Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-829/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-06
Bylos Nr.
1-16-829/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
V. S.
Nukentėjusysis
R. G.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-16-829/2014Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00142-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.11.; 1.1.8.13.; 1.2.4.5.; 2.1.15.2.; 2.3.6.4.1.(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 6 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Vasiliauskui, kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajam R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. bei 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2010-02-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant V. S. paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą Gelgaudiškio vidurinėje mokyklos, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, taip pat uždrausti bendrauti su V. K.; 3) Šakių rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per 3 (trijų) mėsių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlyginamai išdirbti po 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose; Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nutartimi bausmės vykdymas V. S. panaikintas, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo V. S. sulaikymo dienos, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendį, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. S. 2012-03-18 apie 20 val., P. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, tarpusavio konflikto metu, tyčia, smūgiuodamas ne mažiau šešis kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sužalojo R. G., tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. S. pripažįsta dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. G. parodymais, specialisto išvada, ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM civiliniu ieškiniu ir prie jo pateiktais dokumentais, kvitu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis V. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta. Nurodo, kad 2012-03-08 apie 20 – 21 val. nuėjo į svečius pas P. S., kur buvo ir nukentėjusysis R. G. bei kiti asmenys. Po kurio laiko jie nuėjo parūkyti į balkoną. Bestovint balkone ir berūkant, R. G. griebė jį už gerklės, todėl jis šiam smūgiavo iš rankos į veidą. R. G. parkrito. Tuomet jis šiam dar du ar tris kartus spyrė iš kojos. Po to į balkoną subėgo kiti bute buvę asmenys, kurie R. G. nuvedė ir paguldė į lovą. Matė nukentėjusiajam iš nosies bėgant kraują. P. S. paprašė, jog jis išeitų. Apie valandą laiko buvo svečiuose pas P. S.. Dėl kokios priežasties R. G. jį užsipuolė, nesuprato. Supranta, kad negerai padarė. Galėjo kažkaip kitaip tą konfliktą išspręsti. Dėl to gailisi. Įvykio dieną jis nevartojo alkoholio, bet buvo pagiringas, nes girtavo iš vakaro. Ligonių kasai žalą atlygino. Su nukentėjusiuoju neatsiskaitė, nes mano, kad prašoma priteisti žala yra didoka. Kai teismas priteis žalą, tai ją ir atlygins. Į užsienį išvažiavo, nes neturėjo Lietuvoje kur įsidarbinti be išsilavinimo. Vokietijoje gavo gerą darbo pasiūlymą. Niekur nesislapstė. Turėjo banko korteles, sveikatos draudimą, mokėjo mokesčius. Žinojo, kad jam bausmės vykdymas atidėtas, tačiau nežinojo, kad R. G. parašė pareiškimą ir jis yra paieškomas.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas R. G. parodė, kad įvykio dieną su draugais šiek tiek vaišinosi. Pasikvietė merginas ir su jomis atėjo V. S.. Konfliktas kilo, kadangi su V. S. apsižodžiavo berūkant balkone negražiais žodžiais. Merginos liudijo, kad jis spjovė V. S. į veidą. Kaltinamajam už gerklės tikrai negriebė ir į veidą jam nespjovė. Berūkant įvyko apsižodžiavimas ir gavosi konfliktas. Gavo smūgį į nosį nuo V. S. ir daugiau nieko nepamena. Teigia, kad apsižodžiavo su V. S., nes nesutapo jų biolaukai. Reiškia civilinį ieškinį 3 500 Lt. Dėl sužalojimo patyrė daug išgyvenimų. Mano, kad tai nėra didelė suma palyginus su patirtais kūno sužalojimais. Dėl sužalojimo teko vartoti antidepresinius vaistus, nosies gydymas jam tęsiasi ir dabar, nes nėra aišku ar nereikės daryti operacijos. Po Naujųjų metų važiuos į Kauną pas medikus. Šiai dienai nosies kvėpavimo surikimą mėgina vaistais išgydyti. Dabar medicininių dokumentų, kurie pagrįstų jo gydymąsi neturi. Negali pasakyti kas buvo žodinio konflikto tarp jo ir V. S. iniciatorius. Konflikto metu buvo vartojęs alkoholio.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad R. G. į policijos pareigūnus dėl jam padaryto sužalojimo kreipėsi 2012-03-19 (b. l. 4).

Iš pareiškimo matyti, kad R. G. reiškia 3 500 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai (b. l. 9).

Iš medicininių dokumentų matyti, kad į medikus R. G. kreipėsi 2012-03-19. Jam buvo nustatyta trauminė galvos smegenų liga (b. l. 29).

Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimo metu R. G. buvo konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste, gilus nubrozdinimas apatinėje lūpoje su muštine žaizda, poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio defektas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas. Nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai šešių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Dėl nosies kaulų lūžimo R. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo sveikata jam buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 35-36).

Iš Valstybinės ligonių kasos prie SAM pateikto civilio ieškinio matyti, kad už R. G. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 543,12 Lt, todėl šiai sumai prašoma pripažinti civiliniu ieškovu ir ją priteisti iš kaltinamojo (b. l. 13-16, 17).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis V. S. atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 544 Lt (b. l. 154).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusiajam R. G. suduodamas smūgį ranka į veido sritį, taip pat jam kelis kartus įspirdamas be kitų sužalojimų padarė ir nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi lūžimas gyja ilgiau nei 10 dienų.

Teismas, kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustato. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. S. parodė, kad P. S. bute alkoholio nevartojo, tačiau buvo pagiringas, nes alkoholį buvo vartojęs iš vakaro. Byloje nesant duomenų apie kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat duomenų, kad tokia kaltinamojo būsena turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, aplinkybė, kad V. S. nukentėjusįjį sužalojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šalintina iš jam pareikšto kaltinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-06-18 buvo paskelbta kaltinamojo V. S. paieška (b. l. 43, 44, 47). Teismo 2013-04-11 nutartimi kaltinamajam V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 84-85). Šios nutarties pagrindu buvo išduotas Europos arešto orderis, kuriuo remiantis V. S. 2013-08-26 buvo sulaikytas Vokietijoje; dėl ekstradicijos prašymo V. S. suimtas išbuvo iki 2013-09-23 imtinai – 28 dienas, ir 2013-09-24 išduotas bei konvojuotas į Lietuvos Respubliką (b. l. 92-95, 98-99). Paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumas V. S. nesvarstytas, nes prokuroras per 48 val. nuo V. S. sulaikymo nepristatė kaltinamojo apklausai (b. l. 111).

Skiriant kaltinamajam V. S. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau kaltinamasis leido atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl pykčio protrūkio; į kaltinamojo asmenybę, amžių – kaltinamasis teistas, nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaltinamasis V. S. teisiamas ne už pirmą smurtinį nusikaltimą, ne kartą baustas administracine tvarka (eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš jos, alkoholio gėrimą viešoje vietoje, chuliganizmą), dirbo, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai – kaip nepasižymintis geru elgesiu asmuo; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo Ligonių kasoms yra atlygintas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Teismas sprendžia, kad V. S. yra linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina griežčiausia BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant mažesnę, negu sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, taip pat įstatymo nustatyta tvarka bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kadangi kaltinamasis V. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendį, todėl kaltinamajam nėra tikslinga iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kokią nors kardomąją priemonę.

Pagal tarptautinę sutartį Lietuvos Respublikos išduotam asmeniui į ikiteisminio tyrimo suėmimo terminą (Lietuvos Respublikos BPK 127 str.) įskaitomas visas mūsų valstybės prašymo pagrindu suimto asmens užsienio valstybėje suėmime išbūtas laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 42 ,,Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodeksų normas, nustatančias asmenų išdavimą užsienio valstybei arba perdavimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui“ 27 p.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal duomenis, gautus iš Vokietijos kompetentingos teisminės institucijos, V. S. ekstradicijos į Lietuvą tikslu buvo suimtas 28 dienas, tai yra nuo 2013-08-26 iki 2013-09-23 imtinai. Taikant ekstradicijos procedūrą 2013-09-24 jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai (b. l. 98-99). Kadangi kaltinamasis V. S. pagal mūsų valstybės prašymą buvo laikinai suimtas užsienio valstybėje 28 dienoms, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., 1957-12-13 Europos konvencijos dėl ekstradicijos nuostatomis, pagal tarptautinę sutartį Lietuvos Respublikai išduotam V. S. laikino suėmimo vykdant ekstradicijos procedūrą užsienio valstybėje laikotarpis įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Lietuvos Respublikoje kaltinamajam V. S. suėmimas nebuvo svarstytas, kadangi šis iš karto po sulaikymo pradėjo atlikti bausmę pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendį.

Dėl civilinių ieškinių.

Civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie SAM padaryta 543,12 Lt turtinė žala visiškai atlyginta iki bylos išnagrinėjimo teisme, todėl pradėtas procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos BPK 107 str.).

Nukentėjusysis R. G. reiškia 3 500 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu nukentėjęs R. G. palaikė tokio dydžio civilinį ieškinį.

Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjęs R. G. nurodo, kad dėl sužalojimo patyrė daug išgyvenimų, vartojo antidepresinius vaistus, nosies gydymas jam tęsiasi ir dabar, nes nėra aišku ar nereikės daryti operacijos. Šiai dienai nosies kvėpavimo surikimą mėgina išgydyti vaistais.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam R. G. dėl sužalojimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 35-36). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis R. G. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – teko kreiptis į gydytojus, jausti nepatogumą. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų iki šios dienos nukentėjusiajam yra tęsiamas gydymas – beveik dvejus metus laiko, kad nukentėjusysis vartojo antidepresinius vaistus – kadangi net nenurodė vaistų pavadinimo. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad jis dirbo, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (dėl kaulų sulaužymo padarant nesunkų kūno sužalojimą), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo R. G. patirtus nepatogumus – 2 500 Lt suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam R. G. iš kaltinamojo V. S..

Dėl ekstradicijos išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidos yra ir kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Tai būtų faktiškai išmokėtos sumos, nenumatytos Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1-5 p., tačiau būtinos tiriant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Šiuo atveju ekstradicijos išlaidas sudaro aviabilietų kainos ir asmenų draudimas, taip pat pareigūnams išmokėti dienpinigiai – iš viso 4 203 Lt (b. l. 110, 111-118). Visos šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo V. S. sąmoningų veiksmų, kadangi kaltinamasis V. S. žinodamas apie tai, kad yra šaukiamas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją apklausai, į ją neatvyko (b. l. 42). Iš to galima spręsti, kad V. S. dar prieš paskelbiant jo paiešką, paskiriant kardomąją priemonę, žinojo, kad jo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas, turėjo suprasti dėl kokio įvykio, tačiau nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė išvykdamas į Vokietiją, dėl ko 2013-05-16 buvo išduotas Europos arešto orderis, kuriuo remiantis 2013-08-26 V. S. buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Teismas vertina, kad kaltinamasis V. S. visą laiką žinojo, jog galimai jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. G. sužalojimo, nes 2012-05-24 dėl šio įvykio buvo kviečiamas apklausai pas ikiteisminio tyrimo tyrėją (ant šaukimo pasirašė asmeniškai) ir suprato, kokiu tikslu jis ekstradijuojamas į Lietuvą. Dėl paties kaltinamojo V. S. veiksmų į Vokietiją vyko 2 pareigūnai, departamentas turėjo papildomų išlaidų, kurių galėjo nebūti. Valstybė šiuo atveju patyrė 4 203 litų išlaidų, kurių atsiradimą sąlygojo pats kaltinamasis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo V. S. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 45 (keturiasdešimt penkių) parų laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią V. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti V. S. ekstradicijos į Lietuvą tikslu Vokietijos Federacinėje Respublikoje 28 dienų laikino suėmimo laikotarpį, tai yra nuo 2013-08-26 iki 2013-09-23.

Procesą, pradėtą dėl Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinio ieškinio, nutraukti.

Civilinio ieškovo R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. S. du tūkstančius penkis šimtus litų (2 500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo R. G. naudai.

Kitoje dalyje R. G. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. S. keturis tūkstančius du šimtus tris litus (4 203 Lt) proceso išlaidų Policijos departamento prie VRM, įmonės kodas 188785847, naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o V. S. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Loreta Masevičiūtė