Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-435-238-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-30
Bylos Nr.
1A-435-238-2010
Teisminio proceso Nr.
64-1-01268-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
D. Š.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-435-238/10;Teisėjas N. Brinevičius Proceso Nr. 64-1-01268-09;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTART I SLietuvos Respublikos vardu2010 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam D. Š., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (650 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta 2008-07-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalis, galutinė subendrinta bausmė skirta 21 690 litų bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis bei buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata: 2009 m. spalio 27 d., apie 17 val. 30 min., Marijampolės m., Geležinkelio gatvėje, neatsargiai vairuodamas automobilį Toyota L. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Geležinkelio gatvėje prie namo, pažymėto numeriu 18, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 37 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją, dėl to kliudė ir sužalojo pėsčiųjų perėja ėjusią E. B., padarydamas jai dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžimą, dešinės pėdos suspaudimą, kraujosruvą dešinėje pėdoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-02 nuosprendį pakeisti: D. Š. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikyti LR BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2008-07-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės neatliktą dalį, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 21 040 litų baudą. Taikyti LR BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę D. Š.. Bauda yra aiškiai per švelni bausmė. Teismas, vertindamas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė į D. Š. asmenybės pavojingumą – jis du kartus teistas už nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs. Ankstesniu nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu jam taip pat buvo paskirtos baudos, kurios subendrintos ir iki šiol nesumokėtos, likutis dar gana didelis – 21 040 litų. Nuteistojo mėnesio pajamos yra 800 litų, jis turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tai kelia pagrįstą abejonę, ar bausmės – baudos paskyrimas atitinka bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikaltimą, anksčiau teismų taikyta bausmės rūšis – bauda nesulaikė D. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo, jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad yra nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, D. Š. turi būti paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei jos vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. įvykdė neatsargų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs, gailisi, atlygino padarytą žalą, dirba, išlaiko du vaikus, laikytina, jog bausmės tikslai bus įgyvendinti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka su D. Š. paskirta bausme, prašo ją griežtinti, skirti kitą bausmės rūšį. Nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teismo nuosprendžiu D. Š. nuteistas pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį, jam skirta bausmė - bauda. Skirdamas bausmę, teismas nurodė, kad sunkinančių aplinkybių nenustatė. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad D. Š. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, savo noru atlygino padarytą žalą. Įvertino tai, kad D. Š. teistas, naujai padarytas nusikaltimas yra neatsargus, dėl nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusiajai nelikę, nukentėjusioji jam atleidusi, charakterizuojamas teigiamai, dirba. Vertino veikos pobūdį, pavojingumą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo D. Š. skirti laisvės atėmimo ar arešto bausmes. Nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 281 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmę-baudą.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad LR BK 281 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuteistas D. Š., sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys. Nuteistajam paskirta antra pagal sunkumą bausmės rūšis – bauda. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, D. Š. paskirdamas tokios rūšies bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir atsižvelgia į Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas pirmiausia įtvirtintas LR BK 54 straipsnyje, kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. Š., parinkdamas jos rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovavosi LR BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijos ir 54 straipsnio 2 dalies reikalavimais. LR BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, jei dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, yra numatytos keturios bausmės rūšys : teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, bauda, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje, D. Š. motyvuotai paskyrė bausmę - baudą. Nuosprendyje nurodyta, kad D. Š. anksčiau teistas, tačiau jo naujai padarytas nusikaltimas yra neatsargus, dėl nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusiai nelikę, charakterizuojamas teigiamai, dirba, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nukentėjusi jam atleido. Teismas atsižvelgęs į D. Š. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo D. Š. skirti laisvės atėmimo ar arešto bausmes, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudos bausmę artimą minimaliai. Šiai išvadai prieštarauti pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, teismai išskiria asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vertybių samprata, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir pan.) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.).

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog D. Š. anksčiau teistas du kartus ir teistumai neišnykę, į tai skiriant bausmę atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad D. Š. nusikaltimą būtų padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, neatsargi kaltės forma parodo mažesnį D. Š. asmenybės pavojingumo laipsnį, jis neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusiąją E. B.. Nusikaltimas neatsargus. Be to, nuteistojo elgesys po padarytos nusikalstamos veikos parodė, kad nėra pagrindo jam skirti pačią griežčiausią LR BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jis savo noru atlygino nukentėjusiajai E. B. padarytą žalą, tai teismo buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Š. nukentėjusiosios E. B. atsiprašė, pastaroji nurodė pretenzijų jam neturinti. Nuteistasis, nors yra išsituokęs, materialiai išlaiko nepilnamečius vaikus, dirba, gauna nuolatines pajamas, darbdavio pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvertinant kaltininko asmenybės pavojingumą bei parenkant bausmės rūšį ir dydį, teismai atkreipia dėmesį ir į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. B. nurodė ir pati esanti kalta dėl autoįvykio, buvo prastas oras, lijo, gatvės neapšviestos. Nustatyta, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra tyčinis.

Apeliantas skunde teisingai nurodė, kad ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu D. Š. jau buvo nubaustas baudos bausme ir jos dar nėra atlikęs, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika nedraudžia teismams antrą kartą skirti nuteistajam tos pačios rūšies bausmę, jeigu straipsnio sankcija numato tokią bausmę ir neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. Š. neatlikus ankstesnės bausmės ir vėl paskyrus baudą nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, nurodyta LR BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus D. Š. asmenybę, tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą bei šio nusikaltimo padarinius ir kitas aplinkybes, taip pat nenustačius D. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant dviems jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtoji baudos bausmė nėra aiškiai per švelni, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos. Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja (parašas) Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas VitunskasNuorašas tikras: (parašas) Danguolė Šiugždinytėteisėja