant jos dydį, nes taip būtų pažeista asmens ir visuomenės interesų pusiausvyra, taip pat ir konstitucinio proporcingumo principas.

Teismo posėdyje Pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pagal ABTĮ 5 str. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe įstatymui ir teismui, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių (ABTĮ 6 str.).

Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atsisakymo išmokėti A. D. apskaičiuotą draudimo išmoką, t.y. dėl Kalėjimų departamento 2011-07-13 sprendimo Nr. 1S-2490 dalies, kuria atsisakyta išmokėti 4718,17 Lt draudimo sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Kalėjimų departamento 2011-07-13 sprendimo Nr. 1S-2490 dalį, kuria atsisakyta išmokėti 4718,17 Lt draudimo sumą, ir įpareigoti Atsakovą ją išmokėti. (b.l. 1-4).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 48 str. reglamentuoja kompensacijas pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama nustatyto dydžio kompensacija.

Iki 2003-05-21 galiojusioje Statuto redakcijoje buvo numatyta, kad pareigūnų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos bei nuo nelaimingų atsitikimų ne darbo laiku, jeigu teismo ar tardymo nustatyta, kad šie atsitikimai susiję su tarnyba, nuo jų paskyrimo į atitinkamas pareigas iki atleidimo iš jų dienos (48 str. 1 d.). Nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos bei nelaimingų atsitikimų ne darbo laiku, jeigu teismo ar tardymo nustatyta, kad šie atsitikimai susiję su tarnyba, pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką, draudimo išmokų dydžių nustatymo bei išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (48 str. 2 d.). 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1545 minėtas straipsnis pripažintas netekusiu galios.

Bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas, vadovaujantis Statuto 32 straipsnio 2 dalies 4 punktu (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija), nustatančiu, kad pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas, kai jis pagal sveikatos būklės patikrinimo ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos, nuo 2008-11-26 buvo atleistas iš Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigų (b.l. 5, 29). A. D. dėl apysunkio kūno sužalojimo nuspręsta išmokėti 24 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją (b.l. 34). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2011-10-13 raštas Nr. 1-426 patvirtina, kad pareiškėjui A. D. buvo išmokėta 55172,88 Lt dydžio kompensacija, 2011-07-29 išmokėta – 42691,07 Lt, 2011-08-10 – 7663,03 Lt, 2011-09-13 – 4818,78 Lt (b.l. 43). Pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kretingos skyrių, kuris 2011-04-14 sprendimu Nr. N21-2 2008-04-30 įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažino draudiminiu ir apskaičiavo A. D. 4718,17 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 8). 2011-06-20 Kalėjimų departamente gautas A. D. prašymas dėl VSDFV Kretingos skyriaus 2011-04-14 sprendimu Nr. N21-2 apskaičiuotos 4718,17 Lt draudimo sumos išmokėjimo (b.l. 32).

Išnagrinėjęs Pareiškėjo prašymą, Kalėjimų departamentas 2011-07-13 sprendimu Nr. 1S-2490 atsisakė Pareiškėjui išmokėti 4718,17 Lt draudimo sumą ir nurodė, kad ji apskaičiuota vadovaujantis Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintais nuostatais, kurie šioje situacijoje netaikytini, kadangi pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą pareigūnų gyvybė ir sveikata nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos bei nuo nelaimingų atsitikimų ne darbo laiku, Lietuvos valstybės lėšomis nedraudžiama. Vadovaujantis Statuto 48 str. ir 49 str. nuostatomis Pareiškėjui išmokėta 24 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija (b.l. 9-10, 30-31).

Pagal Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 1 d. įsigaliojus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymui, Vyriausybė priima visus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutui įgyvendinti būtinus teisės aktus, išskyrus tuos, kuriuos priimti pagal Statuto nuostatas įpareigotos kitos valstybės institucijos

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais (Statuto 5 str.). Pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir šis statutas.

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau - Sąlygos) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 1.12 p. apdraudžiami yra ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ar valstybės įmonių pareigūnai. Draudimo objektai yra apdraustųjų sveikata ir gyvybė (2 p.). Sąlygų 3 punkte išvardyti atvejai kuomet įvykiai pripažįstami draudiminiais. Ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, nustato ir draudimo sumos dydį apskaičiuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius. Pagal Sąlygų 5 punktą asmenys valstybės lėšomis draudžiami jų profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais laikotarpiais, jeigu draudimo laikotarpis nenustatytas, šie asmenys draudžiami nuo jų paskyrimo į atitinkamas pareigas dienos iki atleidimo iš tų pareigų.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Atsakovo atsisakymas išmokėti galiojančiu VSDFV Kretingos skyriaus 2011-04-14 sprendimu Nr. N21-2 A. D. apskaičiuotą 4718,17 Lt draudimo sumą, motyvuojant tuo, kad ji apskaičiuota pagal 1991-12-05 Vyriausybės nutarimą Nr. 530, kuris Kalėjimų departamento pareigūnams netaikomas, yra nepagrįstas. Kaip nurodyta, Statuto 8 str. 2 d. Kalėjimų departamento pareigūnams darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja statutinių pareigūnų draudimo valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų einant pareigas vykstant į tarnybą arba iš jos. Pagal Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 1 d. Vyriausybė priima visus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutui įgyvendinti būtinus teisės aktus. Nurodytas įstatyminis reglamentavimas suponuoja, kad nagrinėjamu atveju, taikytinos 1991-12-05 Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintų Sąlygų nuostatos, nustatančios, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnų sveikata ir gyvybė yra draudžiama valstybės lėšomis (1.12 p.; 2 p.).

Atsakovas savo atsisakymą taip pat grindžia tuo, kad Pareiškėjui dėl 2010-04-30 nelaimingo atsitikimo jau buvo išmokėta 24 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, todėl apskaičiuotos draudimo sumos išmokėjimas reikštų, kad už tą patį draudiminį įvykį būtų atlyginama du kartus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, apdraustiesiems asmenims išmokamos ne tik VSDFV teritorinio skyriaus apskaičiuotos draudimo sumos, bet taip pat ir nustatyto dydžio kompensacijos. Sąlygų 17 punkte nustatyti kompensacijų, kurios mokamos apdraustajam sužeistam ryšium su tarnyba, dydžiai tuomet, kai profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatytas kompensacijos dydis. Nagrinėjamu atveju A. D. išmokėta 24 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija paskirta vadovaujantis Statuto 49 str. 3 d. 4 p. (redakcija galiojusi nuo 2008 07 01 iki 2009 08 01).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad analogiškus statutinius santykius reglamentuojančiame Vidaus tarnybos statute nustatyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos nustatyto dydžio kompensacijos (40 str.) taip pat, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos (49 str. 1 d.). Pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (49 str. 3 d.).

Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad draudimo sumos ir kompensacijos išmokėjimas susijęs su pareigūno sveikatos sužalojimu dėl nelaimingų atsitikimų einant pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos, negali būti vertinamas kaip atlyginimas už tą patį draudiminį įvykį du kartus. Priešingu atveju būtų paneigtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisinės valstybės principas bei neatsiejami šio principo elementai - teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, taip pat asmenų lygybės principas.

Nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų ir teisės aktų analizės pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1S-2490 dalis, kuria atsisakyta išmokėti 4718,17 Lt draudimo sumą, naikintina kaip nepagrįsta (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), ir Atsakovas įpareigotinas išmokėti Pareiškėjui VSDFV Kretingos skyriaus 2011-04-14 sprendimu Nr. N21-2 apskaičiuotą 4718,17 Lt draudimo sumą.

Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (2 d.).

Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (45 str. 1 d.). Pareiškėjas pateikė teismui 2011-08-23 įmokos mokėjimo kvitą (b.l. 21), patvirtinantį, kad buvo sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis. Taip pat pateikė tarp A. D. ir advokato Petro Žekio 2011-08-16 sudarytą teisinių paslaugų sutartį (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), kuria advokatui pavesta surašyti prašymą dėl įpareigojimo išmokėti 4718,17 Lt draudimo sumą. 2011-08-16 sąskaita už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) (b.l. 12) ir pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13) patvirtina, kad už suteiktas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.2 p. ir 10 p. numatytas paslaugas, Pareiškėjas advokato P. Žekio kontorai sumokėjo 2000 Lt.

Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (7 p.). Bylai aktualiu laikotarpiu galiojančiu LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 nuo 2008-01-01 patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga (toliau - MMA). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 3. Vadinasi, už ieškinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 2400 Lt. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad pinigų priėmimo kvitu išrašyta suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punktu nustatyto priteistino užmokesčio maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, surašytas skundas nėra didelės apimties, nagrinėjama byla savo pobūdžiu nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, todėl atlygintina tik dalis už skundo surašymą sumokėtos sumos, t.y. 1000 Lt.

Apibendrinus išdėstytą, Pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų už skundo teismui surašymą, viso – 1100 Lt (ABTĮ 44 str. 1 ir 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 2 d., 45 str. 1 ir 2 d., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo A. D. skundą patenkinti.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1S-2490 dalį, kuria atsisakyta išmokėti 4718,17 Lt draudimo sumą.

Įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos išmokėti A. D. VSDFV Kretingos skyriaus 2011-04-14 sprendimu Nr. N21-2 apskaičiuotą 4718,17 Lt draudimo sumą.

Pareiškėjo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, į. k. 288697120, priteisti 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Ernestas SpruogisDonatas Vansevičius