Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įrodymai

Kaltinamasis M. K. kaltę pripažino visiškai dėl abiejų jam inkriminuojamų veikų. Dėl fizinio skausmo sukėlimo parodė, kad tą dieną jis truputį išgėrė, apsipyko su žmona, buvo susinervinęs, todėl taip gavosi, kad pastūmė dukrą, suėmė už kaklo norėdamas pastumti, jai tikriausiai skaudėjo. Norėjo iš dukros atimti telefoną, kad nefilmuotų. Taip pat galėjo ir trenkti jai per pakaušį. Labai gailisi dėl to, čia pirmas kartas buvo, po to su dukra nebuvo konfliktų. Dabar tarp jų santykiai geri, jie gyvena kartu. Dėl turto pasisavinimo parodė, kad, norėdamas atkeršyti įmonei, kurioje tuo metu dirbo, už tai, kad ši jam nesumoka laiku atlyginimo, neperspėjusi išleidžia nemokamų atostogų, siekdamas išlaikyti šeimą, sumanė pasinaudoti jam, kaip vairuotojui, įmonės suteikta degalų kortele – pasiūlydavo degalinėje pigiau žmonėms įsigyti degalų, jie sutikdavo. Šiems užsipylus degalų, jis už degalus degalinėje atsiskaitydavo įmonės suteikta kortele, o žmonės jam sumokėdavo grynais. Šitaip elgdamasis suprato, jog neturėjo teisės to daryti, neturėjo teisės pilti kurą ir atsiskaityti už jį įmonės kortele, kai degalai pilami ne į įmonės automobilį, t. y. naudotis kortele. Neginčija kiekių ir sumų, nurodytų kaltinime, viskas vykdavo toje pačioje degalinėje, kuri nurodyta kaltinime. Naudodamasis kortele norėjo gauti pinigų. Buvusioje įmonėje nebedirba nuo liepos, jį atleido. Supranta, kad žalą reikės atlyginti. Šiai dienai civilinio ieškinio nėra atlyginęs. Dabar dirba pagal individualią veiklą, per mėnesį gauna apie 1000 eurų, žmona taip pat dirbanti. Civilinį ieškinį galėtų atlyginti ne greičiau kaip per metus, nes šeima didelė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji nepilnametė E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos šeima yra mama, patėvis M. K. ir dvi nepilnametės sesės. Įvykis, kuomet patėvis prieš ją vartojo fizinį smurtą, buvo rugsėjo mėnesį, nepamena tikslios datos. Buvo rytas, ji buvo savo kambaryje, o svetainėje išgirdo, kad tarp mamos ir patėvio vyksta ginčas. Iš pradžių jis nebuvo labai garsus, bet kai jau buvo garsiau, nuėjo pasižiūrėti, nes galvojo, gal reikės pafilmuoti. Atėjusi į svetainę rado mamą ir patėvį, jie abu garsiai ginčijosi, ant žemės buvo sudaužyta lėkštė. Pamačiusi tokį vaizdą ir triukšmą, pradėjo savo mobiliu telefonu filmuoti. Kad filmuoja, netrukus pamatė patėvis. Jis pradėjo ant jos rėkti ir eiti link jos. Ji atsitraukinėjo, priėjęs prie jos, jis bandė atimti iš jos rankos telefoną, nepamena, kurioje rankoje jį laikė. Telefono jam nedavė. Atiminėdamas telefoną jis su jos ranka fiziškai nekontaktavo, tik bandė jį ištraukti. Kadangi jam nepavyko, tai jis tuomet jai ant kaklo uždėjo savo dešinę ranką ir pradėjo spausti, spaudė iš priekio, tačiau ji vis tiek rankoje laikė savo telefoną. Mama, kaip suprato, buvo kažkur netoliese, nes šaukė, kad jis baigtų. Kuomet jis spaudė kaklą, fizinį skausmą jautė minimalų, nes nebuvo taip, kad jis smaugtų, greičiau gal norėjo pagąsdinti, bet dėl šio jo veiksmo ji jautė paniką, tuo momentu buvo išsigandusi. Visa tai vyko prieškambaryje. Ji šaukė, kad jis ją paleistų ir jis galiausiai paleido. Netrukus, už kokių 4 minčių, į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos dar prieš visą konfliktą su ja, iškvietė pats patėvis. Ką jis paskambinęs sakė, nežino, bet matė jo surinktą numerį 112. Buvo atvykę policijos pareigūnai ir vaiko teisių specialistai, kurie klausė, kas įvyko. Patėvis po spaudimo ranka taip pat sudavė jai per pakaušį. Tai įvyko, kai ji buvo išėjusi į lauką, jis irgi išėjo, nežino kodėl, gal parūkyti. Matyt jis dar vis buvo piktas dėl to telefono, tai lauke rankos delnu sudavė vieną smūgį jai per pakaušį, po šio smūgio jai skaudėjo dar labiau, nes jis buvo stipresnis. Po šio smūgio parėjo atgal į namus, o jis pats pasitiko policiją. Po konflikto jokių sužalojimų nebuvo. Mamos lauke nebuvo. Tiek prieš įvykį, tiek po jo tarpusavio santykiai su patėviu normalūs, čia buvo pirmas kartas, kai jis prieš ją vartojo fizinį smurtą. Patėvis buvo apsvaigęs tik iš vakaro (1 t., b. l. 51–54).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. Š. yra jos dukra, M. K. nėra jos dukros biologinis tėvas. Maždaug apie dešimt metų su M. yra susituokę, tiek pat laiko kartu su jais gyvena dukra E.. 2022 m. rugsėjo 10 d. vakare namuose turėjo progą, todėl abu su vyru M. K. vartojo alkoholį. Ryte, galėjo būti apie 10.30 val., atsikėlė ir abu išgėrė sidro. Sidrą gėrė svetainėje. Nei vieno vaiko, tame ir E., svetainėje nebuvo, nes visi vaikai turi savo atskirus kambarius ir buvo juose. Išgėrus sidro, tarp jos ir vyro gavosi žodinis konfliktas, namuose kilo triukšmas, todėl į svetainę atėjo E.. E., pamačiusi, kad tarp jų vyksta konfliktas, atėjusi į svetainę su savo mobiliu telefonu pradėjo filmuoti. M. tai nepatiko ir jis iš karto ėjo link E., kad iš jos atimti telefoną. Tada abi su dukra nuėjo į jos kambarį, nes ji taip pat nenorėjo, kad iš jos atimtų telefoną. Paskui jas į dukros kambarį atėjo ir M.. Jis vėl puolė link E., kad iš jos atimti telefoną. Kad M. prieš E. naudotų fizinį smurtą, nematė, jis tik norėjo atimti telefoną. Galiausiai stojo tarp jo ir dukros telefonas atsidūrė pas ją. Tikslių aplinkybių, kaip jis atsidūrė pas ją, papasakoti negali, nes pati tuo metu buvo strese ir įvykių sekos nuosekliai nepamena. Kažkuriuo momentu vyras, pasirodo, iškvietė policiją, o iškvietė, kaip suprato, dėl kivirčo su ja, nes policijos pareigūnai į namus atvyko labai greitai po to, kai savo rankose laikė dukros telefoną. Pas E. po įvykio jokių sužalojimų nebuvo, todėl pas medikus nebuvo būtinybės kreiptis. Tiek iki įvykio, tiek po jo, vyro ir dukros E. tarpusavio santykiai buvo ir yra geri, iki įvykio niekada jokių problemų nebuvo, su vaikų teisėmis ar socialinėmis darbuotojomis jokių reikalų nėra turėję (1 t., b. l. 80–83).

Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiuoju specialistu. 2022 m. rugsėjo 11 d. iš policijos gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), tarp M. K. ir I. K. buvo įvykęs konfliktas. Jų šeimoje auga nepilnametė I. K. dukra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). M. K. nėra jos biologinis tėvas. Keršių konfliktas vyko savaitgalį, kadangi abu konflikto metu buvo neblaivūs, buvo kviečiami vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, į įvykį važiavo budintys specialistai, iš kurių buvo gauta informacija apie tai, kad konflikto metu M. K. smurtavo ne tik prieš žmoną, bet ir prieš nepilnametę E. Š., ją smaugė ir trenkė per pakaušį. Mergaitė po įvykio buvo apgyvendinta saugioje aplinkoje, t. y. pas tetą, mamos seserį. 2022 m. rugsėjo 14 d. dar kartą su mergaite bendravo pats. Bendravimas vyko tetos daugiabučio namo kieme. E. Š. patvirtino, kad konflikto metu M. K. prieš ją naudojo fizinį smurtą, smaugė ir sudavė per pakaušį. Ji paaiškino, kad konfliktas vyko tarp mamos ir jos sutuoktinio, ji konfliktą bandė filmuoti savo mobiliu telefonu, tačiau patėvis bandė iš jos telefoną atimti ir dėl to prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Išorinių kūno sužalojimų ant mergaitės kūno nesimatė. Mergaitės buvo klausiama, ar jai saugu grįžti į namus, ar saugu būti juose kartu su M. K.. Mergaitė atsakė, kad jai grįžti į namus yra saugu, kad tai buvo pirmas kartas, kuomet M. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Iki šio įvykio šeima Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje nebuvo žinoma (1 t., b. l. 86–89).

Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. gauto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 10.37 val., (duomenys neskelbtini), tėvams M. K., gim. 1(duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti girtumai. Skyriaus specialistams pabendravus su I. K. dukra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mergaitė teigė, kad patėvis M. K., įvykio metu ją pradėjo smaugti, trenkė delnu per pakaušį (1 t., b. l. 27–31).

Iš 2023 m. vasario 13 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. Š. susitaikė su savo patėviu - įtariamuoju M. K. (1 t., b. l. 143–146).

Liudytojas G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonėje nuo 2022 m. balandžio 20 d. kaip vairuotojas dirba M. K., kuriam buvo patikėta kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Maždaug prieš mėnesį, tai galėjo būti 2023 m. vasario pradžioje, pastebėjo, kad neatitinka užpilto kuro kiekis iš kortelės, kuria naudojasi M. K.. Kadangi M. K. vasarį atostogavo, buvo neapmokamose atostogose, todėl su juo susisiekti nebandė. 2023 m. kovo 20 d. savitarnoje tikrindamas kortelės išrašus, pastebėjo, kad tą pačią dieną su kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi M. K., 4 kartus buvo užpiltas kuras „EMSI“ degalinėse, skirtingose Kauno vietose. Tai sukėlė įtarimą, kadangi sunkiasvoris automobilis MAN, kuris buvo priskirtas M. K., tuo metu buvo servise ir tuo metu jis nedirbo. 2023 m. kovo 20 d. 19.08 val. telefonu (duomenys neskelbtini), paskambino M. K. ir paklausė, kodėl mato, jog šiandien buvo piltas kuras iš kortelės. M. K. aiškino, kad kuro nepylė, ką dar tuo metu sakė dėl kuro, nepamena. Toliau bendraujant telefonu su M. K. susitarė, kad 2023 m. kovo 21 d. jis turės nuvykti į autoservisą paimti sunkiasvorį automobilį MAN, kuris jam ir buvo priskirtas. 2023 m. kovo 21 d. 10.16 val., pamatė, kad jam skambina M. K.. Atsiliepus telefonu, moteris prisistatė, kaip greitosios pagalbos medikė (kitų savo duomenų nepasakė) ir pranešė, kad M. K. pasidarė blogai su sveikata ir jis bus vežamas į ligoninę. Po to įvykio su juo daugiau nekalbėjo. Toliau aiškindamiesi, kur kas ir kiek litrų pylė kuro, savitarnos portale išsitraukė 6 mėnesių išrašą ir palygino pagal faktinį kuro užpylimą į sunkiasvorio automobilio MAN kuro baką, nes automobilyje yra sumontuota kuro lygio ir vietos buvimo sekimo sistema, kurią aptarnauja UAB „Xirgo Global“. Sulyginęs kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir faktinio užpylimo laiko duomenis pastebėjo, kad pusės metų laikotarpyje neatitikimų buvo 19 kartų. Iš pateiktų duomenų buvo aišku, kad iš įmonei priklausančios kortelės buvo pilamas kuras ne į įmonei priklausančią transporto priemonę (1 t., b. l. 173–186).

Iš 2023 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 191–198).

Iš 2023 m. kovo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. A. pateikė pardavimų ataskaitą (2 t., b. l. 5–7).

Iš 2023 m. gegužės 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis M. K. ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymui pateikė EMSI įmonės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 95–97).

Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nepilnametės nukentėjusiosios E. Š. parodymais, iš dalies liudytojos I. K. parodymais, liudytojo E. J. parodymais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešimu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamasis pripažino, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. buvo išgėręs, apsipyko su žmona ir kadangi dukra pradėjo filmuoti jų konfliktą, norėdamas atimti iš jos telefoną, suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, taip pat neneigė ir to, kad galėjo dukrai suduoti per pakaušį bei tokiais savo veiksmais galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji nepilnametė E. Š. patvirtino, kad kilus konfliktui tarp jos tėvų, pradėjo savo mobiliu telefonu juos filmuoti, patėvis bandė atimti iš rankos telefoną, jam nepavyks to padaryti, jis jai ant kaklo uždėjo savo dešinę ranką ir pradėjo jį spausti, ji dėl to jautė fizinį skausmą, šaukė, kad jis ją paleistų. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad po spaudimo ranka, jai ir patėviui būnant lauke, jis taip pat delnu sudavė vieną smūgį jai per pakaušį, po šio smūgio ji taip pat jautė fizinį skausmą. Nors liudytoja, nukentėjusiosios mama I. K., paties fakto, kad M. K. prieš E. naudojo fizinį smurtą, nematė, tačiau ji patvirtino, kad tarp jos ir vyro kilus konfliktui, E. pradėjo juos filmuoti, kas vyrui nepatiko ir šis bandė iš jos atimti telefoną. Kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją vartojo fizinį smurtą matoma ir iš 2022 m. rugsėjo 14 d. gauto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešimo, jog 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 10.37 val., (duomenys neskelbtini) pabendravus su E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mergaitė nurodė, kad patėvis M. K. įvykio metu ją pradėjo smaugti, trenkė delnu jai per pakaušį. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiasis specialistas E. J., kuris patvirtino, jog buvo gautas pranešimas apie tėvų konfliktą šeimoje, kuriame dalyvavo ir nepilnametė nukentėjusioji E. Š., po įvykio jis pats asmeniškai bendravo su mergaite, kuri patvirtino, kad patėvis bandė iš jos telefoną atimti ir dėl to prieš ją panaudojo fizinį smurtą.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad suimdamas nukentėjusiajai už kaklo ir jį spausdamas, taip pat iš delno suduodamas nukentėjusiajai per pakaušį, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Tai patvirtina, jog jis suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis fizinį smurtą vartojo savo podukros, su kuria kartu gyvena, t. y. šeimos nario (BK 141 straipsnio 2 dalis), atžvilgiu.

Kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje naudojosi įmonės kortele apmokėti už kitų asmenų kurą, t. y. pasiūlydavo asmenims kuro užsipilti pigiau, sumokėdavo už jų įsipiltą kurą įmonės kortele, o asmenys jam už tai atsiskaitydavo grynais pinigais, taip darydavo, kadangi įmonė su juo neatsiskaitydavo ir tokiu būdu jis siekė pasinaudoti įmone ir parduodamas jam nepriklausantį kurą gauti už jį pinigų. Kad kaltinamasis, naudodamasis jam patikėta įmonės kortele, pasisavino įmonei priklausantį turtą, patvirtina ir liudytojo, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parodymai. Liudytojas G. A. patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje M. K. dirbo kaip vairuotojas, todėl jam buvo patikėta kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrindamas kortelės išrašus, liudytojas pastebėjo, kad 2023 m. kovo 20 d. su kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi M. K., kuras buvo užpiltas 4 kartus „EMSI“ degalinėse, skirtingose Kauno vietose, dėl to jam kilo įtarimas, kadangi sunkiasvoris automobilis, kuris buvo priskirtas M. K., tuo metu buvo servise ir nedirbo. Toliau aiškinantis aplinkybes, patikrinęs kortelės išrašą ir faktinius kuro užpylimo duomenis, juos sulyginęs, liudytojas pastebėjo, kad pusės metų laikotarpyje tokių neatitikimų buvo 19 kartų, taigi suprato, kad iš įmonei priklausančios kortelės buvo pilamas kuras ne į įmonei priklausančią transporto priemonę. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Emsi“ pateikti duomenys apie atsiskaitymą M. K. suteikta kuro kortele bei kuro, įpilto į transporto priemonę, kurią dirbdamas įmonėje vairavo kaltinamasis, ataskaita bei kelionės lapai, kuriuos sugretinus matyti, kad M. K. pasinaudojo įmonės jam suteikta kuro kortele tuo laiku, kai transporto priemonė, į kurią buvo skirta pilti degalus šia kortele, niekur nejudėjo ir kuro kiekis tomis dienomis jos bake nedidėjo.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kurių vienu kėsinamasi į žmogaus sveikatą (BK 140 straipsnio 2 dalis), kitu – į turtines teises ir turtinius interesus (BK 183 straipsnio 1 dalis). Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.