- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- T-215-1021/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Nuteistasis
- A. M.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M. (A. M.) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo esmė.
2019-03-22 Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisijos) priimtu nutarimu Nr. LK-71 nutarta taikyti nuteistajam A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 m. 9 mėn. 13 d. (skaičiuojant 2019-02-22) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 str. 2 d. 4 p.
Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistojo bausmės pradžia 2006-01-24; bausmės pabaiga: 2022-01-05. Nuteistasis yra atlikęs 3/4 paskirto bausmės laiko 2018-01-05.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio Kybartų pataisos namuose 2019-03-22 protokolu Nr. LK - 69, bei vadovaudamasi BVK 164 str. 2 d., apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė: Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 3 (trečią) kartą, paskutinį kartą buvo pristatytas 2018 metų spalio mėnesį, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas nutarimo netvirtino. Nuteistasis A. M. anksčiau buvo teistas 3 kartus: 1) 2007-06-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu BK 129-2 d. 6 p., 9 p.- 13 m. , BK 135-2 d. 11 p.- 7 m., BK 63-4 d.- 15 m., 63- 4 d., 9 d., subendrinta su 2006-07-25 Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu BK 149 str. 3 d., pakeistu 2006-11-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu į BK 149 str. 1 d.-16 m. 2) 2006-11-21 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 149 str. 1 d.- 4 m. 6 mėn. 3) 2006-07-25 Šalčininkų r. apyl. teismo pagal BK 149 str. 3 d.- 3 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas suėmimo ir kardomojo įkalinimo laikas nuo 2004-05-03 iki 2004-05-20. Nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas pilnametis (17 m.). Lygtinis paleidimas netaikytas. Dabartinis teisės pažeidimas nebūdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimas yra sunkesnis palyginant su ankstesniais nusikaltimais (plėšimas, išžaginimas). Nusikaltimo nepripažino. Nuteistasis teigia jog prieš suėmimą gyveno kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), Gautas atsakymas, kad motina sutinka priimti (duomenys neskelbtini),. Nėra jokių rūpesčių dėl gyvenamosios vietos. Prieš nusikaltimą dirbo miško pjovėju. Po paleidimo žada užsiregistruoti į darbo biržą ir ieškotis darbo. Teigia turi apie 3 m. darbo stažą. Pataisos namuose dirba Ūkio skyriuje, tvarkinio pareigose. Turi 10 klasių išsilavinimą bei krano operatoriaus specialybę. Kybartų suaugusiųjų vidurinėje mokykloje mokosi 11 klasėje. Teigia, kad su skaitymu, rašymu neturi problemos. Turi teismo priteistų ieškinių, kurių suma yra 3381,08 eur. Sumokėjęs 216,01 eur. Žada toliau mokėti, kai išeis į laisvę ir susiras darbą. Nuteistasis teigia, kad ryšius palaiko su visais savo artimaisiais (tėvais, dukra ir broliu). Rašo ir gauna iš jų laiškus bei skambina iš taksofono. Pasimatymuose nelanko dėl didelio atstumo. Žmona mirusi. Šeimos parama veikia kaip tolimesnio nusikalstamumo apsauginis veiksnys. Nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo metu teigia nevartojantis jo bei sugebėsiantis nevartoti laisvėje. Kadangi laisvėje asmuo alkoholį vartodavo neatsakingai (keli smurtiniai nusikaltimai padaryti, būnant apsvaigus nuo jo), todėl išlieka tikimybė, jog asmuo gali vėl pradėti jį vartoti. Įstaigoje alkoholio vartojimo fiksuota nėra. Nuteistasis teigia nevartojantis narkotinių medžiagų, įstaigoje fiksuota nėra. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai)): 68 balai pagal OASys rodo vidutinę (ankstesnės komisijos metu buvo nustatyta 73 balai) Nemažą dalį rizikos (35 balai) sudaro statiniai veiksniai (informacija apie nuteistojo teistumus), kurie nesikeis. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatuoja, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, teigiamas požiūris į priežiūrą ir visuomenę, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, aukšta motyvacija nevartoti alkoholio, savo tikslų siekimas teisėtais būdais, aukšta motyvacija laikytis teismo skirtų įpareigojimų ir nenusikalsti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
2. Prokuroro atsiliepimo esmė.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškio) prokuroras Kęstutis Gaubys pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. A. M. iš viso teistas penkis kartus. Nuteistajam A. M. skirtos bausmės teigiamos įtakos neturėjo, jis nusikalsdavo pakartotinai, nusikaltimai sunkėjo. Atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog A. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausme laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami, todėl šiuo atveju nuteistojo mąstymas ir elgesys koreguotinas bausmės atlikimą tęsiant pataisos namuose bei vykdant reabilitacijos plane numatytas priemones. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vis dar išlieka vidutinė, vertinama 68 balais iš kurių be nekintančių 35 balų, net 33 balai yra už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, veikloje būdingas impulsyvumas. Nors nuteistasis linkęs apgalvoti nusikaltimo pasekmes, tačiau labiau sureikšmina jas sau. Šios aplinkybės nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Itin svarbu įvertinti tai, kad nors nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis - 2 m. 9 mėn. yra labai didelė. Nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje, nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o tai jam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkius tyčinius nusikaltimus. Nuteistąjį A. M. apibūdinantys duomenys kelia pagrįstas abejones, ar paleistas lygtinai jis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų, todėl spręstina, kad pakankamai didelę likusią bausmės dalį nuteistasis turi ir toliau atlikti pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. prašo netvirtinti 2019-03-22 Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos nutarimo Nr. LK-71, kuriuo nuteistajam A. M. nutarta taikyti lygtinį paleidimą.
3. Kiti duomenys.
A. M. atlieka 16 m. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kuria subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės.
Atsiliepimas
Nei nuteistasis, nei Kybartų PN papildomų duomenų, atsiliepimų ar kitų prašymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad komisijos nutarimo tvirtinimui neprieštarauja.
Kybartų PN pateikė nuteistojo A. M. asmens bylą.
Motyvuojamoji dalis
4. Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 str. BVK 157 str.1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 260 str.2 d.).
BVK 158 str. išvardintas sąrašas asmenų, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, į kurių ratą nuteistasis neįeina. A. M. nuteistas 16 m. laisvės atėmimo bausme. 2019-03-22 duomenimis neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 9 mėn. 13 d. 2018-01-05 nuteistasis atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tuo atitinka lygtinio paleidimo sąlygą, numatytą BVK 157 str. 2 d. 4 p., todėl nuteistajam, esant šiai sąlygai, gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
BVK 157 str.1 d. numato ir kitą sąlygą, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 2019-03-20 socialinio tyrimo išvados Nr. 5/50-355 (toliau - socialinio tyrimo išvados) 5.2 p. nurodoma, kad naujai atvykus į būrį nuteistajam buvo sudaryta adaptacijos programa, kurios vykdymo metu nuteistajam didelių problemų nekilo. Pakankamai greitai perprato nuteistųjų bendravimo ypatumus. Vykdant pataisos programą nuteistasis dalyvavo privalomosiose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistojo plane buvo numatyta jam įsidarbinti, lankyti mokyklą ir lankyti programą EPP. EPP programą baigė; dirba turto valdymo skyriuje, tvarkinio pareigose; lanko Kybartų suaugusiųjų vidurinę mokyklą. Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvadą, kad nuteistasis pradėjo vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl ši lygtinio paleidimo sąlyga yra.
BVK 157 str. 1 d. taip pat numato dar vieną sąlygą, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: turi būti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados 7.1. p. matyti, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 68 balai (pagal OASys), 35 vertinimo balus sudaro nekintantys veiksmai (informacija apie teisės pažeidimus), kurie nesikeis, kintantys balai sudaro nemažą dalį - 33 balus. Paskutinio vertinimo metu jam buvo nustatyta 73 balų pakartotinio nusikalstamumo vertinimo rizika, todėl ji sumažėjusi, tačiau nežymiai 5 balais.
Tačiau aukščiau paminėtų sąlygų nustatymo neužtenka lygtinio paleidimo taikymui. Taip pat turi būti nustatytas pagrindas, numatytas BVK 157 str.1 d.,- pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Jeigu prieš tai buvo atsisakyta taikyti ar tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo laikotarpiu. Taip pat būtina atsižvelgti ir į nuteistojo ankstesnių nusikaltimų padarymo priežastis, ankstesnio nusikalstamo elgesio pobūdį, nusikaltimo, už kurio padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo aplinkybes, priežastis, tam kad įvertinti, ar jo atliktos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės realiai mažina nusikalstamo elgesio riziką, ar jo pažanga yra pakankama manyti, kad jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisija priimtame nutarime savo išvadą, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, iš esmės grindžia tuo, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, teigiamas požiūris į priežiūrą ir visuomenę, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, aukšta motyvacija nevartoti alkoholio, savo tikslų siekimas teisėtais būdais, aukšta motyvacija laikytis teismo skirtų įpareigojimų ir nenusikalsti. Teismas su komisijos išvada taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nesutinka, kadangi padaryta nepagrįsta išvada, kad nuteistasis paleistas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nutarimo tvirtinimui taip pat prieštarauja prokuroras. Nors nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra įvertinta 68 balais, tačiau nemažą dalį – 33 balus sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pats mažinti savo pastangomis. Kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio pobūdžio nusikaltimų (nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo) padarymą, jų nepripažino. Anksčiau jis nuo 1997 metų teistas 3 kartus už įvairaus pobūdžio smurtinius nusikaltimus, paskutinis jo nusikaltimas yra sunkiausias - atimta kito žmogaus gyvybė. Jo naujų nusikaltimų darymas rodo, kad asmuo sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės ir žmogaus gyvybės. Iš OASys suvestinės lentelės - pakartotino teistumo rizikos lentelės matyti, kad 35 balus sudaro „informacija apie teisės pažeidimus“, 2 balus – ,,išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, 5 balus - „gyvenimo stilius ir draugai“, 3 balus – „piktnaudžiavimas alkoholiu“, 6 balus – „emocinė gerovė“, 10 balų - ,,mąstymas ir elgesys“, 7 balus - ,,nuostatos“. Prie aplinkybių, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų, komisija nepagrįstai priskiria tai, kad nuteistasis neturi nuobaudų, kas teismo vertinimu nėra priskirtina prie pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių faktorių, kadangi vidaus taisyklių privalo laikytis kiekvienas nuteistasis. Nutarime nurodytas nuteistojo teigiamas požiūris į priežiūrą ir visuomenę, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, aukšta motyvacija nevartoti alkoholio, savo tikslų siekimas teisėtais būdais, aukšta motyvacija laikytis teismo skirtų įpareigojimų ir nenusikalsti, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi socialinio tyrimo išvados 4.5 p. „mąstymas ir elgesys“ nurodyta, kad stebimi tam tikri tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo sunkumai - nekomunikabilus, užsisklendęs savyje. Veikloje būdingas impulsyvumas, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Nusikalstamoje veikloje yra agresyvaus/kontroliuojančio elgesio (pavartojus alkoholio) epizodai - plėšimas, nužudymas. Taipogi yra praradęs savitvardą. Kalbėdamas apie problemas nuteistasis geba nustatyti problemines sritis. Taip pat supranta, jog turi problemų-alkoholis, draugai, bei jaučia poreikį jas spręsti. Nuteistasis linkęs apgalvoti nusikaltimo pasekmes, tačiau labiau sureikšmina jas sau. Asmuo kalba apie konkrečius, ilgalaikius ateities planus bei geba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, nors yra linkęs labiau pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. 4.5 p. „Nuostatos“ nurodyta, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis turėjo nusikalstamumą palaikančias nuostatas. Diskriminacinių nuostatų apklausos metu nestebima. Priežiūrą suvokia kaip praktinių problemų sprendimą. Nuobaudų neturi. Nuteistasis supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę ir teigia planuojantis laikytis jam keliamų reikalavimų bei nenusikalsti. 4.5 p. „Emocinė gerovė“ nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys prasidėjo jauname amžiuje. Labiau linkęs apsiriboti bendravimu su artimaisiais. Savivertė pažeminta, turi pusių, kurių savyje nemėgsta bei norėtų keisti. 2000 m. yra save žalojęs bei gydęsis psichiatrijos klinikoje. Įstaigoje suicidinio elgesio fiksuota nėra. 4.5 p. „gyvenimo stilius ir draugai“ nurodyta, kad nuteistasis laikas nuo laiko užsiima veikla, susijusia su jo nusikalstamumu. Šiuo metu teigia, suvokiantis neigiamą asocialios grupės įtaką ir, jog tai buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. 4.5 p. „piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis“ nurodyta, kad nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo metu teigia, nevartojantis jo bei sugebėsiantis nevartoti laisvėje. Kadangi laisvėje asmuo alkoholį vartodavo neatsakingai (keli smurtiniai nusikaltimai padaryti, būnant apsvaigus nuo jo),todėl išlieka tikimybė, jog asmuo gali vėl pradėti jį vartoti, įstaigoje alkoholio vartojimo fiksuota nėra. Teismo vertinimu šios nuteistąjį neigiamai apibūdinančios aplinkybės turi tiesioginės įtakos nuteistojo kriminogeniniams veiksniams, kadangi iš socialinio tyrimo išvados 7.2 p. matyti, kad nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai; draugų įtaka; alkoholio vartojimo problemos; prognostinių įgūdžių stoka; kontroliuojantis elgesys; impulsyvumas, šis sąrašas yra gana platus. Nors nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas yra vidutinis, tačiau siekia 68 balą, nuo praėjusio vertinimo jis sumažėjęs labai nežymiai 5 balais, todėl jis turi ir gali būti mažinamas nuteistojo pastangomis.
Įvertinęs pateiktą komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad nors stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai - vykdo socialinės reabilitacijos priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo ir turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, už tai yra numatytos vidaus skatinimo priemonės. Lygtinio paleidimo taikymas nėra skatinimo priemonė, o nuteistojo paleidimas laisvėn pagrįstai manant, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nesusikals, dėl ko yra pasiekta prevencinė laisvės atėmimo bausmės paskirtis. Nuteistojo noras išeiti greičiau į laisvę turi būti suderinamas su visuomenės, kuri turi interesą būti apsaugota nuo nuteistojo naujai daromų nusikaltimų. Nors nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas yra vidutinis, tačiau jis anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus apsvaigus, atlieka bausmę už nužudymą,nuo praėjusio vertinimo jis sumažėjęs labai nežymiai tik 5 balais, išlieka gana aukštas 68 balai, todėl darytina išvada, kad nėra jokios pakankamos nuteistojo pažangos, leidžiančios daryti išvadą, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo veiksniai – nuostatos, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė turi būti mažintini. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Jo taikymas nepagrįstai, formaliai atitinkant lygtinio paleidimo sąlygas, iškreips bausmių sistemą, kadangi sankcijose numatytų ir skiriamų bausmių griežtumas, jų neatliekant realiai ar atliekant nedidelę dalį, leis susidaryti nuomonę, kad jos ne tokios ir griežtos, nebaisu ar apsimoka ir nusikalsti, ir nepasieks savo prevencinės paskirties. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad komisijos nutarimas yra nepagrįstas, ir jį atsisakytina tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 4 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 1 d., 2 d., 7 d., 364 str., teismas,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. LK-71, kuriuo nuteistajam A. M. (A. M.), gimusiam (duomenys neskelbtini), taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiųsti Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.
Nuteistojo A. M. asmens bylą gražinti Kybartų pataisos namams.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus ar kitus šio teismo rūmus.