- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- eI3-4365-631/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02445-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- CHEMOPROJEKT a.s.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos „Chemoprojekt a.s.“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja „Chemoprojekt a.s.“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. S-92; 2) pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 331-537675 dalį, kurioje atsisakyta sugrąžinti 96 274,16 Eur PVM.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Bendrovė registruota ir pagrindinę veiklą vykdo ne Lietuvos Respublikoje. Bendrovė buvo registruota PVM mokėtoja Lietuvos Respublikoje nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. Šiuo laikotarpiu ji pirko PVM apmokestinamai veiklai skirtas prekes ir paslaugas, jų pirkimo PVM atskaitė ir deklaravo PVM deklaracijose. 2019 m. lapkričio 11 d. pradėto patikrinimo metu (baigtas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo) VMI patikrino laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. Bendrovės PVM deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą ir jokių pirkimo PVM atskaitos deklaravimo pažeidimų nenustatė.
Pažymi, kad 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje bendrasis mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, su kuriuo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnis sieja mokesčio skirtumo (permokos) grąžinimo terminą, sutrumpintas nuo 5 iki 3 metų.
Paaiškina, kad Bendrovė 2021 m. kovo 30 d. prašymu paprašė grąžinti jai susidariusią mokesčio permoką (skirtumą) už 2017–2019 metus. Sprendimu VMI nusprendė grąžinti 203 936 Eur permoką už 2018–2019 metus ir atsisakė grąžinti 96 274,16 Eur PVM už 2017 metus dėl suėjusio MAĮ 87 straipsnio 13 dalyje nustatyto senaties termino. Bendrovė nurodo iki 2020 m. gruodžio 31 d. negavusi jokio pranešimo, kad artėja mokesčio permokos (skirtumo) dalies grąžinimo senaties terminas, ir nežinojo, kad po 2021 m. gruodžio 31 d. jai bus atimta teisė disponuoti 96 274,16 Eur suma. Rašytinis 2020 m. lapkričio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) perspėjimas dėl senaties termino Bendrovės atstovės R. Š. buvo perskaitytas tik 2021 m. kovo 29 d. ir jau kitą dieną pateiktas prašymas grąžinti permoką (skirtumą). Nurodo, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. S-92 patvirtino VMI 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 331-537675, kuriuo iš dalies nepatenkintas Bendrovės prašymas ir atsisakyta grąžinti 96 274,16 Eur PVM už 2017 metus dėl suėjusio senaties termino.
Pareiškėjos teigimu, Komisijos sprendimas grindžiamas tuo, kad Bendrovė paslaugų portale „Mano VMI“ turėjo atstovą ir per šią svetainę 2020 m. lapkričio 17 d. VMI raštu Nr. RMA-27537 buvo informuota apie artėjantį PVM permokos (skirtumo) grąžinimo senaties terminą, tačiau pati laisva valia nesiėmė jokių veiksmų dėl jos susigrąžinimo.
Pareiškėja nesutinka ir nurodo, kad Komisija, kaip ir mokesčių administratorė, nevertino, ar portale „Mano VMI“ nurodyti asmenys buvo realūs teisiniai Bendrovės atstovai, kadangi 2020 metų rudenį Bendrovė negavo jokių pranešimų apie portale „Mano VMI“ gautus dokumentus.
Pabrėžia, kad nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. lapkričio 17 d. VMI raštą Nr. RMA-27537 įkėlė į portalą „Mano VMI“, tačiau Bendrovė apie jį nebuvo informuota iki pat 2021 m. kovo 29 d.; mokesčių administratoriaus mokėtojui siunčiamų dokumentų įteikimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 164 straipsnyje ir jame nėra dokumentų įteikimo formos „per „Mano VMI“. Aiškina, kad 2020 m. Bendrovė nei de jure (teisiškai), nei de facto (faktiškai) negavo pranešimo (įspėjimo) apie artėjantį naikinamąjį permokos susigrąžinimo senaties terminą.
Šalies argumentai
Pažymi, kad Komisija sprendime nemotyvuoja, kodėl taiko MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymu, kadangi šio įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą apibrėžiančio 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto MAĮ 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Akcentuoja, kad dar iki aptariamo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) buvo atliktas Bendrovės patikrinimas (t. y. apskaičiuotos Bendrovės PVM prievolės), todėl iki įstatymo įsigaliojimo patikrintos Bendrovės PVM permokos atveju įstatymo naujos senaties normos netaikomos (t. y. taikomas 5 metų senaties terminas).
Pareiškėjos teigimu, reikalavimas grąžinti kyla iš Bendrovės atskaityto pirkimo PVM, šis reikalavimas patenka į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisdikciją. Sprendžiant klausimą dėl PVM permokos grąžinimo (įskaitymo) terminų ir asmens teisės pasinaudoti teise į atskaitą, nacionalinės teisės aktų nuostatos ir nacionalinės PVM permokos grąžinimo ir įskaitymo procedūros turi būti vertinamos vadovaujantis PVM direktyvoje įtvirtintu veiksmingumo ir proporcingumo principu.
Mano, kad, vertinant Lietuvos Respublikos PVM permokos grąžinimo ir įskaitymo procedūras anksčiau minėtos ESTT praktikos aspektu, būtina atsižvelgti į šias reikšmingas aplinkybes: pareiškėja nėra pagrįstai kaltinama nesąžiningumu ar nerūpestingumu; didelė permokos (skirtumo) suma (96 274,16 Eur) yra reikšminga Bendrovės nuosavybės dalis ir pati savaime patvirtina, kad ji Bendrovei negali nerūpėti; VMI 2019 metais patikrino laikotarpio, už kurį susidarė negrąžinta PVM permoka (skirtumas), PVM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą ir nenustatė pirkimo PVM atskaitos deklaravimo pažeidimų, t. y. realiai nėra pažeista minimu terminu ginama Lietuvos Respublikos teisė patikrinti permokos (skirtumo) egzistavimą ir Lietuvos Respublika faktiškai pripažino deklaruotą 96 274,16 Eur PVM skirtumą (permoką) pagrįsta (teisinga), 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu informuodama apie tai Bendrovę; Bendrovė yra užsienio apmokestinamasis asmuo, kurio administracija nekalba lietuviškai ir negali skaityti dokumentų Bendrovės paslaugų portalo „Mano VMI“ puslapyje, taip pat negali pati paskirti (atšaukti) atstovavimo teisių šiame puslapyje. Mokesčių administratoriaus sprendime konstatuotas neįvardytų asmenų susipažinimas su dalimi dokumentų 2020 metais, tačiau VMI (kaip ir Komisija) visiškai nevertino, ar susipažinę asmenys tuo metu buvo realūs teisiniai atstovai, t. y., ar jie turėjo atitinkamus teisinius įsipareigojimus dėl informavimo Bendrovės atžvilgiu, ar jie tik formaliai pažymėti kaip Bendrovės atstovai.
Pareiškėja skunde prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo šiais klausimais:
1) Ar PVM direktyva ir joje įtvirtinti veiksmingumo bei proporcingumo principai draudžia tokiomis aplinkybėmis kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje taikyti tokią administracinę praktiką ir (arba) taip aiškinti nacionalinės teisės nuostatas, jog PVM permokos grąžinimo senaties terminas nepratęsiamas laikotarpiu, kuriuo dėl PVM permokos atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas, arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, jeigu mokestinio patikrinimo metu mokesčių mokėtojui yra ribojama galimybė pasinaudoti teise į PVM atskaitą arba PVM permokos susigrąžinimą?
2) Ar PVM direktyva ir joje įtvirtinti veiksmingumo bei proporcingumo, taip pat teisinio saugumo principai draudžia tokiomis aplinkybėmis kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje taikyti tokią administracinę praktiką ir (arba) taip aiškinti nacionalinės teisės nuostatas, jog PVM permokos grąžinimo senaties terminas skaičiuojamas, neatsižvelgiant į mokesčių mokėtojo galimybę ar negalėjimą įgyvendinti savo teises, stabdančias (nutraukiančias) termino eigą?
3) Ar PVM direktyva ir joje įtvirtinti veiksmingumo bei proporcingumo, taip pat teisinio saugumo principai draudžia tokiomis aplinkybėmis kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje taikyti siaurąjį (griežtąjį) nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios teisės į PVM permokos susigrąžinimą įgyvendinimo terminą, aiškinimą tais atvejais, kai nėra nustatomas asmens, kuris siekia pasinaudoti teise į PVM atskaitą, nesąžiningumas ir (ar) didelis nerūpestingumas?
4) Ar PVM direktyva ir joje įtvirtinti veiksmingumo bei proporcingumo, taip pat teisinio saugumo principai draudžia tokiomis aplinkybėmis kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje taikyti naikinamąjį nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios teisės į PVM permokos susigrąžinimą įgyvendinimo terminą, tais atvejais, kai valstybės mokesčių administratorius yra patikrinęs ir pripažinęs PVM permokos egzistavimą ir turi teisę bei įgaliojimus grąžinti šią permoką be atskiro mokesčio mokėtojo prašymo, bet šios teisės neįgyvendina?
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja 2021-03-30 prašymu Nr. (17.16-40) GES-171723 grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas, be kita ko, prašė grąžinti 96 274,16 Eur PVM skirtumą.
Pabrėžia, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja žinojo apie PVM skirtumo buvimą. Pareiškėjai per portalą „Mano VMI“ buvo pateikta: 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. vasario 7 d. mokestinių prievolių likučių ataskaitos (portale „Mano VMI“ perskaitytos atitinkamai 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. vasario 8 d.); 2019 m. vasario 19 d., 2020 m. vasario 21 d. ir 2021 m. vasario 25 d. mokestinių prievolių likučių suderinimo aktai (portale „Mano VMI“ perskaityti atitinkamai 2019 m. vasario 21 d., 2020 m. kovo 12 d. ir 2021 m. kovo 29 d.); 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2020 m. kovo 13 d. prievolių, delspinigių ir įplaukų žiniaraščiai (portale „Mano VMI“ perskaityti atitinkamai 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2020 m. kovo 13 d.).
Akcentuoja, kad prašymo, liudijančio, kad pareiškėja siekė susigrąžinti PVM skirtumą, iki 2021 m. kovo 30 d. pateikta nebuvo, todėl mano, kad, suėjus naikinamajam terminui, ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakyta grąžinti jai 96 274,16 Eur PVM skirtumą, susidariusį 2017 m. liepos 1 – gruodžio 31 d.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjai per portalą „Mano VMI“ 2020 m. lapkričio 18 d. buvo pateiktas VMI 2020 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. RMA-27538, kuriuo ji informuota apie artėjantį turėto PVM skirtumo grąžinimo senaties terminą.
VMI mano, kad, priešingai, nei teigia pareiškėja, ji (jos atstovas) buvo informuota apie VMI 2020 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. RMA-27538 ir jis portale „Mano VMI“ perskaitytas 2021 m. kovo 29 d.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog jos turėtam PVM skirtumui susigrąžinti taikomas einamųjų metų ir 5 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas. Pažymi, kad mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimas (įskaitymas) yra atskira procedūra, kurios pradžios momentas siejamas su MAĮ 87 straipsnio 13 dalyje nustatytais įvykiais. Pareiškėjos minėtas bendrovės patikrinimas nebuvo susijęs su permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) procedūra. Kadangi prašymo, liudijančio, kad pareiškėja siekė PVM skirtumą susigrąžinti, iki 2021 m. kovo 30 d. pateikta nebuvo, t. y. iki 2021 m. kovo 30 d. jokios mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) procedūros nebuvo pradėtos, todėl pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusių MAĮ 68 straipsnio nuostatų. Akcentuoja, kad ir MAĮ 87 straipsnio 13 dalies komentare nurodyta, kad MAĮ 68 straipsnyje bendruoju ir išimtiniais atvejais nustatyti nauji senaties terminai (einamieji ir prieš juos einantys treji kalendoriniai metai ir kt.) permokų (skirtumo) grąžinimui taikomi, neatsižvelgiant į tai, ar mokestis apskaičiuotas (perskaičiuotas) iki 2019 m. gruodžio 31 d., ar po šio termino. Bendrovės mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2019 m. lapkričio 11 d., o baigtas – 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. truko trumpiau nei vieną mėnesį. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo priimtas 2019 m. gruodžio 23 d., apie tai pareiškėja buvo informuota. Mano, kad mokestinio patikrinimo faktas nedarė didelės įtakos pareiškėjos teisėms, susijusioms su galimybe susigrąžinti turėtą PVM skirtumą, todėl nurodyti klausimai nėra svarbūs šiai bylai.
Atsakovės manymu, tai, kad buvo priimtas ginčijamas sprendimas, lėmė pareiškėjos nepakankamas rūpestingumas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį patenkinti remdamasis iš esmės skunde nurodytais argumentais, kartu palaikė skunde išdėstytą prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
Atsakovės atstovė posėdyje palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės ir jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl VMI 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 331-537675, kuriuo atsisakyta pareiškėjai grąžinti 96 274,16 Eur PVM už 2017 m. dėl suėjusio senaties termino, taip pat dėl ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusios Mokestinių ginčų komisijos 2021 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. S-92, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja, nesutikdama su minėto sprendimo dalimi, kuria nuspręsta atsisakyti grąžinti 96 274,16 Eur PVM skirtumą, pateikė skundą Komisijai, ši 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. S-92 (7-69/2021) patvirtino VMI 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 331-537675.
Pagal MAĮ 87 straipsnio 13 dalį, turi būti nustatytos dvi sąlygos: žinojimas apie permokos (skirtumo) buvimą ir siekis ją susigrąžinti. Pažymėtina, kad MAĮ nedetalizuojama, kokie veiksmai galėtų būti laikomi veiksmais, nusakančiais, kad mokesčių mokėtojas žino apie mokesčio permokos (skirtumo) buvimą ir siekia ją susigrąžinti, todėl darytina išvada, kad minėtų veiksmų pripažinimas neatsiejamas nuo konkrečių faktinių aplinkybių visumos vertinimo.
Pareiškėja nesutinka su atsakovės sprendimu, jos teigimu, nagrinėjamu atveju turi būti taikomos iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusios MAI 68 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Teigia, jog bendrovės patikrinimas atliktas iki 2020 m. sausio 1 d. Taip pat pažymi, kad negavo pranešimo (įspėjimo) apie artėjantį naikinamąjį permokos susigrąžinimo senaties terminą.
Teismas nesutinka su nurodytais pareiškėjos teiginiais. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde išdėstyti ir atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu išsakyti argumentai yra nepagrįsti.
Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja prašymą grąžinti PVM permoką už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pateikė 2021 m. kovo 30 d. Įvertinus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktą Nr. (28.1) FR0680-486, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (28.1) FR0682-329 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, konstatuotina, kad 2019 m. lapkričio 19 d. atliktas pareiškėjos mokestinis patikrinimas nebuvo susijęs su permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) procedūra. Mokestinis patikrinimas atliktas, siekiant išsiaiškinti pareiškėjos laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. PVM deklaravimo, apskaičiavimo, sumokėjimo teisingumą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja iki 2019 m. gruodžio 31 d. nepateikė nustatytos formos prašymo grąžinti mokesčio permoką (skirtumą). PVM skirtumo grąžinimo senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjos prašymo grąžinti permoką pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 30 d., todėl grąžinimo procedūrai taikytinos nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio MAĮ nuostatos.
Atsakovės specialistai negalėjo nesivadovauti aktualiu teisiniu reglamentavimu, kuris taikytinas nuo 2020 m. sausio 1 d. Pabrėžtina ir tai, kad juridinis asmuo pats turi pareigą domėtis teisės aktų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys.
Be kita ko, Komisijos pateiktoje mokestinės bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja žinojo (ar turėjo žinoti) apie PVM permoką (skirtumą). Pareiškėjos skundo argumentas, kad ji negavo pranešimo (įspėjimo) apie artėjantį naikinamąjį permokos susigrąžinimo senaties terminą, šiuo atveju nėra reikšmingas. Pažymėtina, kad pareiškėjai per portalą „Mano VMI“ nuo 2019 m. sausio 21 d. buvo teikiamos mokestinių prievolių likučių ataskaitos, mokestinių prievolių likučių suderinimo aktai, prievolių, delspinigių ir įplaukų žiniaraščiai, o žymos patvirtina, kad pareiškėja juos perskaitė. Pažymėtina, kad pareiškėja jokių veiksmų dėl permokos grąžinimo nesiėmė, todėl, teismo įsitikinimu, jai negalėjo kilti ir lūkestis, kad teisę susigrąžinti mokesčio permoką galės realizuoti neapibrėžtą laikotarpį.
Pareiškėjos teigimu, Komisija, kaip ir mokesčių administratorius, nevertino, ar portale „Mano VMI“ nurodyti asmenys buvo realūs teisiniai Bendrovės atstovai, be to, mokesčių administratoriaus mokėtojui siunčiamų dokumentų įteikimo forma per „Mano VMI“ nereglamentuota MAĮ 164 straipsnyje.
Pažymėtina, kad MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nustatyti dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai, ir dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant.
Taisyklių 2 punkte nustatytos vartojamos sąvokos: elektroninės paslaugos gavėjas – mokesčių mokėtojas (fizinis arba juridinis asmuo), kuris gauna mokesčių administratoriaus per Mano VMI teikiamas elektronines paslaugas (2.1 punktas); Mano VMI – Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritis (2.2); Mano VMI atstovas yra: elektroninės paslaugos gavėjas fizinis asmuo; elektroninės paslaugos gavėjui, juridiniam ar fiziniam asmeniui, atstovaujantis fizinis asmuo, kuriam elektroninės paslaugos gavėjas suteikė teisę jam atstovauti, užsakant ir/ar gaunant elektronines paslaugas per Mano VMI (2.3 punktas).
Minėtų Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad asmuo, norėdamas užsakyti ir (ar) gauti elektronines paslaugas per portalą „Mano VMI“, turi šiame portale užsiregistruoti ir turėti „Mano VMI“ atstovą. Fiziniam asmeniui, jei jis yra elektroninės paslaugos gavėjas, ir juridinio asmens vadovui, jei elektroninės paslaugos gavėjas yra juridinis asmuo, „Mano VMI“ atstovo teisės suteikiamos automatiškai, prisijungus prie portalo „Mano VMI“ ir pasirinkus atitinkamą elektroninės paslaugos gavėją. Šis „Mano VMI“ atstovas gali įgalioti kitą fizinį asmenį atstovauti elektroninės paslaugos gavėjui portale „Mano VMI“ ir suteikti visas arba dalį „Mano VMI“ atstovo teisių, kurios reikalingos elektroninės paslaugos gavėjo vardu užsakant ir (ar) gaunant elektronines paslaugas. Galimų suteikti „Mano VMI“ atstovui teisių sąrašas skelbiamas „Mano VMI“ srityje (4 punktas).
Pagal Taisyklių 6 punktą, asmeniui, kuris registruojasi portale „Mano VMI“, pateikiamos šios Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato šių Taisyklių nuostatas ir sutinka jų laikytis. Sutikdamas su Taisyklėmis, elektroninės paslaugos gavėjas sutinka per portalą „Mano VMI“ gauti iš VMI dokumentus. Registruojantis šiame portale, būtina nurodyti „Mano VMI“ atstovo elektroninio pašto adresą, kuriuo bus siunčiama elektroninio pašto patvirtinimo nuoroda. Norėdamas naudotis portalo „Mano VMI“ paslaugomis, asmuo privalo suaktyvinti nuorodą, gautą nurodytu elektroniniu paštu, ir taip patvirtinti elektroninio pašto adresą. Patvirtinto elektroninio pašto adresu asmeniui bus siunčiami pranešimai apie portalo „Mano VMI“ paskyroje VMI paskelbtą dokumentą elektroninės paslaugos gavėjui ir kita su elektroninių paslaugų vykdymu ir kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija.
Iš aptartų nuostatų, įvertinus turimus byloje duomenis apie pareiškėjos turėtą atstovą jungiantis prie „Mano VMI“, pripažintina, kad pareiškėja sutiko ir pageidavo gauti elektronines paslaugas tokiu būdu, kuris nustatytas Taisyklėse, kartu patvirtino, kad su minėtomis Taisyklėmis susipažino, todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Komisija nevertino, ar „Mano VMI“ nurodyti asmenys buvo realūs teisiniai Bendrovės atstovai, visiškai nepagrįsta ir neturi teisinės reikšmės šiam ginčui. Teismo įsitikinimu, pareiškėjai išreiškus norą per portalą „Mano VMI“ gauti elektronines paslaugas, t. y. informaciją, dokumentus, ir nurodžius VMI atstovo elektroninį paštą, atsakovei nebuvo pagrindo papildomai jai pranešinėti MAĮ 164 straipsnyje nurodytais būdais ir domėtis, ar pareiškėja, jos atstovas perskaito siųstus dokumentus. Pažymėtina, kad pareiškėja, patvirtindama Taisykles, įsipareigojo elgtis apdairiai, rūpestingai. Pareiškėja, net ir būdama ne Lietuvoje registruotu juridiniu asmeniu, tačiau sutikusi dokumentus ir pranešimus gauti per „Mano VMI“, veikė savo rizika, prisiimdama pareigą nuolat domėtis ir peržiūrėti, tikrinti savo paskyrą jungiantis prie „Mano VMI“. Kad tokie prisijungimai vyko, patvirtina byloje surinkti duomenys. Atsakovė negali būti atsakinga, kad vienu ar kitu laikotarpiu pareiškėja – bendrovė galimai neturėjo tinkamo atstovo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti ginčijamų VMI ir Komisijos sprendimų remiantis pareiškėjos nurodomais ar kitais pagrindais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja teismui taip pat pateikė prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje, kadangi, sprendžiant klausimą dėl PVM permokos grąžinimo (įskaitymo) terminų ir asmens teisės pasinaudoti teise į atskaitą, nacionalinės teisės aktų nuostatos ir nacionalinės PVM permokos grąžinimo ir įskaitymo procedūros turi būti vertinamos vadovaujantis PVM direktyvoje įtvirtintu veiksmingumo ir proporcingumo principu. Nurodo, kad griežtas MAĮ 87 straipsnio 13 dalyje nustatyto termino taikymas pažeidžia minėtus principus.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, taikytinas teisės normas, kartu ir remdamasis Mokestinių ginčų komisijos sprendimo išvadomis šiuo klausimu, sprendžia nesant pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, kadangi teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjos nurodomų MAĮ normų neprieštaravimo PVM direktyvai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos bendrovės „Chemoprojekt a.s.“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.