- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 1-3067-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39785-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- V. C.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.10.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Nemėžio sen., Vilniaus r., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 14 kartų, paskutinį kartą 2008 m. gruodžio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį (5 epizodai) – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių bei 4 MGL (520 Lt) bauda. Iš įkalinimo vietos paleistas 2010 m. spalio 15 d., atlikus bausmę;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. C. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis 2017 m. rugpjūčio 5 d., apie 20.15 val., Vilniuje, Dzūkų g. 73, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,17 promilės etilo alkoholio).
Motyvuojamoji dalis
Taip V. C. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.
V. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.
- kaltinamojo V. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. nuėjo pas savo kaimyną S., pavardės nežino, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. ir paprašė, kad jis pavežtų jį į parduotuvę, esančią Vilniaus m., Dzūkų g. S. buvo išgėręs, todėl atsisakė jį pavežti, bet pasakė, kad jis gali paimti jo automobilį Ford, valstybinio numerio nežino, ir važiuoti. Jis taip ir padarė. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, bet pagalvojo, kad iki parduotuvės nuvyks greitai. Jau būdamas Vilniuje jis susitiko su draugais ir išgėrė, po to vakare važiavo namo, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir jam nustatytas girtumas. Savo kaltę pripažįsta, labai gailisi. Teigė, jog nėra įrašytas į psichiatro ar narkologo įskaitą. Prašydamas kaimyno raktų nuo automobilio buvo blaivus, todėl kaimynas jam davė savo automobilį. Jis paėmė automobilio raktelius ir nuvažiavo iki parduotuvės, esančios Vilniuje, Dzūkų g. Toje parduotuvėje sutiko draugus, su kuriais išgėrė degtinės, kokį kiekį - nepamena. Jam grįžtant namo iš parduotuvės, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis prisipažino, kad buvo išgėręs, sutiko tikrintis, pūtė į alkotesterį, o po jį nuvežė į narkologinį, kur pridavė kraują tyrimui (b.l. 31, 42);
- liudytojo N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. Š., apie 20.15 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad nuo Liepkalnio g. link Dzūkų g. važiuoja automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo sustabdytas Dzūkų g., ties namu Nr. 73. Priėjus prie automobilio ir bendraujant su vairuotoju, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pasakė, kad jokio dokumento su savimi neturi. Vairuotojui alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0750, patikros sertifikatas Nr. 0510308, pagalba buvo nustatytas 3,25 prom. girtumas. Bendraujant su vairuotoju jis prisipažino, kad paskutinį kartą vartojo stiprius alkoholinius gėrimus prieš valandą. Buvo nustatyta vairuotojo asmenybė - V. C., gim. (duomenys neskelbtini). V. C. buvo pristatytas į Priklausomybių ligų centrą paimti kraujo, vėliau į Vilniaus m. Antrąjį policijos komisariatą. Automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas užrakintas adresu Dzūkų g. 73, Vilnius, nes eismui netrukdė. (b.l. 12);
- BIRT atskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d., 19.53 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad nuo Liepkalnio sankryžos link stoties važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu FORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja kelyje (b.l. 5);
- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilis FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. P. (b.l. 7);
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio Ford Mondeo (2001 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1430 eurų (b.l. 8; 9);
- alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0750 rodmenimis, iš kurių matyti, kad V. C. 2017 m. rugpjūčio 5 d., 20.12 val., buvo nustatytas 3,25 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 16; 17);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7935/2017(01), kurioje konstatuota, jog V. C. kraujyje, paimtame 2017 m. rugpjūčio 5 d., 20.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,17 promilės etilo alkoholio (b.l. 37).
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad V. C. 2017 m. rugpjūčio 5 d., apie 20.15 val. Vilniuje, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 3,17 promilės etilo alkoholio. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. C. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. C. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu, tačiau prašė leisti konfiskuotino automobilio vertę išmokėti dalimis (b. l. 56-57).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. C.- anksčiau teistas 14 kartų, paskutinį kartą 2008 metais, teistumai išnykę (b.l. 45-49), baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 50-52, 55), nedirba (b.l. 53), byloje nėra duomenų apie V. C. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 60 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (teistas, baustas administracine tvarka, nustatytas sunkus girtumo laipsnis) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. C. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d., 20.15 val. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., 20.16 val., (dvi paros) (b. l. 21, 34). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus vienai arešto parai.
V. C. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,17 promilės neblaivumas bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. C. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams. Nors V. C. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaltinamajam V. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 33).
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. C. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1430 eurų. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – S. P. (b.l. 7). Todėl atsižvelgiant į V. C. nustatytą sunkų girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikant minėtą BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą konfiskuoti iš V. C. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio FORD MONDEO vertę, t.y. 1430 eurus.
Kaltinamojo prašymas leisti jam mokėti konfiskuotino automobilio vertę dalimis negali būti tenkinamas, nes turto konfiskavimas vykdomas atskira tvarka ir įstatymas nenumato galimybės taikytą baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo atveju turto konfiskavimą, vykdyti dalimis.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. C. (V. C.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. C. skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. C. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d., 20.15 val. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., 20.16 val., prilyginant jas dviem arešto paroms ir konstatuoti, jog neatlikta arešto bausmės dalis yra 38 (trisdešimt aštuonios) paros.
Paskirti V. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Konfiskuoti iš V. C. automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1430 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt) eurų valstybės naudai.
Kaltinamajam V. C. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.