Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei R. S., ieškovės atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovui J. S. (J. S.), institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei Anželikai Šumauskienei, vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. S. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, atsakovas su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2011-11-10 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1043 (b.l. 10). Santuokos metu šalims gimė vaikas – sūnus E. S., gim. 2008-06-19 (b.l. 11).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu daugiau gyvena atskirai, prašo neskirti termino susitaikymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, nei ieškovė, nei atsakovas nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys nebandė susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo, kadangi atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, jog dėl santuokos iširimo būtų kaltas tik atsakovas. Ieškovė nurodo, jog atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovas yra nedarbingas, netektas darbingumas – 80 proc. (b.l.42). Kartu pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena, tarp jų kyla konfliktai. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl sutuoktinių vaiko E. S., gim. 2008-06-19, gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 str. 2 d., kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog E. S. faktiškai gyvena su savo motina, t.y. ieškove R. S.. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė teismui, kad jokių nusiskundimų dėl ieškovės elgesio auklėjant, bendraujant su nepilnamečiu vaiku nėra gavę, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečiu vaiku gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nenustatyta, kad E. gyvenimas su mama prieštarautų vaiko interesams. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti E. gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nepilnamečio E. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina R. S.. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gali būti pakeistas, jeigu teismas nustatys pasikeitusias aplinkybes.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis mokant kiekvieną mėnesį po 200 Lt iki vaiko pilnametystės.

LR Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. E. S. šiuo metu yra beveik 4 metai. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, mokymo bei ugdymo priemonės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jai iš esmės pakanka pajamų išlaikyti vaiką, todėl atsižvelgdama, kad atsakovas yra nedarbingas iš jo prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis tik po 200 Lt kiekvieną mėnesį. CK 3.196 str. 1 d. nurodyta, jog išlaikymas vaikui gali būti priteistas šiais būdais – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto (b.l. 12), šalys neturi transporto priemonių (b.l. 13, 22), ieškovė yra dirbanti (b.l. 14), atsakovas yra nedarbingas, netektas darbingumas – 80 proc. (b.l. 42), gaunama netekto darbingumo pensija – 902,65 Lt (b.l. 41). Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, turimą turtą bei kitas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200 Lt kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalys santuokoje neįgijo jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, tačiau iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog J. S. vardu yra registruotas 1 kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 9-10). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog minėtas butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, kadangi jis jį įsigijo už lėšas, gautas pardavus po tėvo mirties paveldėtą turtą. Atsakovas sutiko, jog minėtas turtas būtų pripažintas asmenine jo nuosavybe. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į tai, kad atsakovas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijo šalims kartu jau negyvenant, įvertinant tai, kad ginčo tarp šalių dėl minėto turto nėra, darytina išvada, jog minėta butą atsakovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise, todėl jis pripažintinas asmenine jo nuosavybe.

Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.

Išlaikymo vienas iš kito sutuoktiniai nereikalauja.

Atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, kad ieškinys patenkintas 50 %, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 50 % žyminio mokesčio - 25 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką tarp R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 2001-11-10 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1043, nutraukti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., gim. 2008-06-19, gyvenamąją vietą su motina, t.y. ieškove R. S..

Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., gim. 2008-06-19, periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2012-03-06 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine J. S. nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „S.”.

Iš atsakovo J. S. priteisti ieškovei R. S. 25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.