Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-02-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-105-406/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
II-105-406/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-105-406/09Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 19 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas A. A. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. birželio 4 d. Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus nutarimu A. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 3 d. ir 125 str. buvo nubaustas administracine nuobauda – 300 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šalies argumentai

A. A. nurodo, kad nutarime nurodytu laiku, važiuodamas per geležinkelio pervažą lenkė kitą stovinčią transporto priemonę dėl to, kad jos vairuotojas kalbėjosi su pervažos darbininkais. Šį pažeidimą užfiksavo policijos pareigūnai. Mano, kad policijos pareigūnai susidariusią situaciją įvertino labai formaliai ir nubaudė aiškiai per griežtai. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė nepiktybiškai. Teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, nes dirba vairuotoju, todėl neturėdamas teisės vairuoti, praras pajamų šaltinį, be to, negalės pasirūpinti 1 gr. invalide giminaite. Įvertinus pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, prašo pakeisti nutarimą, neskiriant administracinės nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, (ATPK 297 str. 1 d.) konstatuoja, kad A. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 3 d. bei 125 str. ir yra kaltas. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai išsiaiškino tas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, priėmė teisingą bei pagrįstą nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

ATPK 125 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo "Važiuoti nesustojus draudžiama" reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Pagal ATPK 124¹ str. 3 d. vairuotojai traukiami administracinėn atsakomybėn lenkimą geležinkelio pervažose ir 100 metrų prieš jas.

2

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pažeidė protokole nurodytus Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 3 d. bei 125 str. Pareiškėjo nurodytos lenkimo geležinkelio pervažoje priežastys teisės pažeidimo kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Važiuodamas per pervažą vairuotojas privalo būti atidus tinkamai įvertinti susidariusią situaciją. Tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės, įtakojusios teisės pažeidimo padarymą bei apibūdinančios teisės pažeidimo pobūdį, vertintinos nustatant nuobaudos rūšį bei dydį.

Skiriant administracinę nuobaudą, nustatant jos rūšį ir dydį vertintini ATPK 30, 30¹ str. reikalavimai – pareiškėjo asmenybė, jo darbo pobūdis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei kitos svarbios, reikšmingos aplinkybės, įtakojančios administracinės nuobaudos skyrimą, jos rūšies parinkimą, dydžio nustatymą.

A. A. dėl padaryto formalaus pažeidimo nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybės pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas, įvertinus jo padarymo aplinkybes, savo pobūdžiu nėra šiurkštus, pareiškėjas nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidėjas. Darytina išvada, kad A. A. yra pareigingas vairuotojas, nepažeidinėjantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas prižiūri bei rūpinasi 1 gr. invalide giminaite, dirba vairuotoju, todėl neturėdamas teisės vairuoti neteks pajamų šaltinio.

Sutinkamai su ATPK 27 str. specialiosios teisės atėmimas skiriamas tik už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą,

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis teismas, už padarytus teisės pažeidimus skiriamos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimams, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus skiriamų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia už teisės pažeidimus skirti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Taigi nuobaudos dydžio nustatymu turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tik tokios nuobaudos ar jų dydis, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekiant pažeidėją ne tik nubausti, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Įvertinus nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, A. A. asmenybę, kaltės laipsnį, kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paliekant paskirtąją baudą, tačiau neskiriant pareiškėjui pagal nuobaudos, susijusios su specialiosios teisės atėmimu. Tokia nuobauda, teismo nuomone, neapribos pareiškėjo teisių labiau nei būtina, taip pat neprieštaraus įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų keliamiems uždaviniams ( ATPK 1 str., 30, 30¹ str.).

Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė procesinius pažeidimus. Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo ( ATPK 7 str. 1, 2 d. )

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. kaltinamas padaręs du administracinius teisės pažeidimus, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal du ATPK straipsnius. ATPK 33 straipsnyje reglamentuotas administracinių nuobaudų skyrimas, esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai, t. y. padarius kelis administracinius teisės pažeidimus. Policijos pareigūnas šio straipsnio reikalavimus ignoravo ir nesilaikė nuobaudų skyrimo tvarkos.

Tiksliai kvalifikuoti kiekvieną pažeidimą ir skirti už jį atitinkamą nuobaudą yra teisingos galutinės nuobaudos paskyrimo sąlyga. Padaryti keli teisės pažeidimai paprastai rodo didesnį padarytos veikos ir pažeidėjo asmenybės pavojingumą visuomenei. ATPK 33 str. numatytomis

2

administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis įgyvendinamas nuobaudos individualizavimo principas. Pareigūnui netaikius įstatymo, kurį jis privalėjo taikyti, tai pripažintina administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos proceso pažeidimu, todėl nutarimas naikintinas. Tačiau įvertinant tai, kad pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai nekelia abejonių, pažeidimų veikos įrodytos, pažeidėjo padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, papildomo aplinkybių tyrimo atlikti nereikia, pareiškėjo padėtis nebloginama, byla institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, negrąžintina. Pripažinus, kad dėl padarytų procesinių pažeidimų nutarimas neteisėtas, nutarimas naikintinas, o pareiškėjui skirtinos administracinės nuobaudos vadovaujantis ATPK 33 straipsniu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2009 m. sausio 7 d. Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus nutarimą, kuriuo A. A. pagal ATPK 124¹ str. 3 d. ir 125 str. paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams.

Skirti A. A. pagal ATPK 124¹str. 3 d. - 125 Lt baudą, pagal ATPK 125 str., vadovaujantis ATPK 30¹ str. – 300 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinai paskirti 300 Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas