- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-199/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00194-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BE TABU“, Ko
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „TELE–3“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BE TABU“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3718-104/2012 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TELE–3“ dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir prekių ženklo registracijos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „BE TABU“ ir Ko kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pripažinti negaliojančia registraciją atsakovo UAB ,,TELE-3“ nacionalinio figūrinio prekių ženklo „BE TABU“ (reg. Nr. 38948, paraiškos padavimo data 1998-12-30, registracijos data 2000-06-12) (toliau - ginčo prekių ženklas), įregistruoto 41 klasės pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją ženklų registravimo reikmėms (Nicos klasifikacija) paslaugoms (televizijos ir radijo programų rengimas; televizijos pramoginės laidos; tiesioginių laidų rengimas; videofilmų gamyba) (b. t. I, 1 – 5 l.).
Nurodė, kad jam priklausantį juridinio asmens pavadinimą ir atsakovo vardu įregistruotą prekių ženklą sudaro dominuojantis ir pagrindinis žymuo – „BE TABU“, taigi ieškovo pavadinimas ir atsakovo prekių ženklas yra klaidinamai panašūs; ieškovas teisę į juridinio asmens pavadinimą įgijo 1998-12-02, o atsakovas – į prekių ženklą 1998-12-30 (paraiškos padavimo data), kai ieškovas turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu prekių ženklu žymimos prekės ir paslaugos (televizijos laidų rengimas).
Ieškovas dublike papildė ieškinio pagrindą reikalavimu panaikinti atsakovo prekių ženklo „BE TABU“ (fig.) registraciją Nr. 38948 PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nurodė, kad po televizijos laidos „Be Tabu savaitė“ transliacijos nutraukimo 2006 m. rugsėjo 1 d. atsakovo transliuojamos televizijos programos eteryje, atsakovas nenaudojo ir nesiruošė naudoti registruoto prekių ženklo žymėti prekes ir paslaugas, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas (b. t. I, 65 – 69 l.).
Atsiliepimas
Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinyje bei dublike nurodytus reikalavimus (b. t. I, 40 – 48 l.). Nurodė, kad laida „Be Tabu“ buvo sukurta ir pradėta rodyti dar iki ieškovo įsteigimo; 1999 m. įsteigus UAB ,,BE TABU“ ir Ko bei atsakovui pateikus paraišką dėl prekių ženklo registracijos, šalys 1999 m. gegužės 12 d. pasirašė sutartį, kuria susitarė, kad kartu kurs laidą „BE TABU“, o atsakovas laidą transliuos sutartyje nustatytomis sąlygomis, taigi pagal šią sutartį laida buvo bendras šalių produktas. Pažymėjo, kad tiek prekių ženklo įregistravimo paraiškos pateikimo metu, tiek jį įregistravus, ieškovas žinojo apie prekių ženklo registraciją atsakovo vardu ir jai neprieštaravo; šalys susitarė, kad autorinės teisės į laidą priklauso ieškovui, o prekių ženklas registruojamas atsakovo vardu. Nurodė, kad prekių ženklui ir ieškovo pavadinimui nesant tapatiems, sutampant tik vienam jų elementui „BE TABU“, nėra pagrindo konstatuoti jų klaidinamo panašumo; be to, ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia, nes ieškovas penkerius metus akivaizdžiai toleravo vėlesnio prekių ženklo „BE TABU“ naudojimą (PŽĮ 46 str. 4 d.). Atsakovo teigimu, taikytina ieškinio senatis, nes apie prekių ženklo registraciją buvo paskelbta 2000 m. liepos 25 d., todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2010 m. liepos 25 d., o ieškovas ieškinį pareiškė 2012 m. sausio 26 d.
Atsakovas triplike pažymėjo, kad ginčo prekių ženklas iki šios dienos yra naudojamas žymėti „BE TABU“ laidoms, t. y. - televizijos laidos ,,Be Tabu“ yra patalpintos keliuose interneto tinklalapiuose (http://zebra.15min.lt ir www.youtube.com) iki šiol (bylos nagrinėjimo metu) (b. t. I, 74 – 78 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 gruodžio 18 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Be Tabu“ ir Ko ieškinį PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 47 straipsnio 2 dalies pagrindais, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 5 218 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybės naudai – 12,40 Lt pašto išlaidų (b. t. I, 242 – 256 l.).
Teismas konstatavo kad, neegzistuoja ir ateityje neatsiras galimybė prekių ženklo „BE TABU“ (reg. Nr. 38948) registracija pažeisti ieškovo pavadinimo pagrindinę funkciją, be to, ginčo prekių ženklas yra naudojamas, todėl nėra pagrindo ieškinio tenkinimui, o atmetus ieškinį, atsakovui priteistina pusė jo turėtų atstovavimo išlaidų.
Teismas dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovo prekių ženklo „BE TABU“ registraciją PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu nurodė, kad esminė šios nuostatos sąlyga yra prekių ženklo nenaudojimas žymėti prekėms ar paslaugoms, kurioms jis registruotas, o šiuo konkrečiu atveju nurodyta norma negali būti taikoma, kadangi prekių ženklas iki šios dienos yra naudojamas žymėti „BE TABU“ laidoms. Teismo teigimu, iš byloje esančių šalių sutarčių dėl televizijos programos pirkimo matyti, kad šalių santykiai dėl TV laidos „Be tabu savaitė“ tęsėsi iki 2006-09-01, o atsakovo nurodytų portalų duomenimis, ir bylos nagrinėjimo metu televizijos laidos yra patalpintos keliuose interneto tinklalapiuose (http://zebra.15min.lt/lt/video/kanalas/Be_tabu/ (sukurtas „BE TABU“ laidos kanalas, kuriame nuo 2009 m. pradžios patalpinti 73 laidų vaizdo įrašai, prieinami viešai; šis kanalas yra pažymėtas ginčo prekių ženklu; interneto portale Youtube adresu http://www.youtube.com/watch?v=XRwaisT_PWM patalpintos laidos „BE TABU“ ištraukos, pažymėtos ginčo prekių ženklu. Teismas sprendė, kad atsakovas teisingai nurodė, jog prekių ženklo savininkas turi teisę pasirinkti, kokiais būdais ir priemonėmis jis įgyvendins savo, kaip prekių ženklo savininko teises, įskaitant ir ženklo naudojimą, taigi šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad atsakovas penkerius metus iš eilės nenaudoja ginčo prekių ženklo, todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo panaikinti prekių ženklo registraciją PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl ginčo prekių ženklo registracijos panaikinimo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – patenkinti ieškovo ieškinį dėl šio reikalavimo bei panaikinti ginčo prekių ženklo registraciją PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu (b. t. II, 1 – 4 l.). Be to, ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ginčas yra sudėtingas, jame daug įrodymų, todėl apeliacinėje proceso stadijoje reikalingi proceso šalių paaiškinimai ir žodiniai argumentai. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo įvardinti įrodymai negali būti laikomi pakankamais įrodyti skundžiamą prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, nes :
Žemesnės instancijos teismas
Sutartis dėl televizijos laidos „Be Tabu savaitė“ transliavimo gali sukurti tik hipotetines galimybes atsakovui pasinaudoti prekių ženklu; teismas turėjo atsižvelgti į prekių ženklo faktinį naudojimą, o pagal byloje esančius duomenis paskutinį kartą laida „Be Tabu“ savaitė transliuota 2006 m. rugsėjo 1 d., taigi nuo šios datos prekių ženklas nebuvo naudojamas;Dvi nuorodos į interneto svetaines www.zebra.15min.lt ir www.youtube.com negali būti laikomos tinkamu įrodymu apie ginčo prekių ženklo tikrąjį naudojimą, nes televizijos laidų fragmentai buvo interneto svetainėse patalpinti ne atsakovo; be to, ginčo prekių ženklas yra figūrinis, todėl vien laidos pavadinimas savaime nesuponuoja figūrinio prekių ženklo naudojimo fakto. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad televizijos laidų „Be Tabu“, „Be Tabu savaitė“ įrašai internete galėjo būti patalpinti tik neteisėtai ir šitie veiksmai negali būti laikomi tinkamu prekių ženklų naudojimu iš tikrųjų, o šiuolaikinių technologijų išsivystymo, interneto paplitimo ir paieškos svetainių galimybių kontekste, iš esmės kiekvieną prekių ženklą (nors faktiškai ir visai nenaudojamą penkerius metus) galima surasti interneto paieškos sistemų pagalba;Atsakovo prekių ženklas „BE TABU“ buvo įregistruotas ne visai 41 klasei pagal Nicos klasifikaciją, tačiau detalizuotai paslaugų grupei: televizijos ir radijo programų rengimas; televizijos pramoginės laidos; tiesioginių laidų rengimas; videofilmų gamyba“, tačiau byloje nėra įrodymų apie prekių ženklo naudojimą televizijos ir radijo programų rengimui, tiesioginių laidų rengimui, videofilmų gamybai;Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo teiginius, jog ginčo prekių ženklo registracija jam reikalinga tik dėl to, kad būtų užtikrinti jo interesai, t. y. jog prekių ženklas nebūtų ieškovo naudojamas savavališkai, pažeidžiant sutarties punktus dėl šalių įsipareigojimo nekonkuruoti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. t. II, 7 – 11 l.). Nurodo, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir tik dublike nurodė naują ieškinio reikalavimą panaikinti ginčo prekių ženklo registraciją PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau šis reikalavimas pateiktas tik dublike, už jį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, teismas nėra išsprendęs jo priėmimo klausimo, todėl šis reikalavimas neatitinka CPK 141 straipsnio 1 dalies ir byla turi būti sprendžiama tik ieškinyje pateiktais reikalavimais, o apeliacinis skundas, grindžiamas netinkamai suformuotais reikalavimais, apskritai negali būti nagrinėjamas. Atsakovo nuomone, tuomet, kai prekių ženklas skirtas televizijos laidai žymėti, nustatant jo tinkamą naudojimą, negali būti vadovaujamasi įprastais naudojimo vertinimo kriterijais, nes televizijos laida yra audiovizualinis autoriaus kūrinys, kurio sukūrimas suteikia autoriui ir kitiems teisių turėtojams turtines ir neturtines teises visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datą, o tai, kad autoriaus kūrinys nėra viešinamas ar laida nėra transliuojama, nereiškia, kad autoriaus teisės į jį ar gretutinės teisės išnyksta; vieną kartą autoriaus kūrinį pažymėjus prekių ženklu, jis visuomet lieka pažymėtas šiuo prekių ženklu, nepriklausomai nuo to, ar dalyvauja civilinėje apyvartoje, ar yra viešai demonstruojamas, ar ne; nagrinėjamu atveju televizijos laida „BE TABU“ buvo pažymėta prekių ženklu, laida vis dar egzistuoja, jos įrašai nėra sunaikinti, atsakovas pagal sudarytas sutartis su ieškovu turėjo teisę rodyti laidos kartojimus iki pat 2007 m. rugsėjo 1 d., t. y. vėliau nei prieš penkerius metus iki ieškinio pareiškimo. Atsakovo teigimu, tos pačios laidos, pažymėtos ginčo prekių ženklu, nuolatinis rodymas tam tikrais atvejais prieštarauja televizijos verslo principams ir efektyvumui, o ta aplinkybė, kad yra išlikę laidos įrašai, suinteresuoti asmenys dalinasi, įkelia laidas į interneto tinklapius, įrodo, kad prekių ženklas yra naudojamas. Atsakovas nurodo, kad prekių ženklas „BE TABU“ yra naudojamas iš tikrųjų, turint realų komercinį tikslą, nes atsakovo veikloje šis prekių ženklas turi didelę reikšmę dėl to, kad ši laida siejama išskirtinai su televizijos kanalu „TV-3“, o šio kanalo veiklos pradžioje buvo bazinė laida, turėjusi labai didelį populiarumą, ir šiuo metu laida yra svarbus simbolis, esantis „TV-3“ kanalo tapatumo dalimi. Pažymi, kad televizijos laidas „BE TABU“ į interneto svetainę http://zebra.15min.lt/lt/video/kanalas/Be tabu/ įkėlė ieškovas, atsakovo sutikimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Netenkintinas ieškovo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. t. II, 1 - 4 l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas (CPK 322 str.).
Taigi byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.; 321 str. 1 d., 322 str.).
Dėl papildomo ieškinio reikalavimo
CPK 42 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. Vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, ieškinio dalykas gali būti pakeistas iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, pateikiant teismui rašytinį pareiškimą, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.
Bylos duomenimis, reikalavimą pripažinti negaliojančia ginčo prekių ženklo registraciją PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ieškovas nurodė ieškinyje, o naują reikalavimą – panaikinti ginčo prekių ženklo registracija PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu – dublike (b. t. I, 1 - 5, 65 – 69 l.).
Pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 26 d. rezoliucija priėmė nurodytą ieškovo procesinį dokumentą – dubliką su jame pareikštu nauju reikalavimu ir išsiuntė jį atsakovui (b. t. I, 65 l.), kuris 2012 m. balandžio 16 d. triplike pateikė argumentus ir dėl ieškovo dublike nurodyto reikalavimo panaikinti ginčo prekių ženklo registraciją (b. t. I, 74 – 78 l.). Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi paskyrė šią bylą nagrinėti teismo posėdyje. Taigi naujas ieškinio reikalavimas nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas iki teismas paskyrė bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, t. y. pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje stadijoje (CPK 141 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo dublike nurodytą papildomą ieškinio reikalavimą, pagrįstai jį išnagrinėjo kartu su kitu ieškovo pateiktu reikalavimu ir išsprendė, priimdamas teismo sprendimą.
Nors teismas, priėmęs papildomą ieškovo reikalavimą, neišsprendė žyminio mokesčio sumokėjimo už papildomą ieškinio reikalavimą klausimo, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 42 str. 1 d., 80 str. 1 d., 115 str., 328 str.).
Pažymėtina, kad byloje 4 mėnesių laikotarpiu įvyko penki teismo posėdžiai ir atsakovas turėjo galimybes pateikti prieštaravimą dėl tokio reikalavimo priėmimo bei dėl jo esmės (b. t. I, 60 l.), tačiau tik paskutiniajame teismo posėdyje jis nurodė, kad prie dubliko nėra pridėtas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ir reikalavimai nėra suformuluoti vientisame dokumente (b. t. I, 235 l.). Turint omenyje, kad nebuvo pažeistos atsakovo teisės tinkamai susipažinti su ieškovo reikalavimais šioje byloje, jis buvo tinkamai informuotas apie ieškovo reikalavimą, pareikštą dublike, turėjo galimybes pateikti atsikirtimus bei įrodymus dėl abiejų ieškovo pareikštų reikalavimų, teismo padarytas proceso pažeidimas (neišspręstas žyminio mokesčio klausimas) nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ir negaliojančiu. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti šį trūkumą, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, procesiniu sprendimu išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 270 str., 302 str., 328 str., 329 str. 1 d.).
Dėl reikalavimo panaikinti prekių ženklo registraciją dėl nenaudojimo
PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. PŽĮ 47 straipsnio 2 dalis numato, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje nepradėjo naudoti ženklo ar rimtai nesirengė juo žymėti prekes ir (ar) paslaugas, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos priežastys, pavyzdžiui importo suvaržymas ar kitos nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės (PŽĮ 47 str. 2 d.; red. iki 2013 m. birželio 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimą dėl nenaudojimo, ratio legis yra ta, kad išimtinių teisių pagrindu nebūtų saugomi „miegantys“ prekių ženklai. Ženklas savo funkcijas, iš kurių pagrindinė yra skiriamoji, gali atlikti tik tada, jeigu yra naudojamas. Kai registruotas prekių ženklas nenaudojamas, reiškia, kad realiai apsauga yra suteikta teisinei fikcijai, kuriai pašalinti ir yra numatyta galimybė ženklą panaikinti dėl nenaudojimo. Nurodyta taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai ženklo registraciją dėl nenaudojimo prašoma panaikinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).
PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos. Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą dėl ginčo prekių ženklo registracijos panaikinimo pateikė 2012 m. kovo 21 d. (b. t. I, 65 l.), todėl turi būti nustatyta, ar ginčo prekių ženklas buvo naudojamas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2007 m. kovo 21 d.
Be to, įstatymas prekių ženklo naudojimo reikalavimą sieja su tomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, kurioms žymėti yra registruotas prekių ženklas. Nustatyta, kad ginčo prekių ženklas įregistruotas, nurodant Nicos klasifikacijos 41 klasės paslaugų sąrašą: (televizijos ir radijo programų rengimas; televizijos pramoginės laidos; tiesioginių laidų rengimas; videofilmų gamyba). Taigi ginčo prekių ženklo naudojimas turi būti vertinimas aukščiau nurodytų paslaugų atžvilgiu, t. y. ar ginčo prekių ženklas buvo naudojamas žymėti šioms paslaugoms.
Nei nacionaliniai, nei Bendrijos teisės aktai neapibrėžia prekių ženklo naudojimo sąvokos. Pagrindiniai vertinamieji kriterijai yra nustatyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) jurisprudencijoje: ženklo naudojimas turi būti tikras ir neapsimestinis, juo neturi būti siekiama vien tik išlaikyti teises, suteiktas prekių ženklo. Be to, naudojimas turi būti neatsiejamas nuo pagrindinės prekių ženklo funkcijos - garantuoti galimybę atskirti vieno gamintojo prekes ar paslaugas nuo kitų prekių ar paslaugų. Prekių ženklas turi būti naudojamas rinkoje ir būtent toms prekėms ir (arba) paslaugoms, kurioms yra registruotas. ETT taip pat pažymėjo, kad vertinant naudojimo tinkamumą ir pakankamumą turi būti atsižvelgta į visus faktorius bei aplinkybes, leidžiančius nustatyti ar komercinis prekių ženklo naudojimas yra tikras, o ypač – ar tokiu naudojimu yra siekiama išlaikyti ar sukurti rinkos dalį konkrečiame ekonominiame sektoriuje prekių ženklu pažymėtoms prekėms ir (arba) paslaugoms (2003 m. kovo 1 d. sprendimas byloje C-40/01, ,,Minimax“). Pagal ETT praktiką, nemokamai siūlomos prekės ir paslaugos gali būti laikomos tinkamu naudojimu, jei jos yra siūlomos turint komercinį interesą, t.y. siekiant sukurti ar išlaikyti rinką šioms prekėms ir (arba) paslaugoms, kaip priešpriešą kitų įmonių prekėms ir (arba) paslaugoms ir tokiu būdu konkuruojant (2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje T-289/09, ,,Omnicare Clinical Research“). Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau – Bendrasis Teismas) patvirtino poreikį garantuoti tikrą, neapsimestinį prekių ženklo naudojimą nurodydamas, kad net ir tais atvejais, kai nacionalinė teisė pripažįsta taip vadinamas ,,apsaugines registracijas“ (t. y. prekių ženklus, kurių neketinama naudoti komercinėje veikloje dėl jų išimtinai gynybinės funkcijos, susijusios su kitu ženklu, kuris yra komerciškai naudojamas), tai negali sudaryti pateisinamos priežasties nenaudojimui (2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje T-194/03, ,,Bainbridge“). Juolab kad Lietuvos nacionalinė teisė nenumato prekių ženklo ,,apsauginių“ registracijų.
CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys byloje nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) (angl. – OHIM; toliau – VRDT) patvirtintose taisyklėse dėl ekspertizės atlikimo (toliau - Taisyklės) numatytuose kriterijuose dėl prekių ženklo naudojimo pakankamumo vertinimo, nurodoma, kad prekių ženklo naudojimui internete ir tai pagrindžiantiems įrodymams (atskiroms ištraukoms iš interneto svetainių) vertinti turėtų būti taikomi tokie patys vertinimo kriterijai, kaip ir kitoms įrodymų formoms. Taisyklėse numatyta, kad prekių ženklo buvimas (egzistavimas) internete gali parodyti inter alia jo naudojimo pobūdį arbą faktą, kad prekės arba paslaugos, ženklinamos konkrečiu prekių ženklu, buvo siūlomos vartotojams, tačiau vien tik ženklo buvimas svetainėje, pats savaime, nėra pakankamas tinkamo naudojimo įrodymas, nebent svetainė taip pat patvirtina naudojimo vietą, laiką ir apimtį arba ši informacija yra pateikiama kitokiu būdu.
Bylos duomenimis, atsakovas televizijos laidą ,,Be Tabu“ transliavo 1998 m. – 2002 m., o laidą ,,Be tabu savaitė“ – iki 2006 m. (b. t. I, 11, 29 l.). Ieškovo pateiktoje išspausdintoje interneto svetainės www.zebra.15min.lt vaizdo kopijoje (angl. - ,,screenshot“), matyti toks tekstas: ,,Budulio Naujieji (Be tabu). Laidos ,,Be tabu“ epizodas apie Budulį. Daugiau linksmų vaizdelių www.betabu.lt. Be tabu (73 video) 1998 – 2002 metais per TV3 buvo rodoma laida ,,Be tabu“ (...)“; kartu nurodoma, kad filmuota medžiaga įkelta 2010 m. gruodžio 30 d. (b. t. I, 139 l.); išspausdintoje interneto svetainės „Youtube“ vaizdo kopijoje nurodyta: ,,Reportažas laidoje ,,Be tabu“ per TV3 2001 metais“, vaizdas įkeltas 2009 m. spalio 14 d. (b. t. I, 140 l.). Be to, TNS LT, UAB, atliekančios TV auditorijos tyrimą, rašto duomenimis, laida ,,Be tabu savaitė“ paskutinį kartą buvo transliuota 2006 m. rugsėjo 1 d. 19.11 – 19.59 val. TV3 kanale (b. t. I, 208 l.).
Pagal 1998 m. liepos 2 d. sutartį Nr. 02-07/98, jos šalys sutarė, kad ieškovas gamins laidą ,,Be tabu“, o atsakovas ją transliuos, be to, 1999 m. gegužės 12 d. sutartimi Nr. 23-09/99 šalys susitarė, kad kartu gamins laidą, o atsakovas ją transliuos (b. t. I, 49 – 52, 53 – 54 l.). Atsakovo teigimu, jis valdo žiniasklaidos priemonę – televiziją ,,TV3“ ir savarankiškai nekuria laidų; laida ,,Be Tabu“ transliuota jam priklausančiame televizijos kanale TV3; ginčo prekių ženklo registracija siekta užsitikrinti, kad laidą simbolizuojantis prekių ženklas nebūtų ieškovo naudojamas savavališkai, o televizijos kanalų transliuotojai, savo vardu registruodami transliuojamų laidų pavadinimus prekių ženklais, užsitikrina, kad jais žymimos laidos nebus panaudojamos konkuruojančių televizijos kanalų (b. t. I, 42 l., 75 l.). Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja V. M. (nurodytų sutarčių dėl laidų kūrimo sudarymo laikotarpiu buvusi atsakovo generaline direktore) parodė, kad atsakovas laikėsi strategijos, jog bendradarbiaujant kuriamų ir transliuojamų laidų pavadinimus registruoti prekių ženklais savo vardu; kad ginčo prekių ženklo registracija visų pirma buvo reikalinga kaip apsaugos priemonė konkurencinėje kovoje su kitais transliuotojais (b. t. I, 142 – 152 l.).
Nors atsakovas nurodė, kad ginčo prekių ženklas iki šiol yra naudojamas ,,Be tabu“ laidoms žymėti tuo būdu, jog laidos yra patalpintos keliuose interneto tinklalapiuose (b. t. I, 75, 237 l.), tačiau nepateikė net šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, o apsiribojo tik nuorodomis į interneto svetaines. Be to, minėta, jog prekių ženklo naudojimas laikomas tinkamu, jei jis yra naudojamas toms prekėms ar paslaugoms, kurioms žymėti jis yra įregistruotas, o ginčo prekių ženklas yra įregistruotas, nurodant konkretų Nicos klasifikacijos 41 klasės paslaugų sąrašą. Kolegijos nuomone, nei vienas iš byloje esančių įrodymų nagrinėjamu laikotarpiu nėra susijęs su ginčo prekių ženklo naudojimu aukščiau nurodytoms paslaugoms; juolab kad nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo kuriamos ir transliuojamos laidos ar videofilmai, šias paslaugas žymint ginčo prekių ženklu. Taigi prieš nagrinėjamą laikotarpį sukurtų televizijos laidų, kuriose naudojamas ginčo prekių ženklas, patalpinimas viešai prieinamose interneto svetainėse kaip archyvinė vaizdo medžiaga ar jos dalis, negali būti laikoma tinkamu naudojimu PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi nėra susiję su paslaugomis, kurioms prekių ženklas yra registruotas, be to, nėra siekiama sukurti ar išlaikyti esamą rinką konkrečiu prekių ženklu žymimoms paslaugoms. Juolab kad atsakovo teigimu, ginčo prekių ženklo registracijos paskirtis visų pirma buvo prevencinio pobūdžio – užsitikrinti, kad televizijos laidos autoriai, nutrūkus bendradarbiavimui su užsakovu, nekurtų laidos tapačiu pavadinimu konkuruojančiose televizijose.
Apelianto teiginiai, kad televizijos laida yra audiovizualinis autoriaus kūrinys, kurio sukūrimas suteikia autoriui ir kitiems teisių turėtojams turtines ir neturtines teises, televizijos laidos transliacija ir jos įrašas yra gretutinių teisių objektai, todėl nustojus šį kūrinį viešai transliuoti, neišnyksta autoriaus ar gretutinės teisės, taip pat nepatvirtina, kad ginčo prekės ženklas buvo naudojamas pagal paskirtį. Ta aplinkybė, kad atsakovas pagal su ieškovu sudarytas sutartis turėjo teisę rodyti laidos kartojimus iki pat 2007 m. rugsėjo 1 d., yra teisiškai nereikšminga, kadangi nagrinėjamoje byloje vertinamas faktinis ginčo prekių ženklo naudojimas.
Nors nagrinėjamu atveju susikerta teisės į du intelektinės nuosavybės objektus – prekių ženklą (,,BE TABU“) ir autorių teisių objektą (audiovizualinis kūrinys - laida ,,BE TABU“), tačiau šioje byloje, atsižvelgiant ir į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl autorių teisėmis saugomo objekto; juolab kad prekių ženklo registracijos galiojimas niekaip neįtakoja autorių teisių galiojimo apimties.
Dėl pasakyto panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl ginčo prekių ženklo registracijos panaikinimo PŽĮ 47 str. 2 d. pagrindu, ir patenkintinas šis reikalavimas (PŽĮ 47 str. 2 d.; CPK 329 str., 330 str.).
Patenkinus nurodytą ieškovo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisiant iš atsakovo valstybės naudai ieškovo mokėtiną 100 Lt žyminio mokesčio už patenkintą ieškinio reikalavimą, taip pat sumažinant apygardos teismo sprendimu priteistą iš ieškovo atsakovo naudai jo turėtų atstovavimo išlaidų sumą, turint omenyje ir tai, kad iš atsakovo ieškovo naudai turėtų būti priteistos ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (1452 Lt už dubliko parengimą), iki 1200 Lt, bei paskirstant pašto išlaidų sumą per pusę, t. y. po 6,20 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (b. t. I, 117, 120-121 l.; CPK 93 str. 1 d.,, 3 d., 5 d.; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p.).
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, netenkintinas atsakovo prašymas dėl priteisimo bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 5 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,BE TABU“ ir Ko (įmonės kodas 135268055) ieškinio reikalavimas dėl atsakovo UAB ,,TELE – 3“ (įmonės kodas 121393020) prekių ženklo ,,BE TABU“ registracijos Nr. 38948 panaikinimo PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu, ir priimti naują sprendimą: panaikinti prekių ženklo ,,BE TABU“ (fig.) registraciją Nr. 38948.
Sumažinti apygardos teismo priteistas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovui iki 1200 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybei iki 6,20 Lt pašto išlaidų.
Priteisti iš atsakovo valstybės naudai 100 Lt žyminio mokesčio už patenkintą ieškinio reikalavimą ir 6,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Palikti nepakeistą likusią teismo sprendimo dalį.