Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), cecho darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems saugoti alkoholinius gėrimus bei įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu vykdyti aukščiau minėtus įpareigojimus,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2016 m. vasario 6 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,87 prom. girtumas), tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja O. V. metu, tyčia, vonioje du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai O. V. į lūpas ir taip smurtavo prieš savo šeimos narį bei sukėlė nukentėjusiajai O. V. fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi A. V., kuris kaltinamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisme savo kaltę pripažino visiškai, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai, sutiko su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamajame akte nurodytą dieną buvo išgėręs, tarp jo ir sutuoktinės O. V. įvyko konfliktas dėl to, kad pastaroji jo vardu paėmė 400 eurų kreditą. Jis prašė žmonos pasiaiškinti, supyko, kad žmona ėmė kreditą, nors namuose buvo pinigų. Konfliktas įvyko namuose, virtuvėje arba vonioje, kur tiksliai - nepamena. Iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, vėliau jis jai porą kartų trenkė kumščiu. Kur trenkė tiksliai neatsimena, galėjo būti, kad į lūpas. Taip pasielgė, nes buvo išgėręs, savo poelgį vertina blogai, gailisi. Su žmona susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido, toliau gyvena kartu. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. V. savo kaltę taip pat pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Jo parodymai užfiksuoti įtariamojo apklausos protokoluose (b. l. 30, 36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. V. parodė 2016-02-06, apie 20.00 val., sugrįžusi iš darbo, bute, tarp jos ir sutuoktinio A. V. kilo žodinis konfliktas dėl jos gauto laiško iš skolų išieškojimo biuro (duomenys neskelbtini), nes buvo paėmusi kreditų. Jos sutuoktinis A. V. ant jos supyko, nes ji jam nepasakiusi paėmė kreditą. Ji pastarajam nenorėjo nieko sakyti, ketino pati viską susimokėti, A. V. nieko nežinant. Sutuoktinis buvo neblaivus, ant jos šaukė, rėkė, kodėl ji melavo. Po konflikto jis išėjo iš namų. Apie 21.30 val. į buto domofoną paskambino sutuoktinio A. V. draugas A. J., kuris ieškojo A., sakė pabėgęs nuo policijos, nes sutuoktinė jam iškvietė pareigūnus. Ji jo neįleido. 2016-02-06, apie 22.00 val., jos sutuoktinis A. V. grįžo į butą kartu su draugu A. J.. A. J. buvo labai girtas, todėl nuėjo miegoti į kambarį. Jie su sutuoktiniu vėl pradėjo konfliktuoti dėl tos pačios priežasties, konflikto metu A. V. vonioje du kartus kumščiu sudavė jai į lūpas, dėl ko jai iš lūpos bėgo kraujas. Konflikto metu sūnus A. V. miegojo kitame kambaryje. Ji iškvietė policiją, greitoji medicinos pagalba nebuvo reikalinga. Dėl patirto fizinio skausmo pas medikus ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejų šeimoje yra buvę, praėjusiais metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Po 2016-02-06 įvykusio konflikto ji išvyko gyventi į močiutės namą, turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, kol kas su sutuoktiniu A. V. nesusitaikė (b. l. 18).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. V. patvirtino, kad po to, kai jos sutuoktinį A. V. išvežė policija, jie iš karto nesusitaikė, apie 2 mėnesius gyveno atskirai. Vėliau susitaikė ir šiuo metu gyvena kartu. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad A. V. pasidaro agresyvus tik tada, kai išgeria alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. L. parodė, kad 2016-02-06, apie 22.40 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. J. iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras smurtauja prieš sutuoktinę, yra mažametis vaikas. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė O. V., kadangi neblaivus sutuoktinis A. V. konflikto metu kumščiu kelis kartus sudavė O. V. į veidą, ant jos lūpų matėsi kraujuojanti žaizda. Pranešėja O. V. GMP atsisakė. Smurtas artimoje aplinkoje vyko mažamečio vaiko akivaizdoje. Pranešėja O. V. buvo susijaudinusi, apsiverkusi, todėl vietoje pareiškimo parašyti negalėjo. O. V. jiems paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė stumdymu, daužimu kumščiais į veidą. Smurtu įtariamas A. V. įvykio vietoje nieko nepaaiškino, pastarasis buvo pristatytas į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 5 PK OVP, jis buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai (b. l. 16).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kupos 3-ojo būrio vyr. patrulės A. L. 2016-02-06 tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės analogiškos nurodytoms jos apklausoje (b. l. 12-13).

2016-09-21 apžiūros protokolu apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame girdėti, kaip moteris, prisistačiusi O. V. vardu, prašo iškviesti pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog ją sumušė girtas vyras, greitoji nereikalinga, namuose yra mažametis vaikas. Kartu pridėtas ir kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas minėtas garso įrašas (b. l. 10-11).

Alkotesterio duomenimis, A. V. 2016-02-07, 00.28 val., nustatytas 1.87 promilių girtumas (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju A. V. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei O. V., su kuria kartu gyveno santuokoje. A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nukentėjusios O. V. ir liudytojos A. L. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas A. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. V. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsiprašė nukentėjusiosios, abu toliau gyvena kartu, taip pat įvertinami kaltinamojo A. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys: teistas (b. l. 52-53), baustas administracine tvarka (b. l. 54-55), dirbantis (b. l. 60), VĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje bei Psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 57, 58), į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 59). Pažymėtina, kad nors kaltinamasis yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu, tačiau minėtu teismo sprendimu jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri įvykdyta 2016-06-04, t. y. jau po nagrinėjamos 2016 m. vasario 6 d. padarytos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 55 straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir tuo atveju, jei kaltininkas nusikaltimo padarymo metu teistumo neturėjo, nors vėliau kitu nuosprendžiu buvo nuteistas už kitas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-324/2008, 2K–272–648/2015), todėl A. V. nagrinėjamu atveju laikytinas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jam taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių, 55 straipsnio nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. V. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (paskirta bausmė su 2016-06-20 nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina, kadangi, teismo turimais duomenimis, ankstesnė bausmė šiai dienai jau yra įvykdyta). Švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, šiuo atveju skirti netikslinga, kadangi A. V. yra dirbantis.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2016-02-06, 23.20 val., iki 2016-02-07, 15.10 val. (b. l. 22, 37-38). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39-40), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje bei 3) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. V. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje bei 3) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-06, 23.20 val., iki 2016-02-07, 15.10 val. (vieną parą), kas prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.