Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties O. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2019 m. lapkričio 3 d. nutarimu O. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 3 d. apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,64 promilių neblaivumo laipsnis), viešoje vietoje garsiai rėkavo ir šūkavo, taip sutrikdė žmonių rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

O. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2019 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Todėl neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai nurodoma, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą Institucijai yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-9-2013).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio nusižengimo byloje, grąžino pagrįstai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokios aplinkybės šioje administracinio nusižengimo byloje reikalauja papildomo didelės apimties tyrimo ir kokią tai turėtų įtaką bylos baigčiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų motyvuotam galutiniam teismo procesiniam sprendimui priimti. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.

9. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra tirta ar būtent O. B. atliko veiksmus, dėl kurių buvo sutrikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Nagrinėjamu atveju O. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, buvo grindžiama tik administracinio nusižengimo protokolu ir tarnybiniu pranešimu. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas yra užpildytas netinkamai, kadangi nėra aišku, kas jį surašė, t. y. nėra nurodyta jį surašiusio pareigūno vardas ir pavardė. Todėl nėra aišku ar jame užfiksuoti duomenys yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai patys įvykio, nematė. Dėl to buvo būtina apklausti liudytoją, kuri pranešė apie daromą administracinį nusižengimą, bei kitus asmenis galėjusius apie tai ką nors matyti ar girdėti (pvz., kaimynus), t. y., kad O. B. trankė buto duris, garsiai rėkavo, šūkavo. Tačiau pareigūnai to nepadarė. Vien aplinkybė, kad buvo nakties metas, nereiškia, kad to negalima buvo padaryti kitu laiku. Be to, nepagrįstai neapklausti asmenys kartu su O. B. buvę automobilyje „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie galėjo nurodyti reikšmingų aplinkybių tiriant administracinio nusižengimo bylą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, nustatyta O. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus (1,64 promilių neblaivumo laipsnis) ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo atveju neaišku, kaip ši aplinkybė buvo užfiksuota. Pažymėtina, kad asmens neblaivumas nustatomas alkotesteriu, tačiau administracinio nusižengimo medžiagoje nėra alkotesterio patikros sertifikato. Taip pat nėra jokių duomenų (alkotesterio rodmenų išklotinė, atspausdintas alkotesterio kvitas ar kt.), kad užfiksuotas neblaivumo laipsnis (jeigu jis apskritai buvo tikrinamas) yra būtent toks, koks nurodytas administracinio nusižengimo protokole ir nutarime. Taigi, iš viso to akivaizdu, jog administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti įrodymai, kurie galėtų pagrįsti/paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. B. kaltę.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tarnybiniame pranešime fiksuotą aplinkybę apie automobilyje rastą daiktą, panašų į peilį. Administracinio nusižengimo protokole nėra užfiksuota, kad automobilyje „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustabdytas patikrinimui ir kuriame sėdėjo O. B., buvo rastas koks nors daiktas, panašus į peilį. 2019 m. lapkričio 3 d. nutarime O. B. taip pat nėra inkriminuota aplinkybė, kad jis turėjo daiktą, panašų į peilį ir juo padarė administracinį nusižengimą. Dėl to grąžinant bylą Institucijai, nėra pagrindo, kad pareigūnai dar kartą tirtų aplinkybę dėl automobilyje galimai rasto daikto, panašaus į peilį.

11. Apelianto manymu, apylinkės teismas grąžindamas bylą tirti institucijai iš naujo pažeidė ANK 642 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas draudimas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį, kai dėl to nėra nukentėjusiojo skundo bei, draudimas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį daugiau, negu to prašoma skunde. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas (šiuo atveju Institucija), ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų (šiuo atveju Institucijos) nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Taigi, teismas, siekdamas užtikrinti teisingumo tikslus, gali panaikinti Institucijos nutarimus ir perduoti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Tokie teismo įgaliojimai grindžiami iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga veikti taip, kad būtų teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius teisės pažeidimą, kaltumo klausimas, priimtas teisingas ir teisingumo principus atitinkantis sprendimas byloje.

12. Taigi, bylos perdavimas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl netinkamai atlikto tyrimo pats savaime nereiškia atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties pabloginimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad grąžinus bylą, Institucija įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis sprendžia, kokį procesinį sprendimą priimti administracinio nusižengimo byloje: ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą, jei surinktų duomenų pakanka administracinį nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltumui įrodyti (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ar nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jei nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ar motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui (ANK 619 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, proceso dalyvių teisę skųsti procesinius sprendimus galima tinkamai realizuoti tik tada, kai jie žino sprendimų motyvus ir argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nutarimas, kuriuo O. B. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, buvo panaikintas, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad grąžinus bylą Institucijai bus pabloginta O. B. padėtis.

13. Pažymėtina, kad teismas, kaip administracinio nusižengimo bylas nagrinėjanti institucija, yra aktyvus ir turi pareigą išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, todėl pats gali imtis veiksmų tam tikroms aplinkybėms patikslinti ar kylantiems prieštaravimams pašalinti. Vis dėlto šiuo atveju neatlikus didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo, nėra galimybės tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir priimti galutinį procesinį sprendimą.

14. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.