Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-25 · Administracinė byla Nr. I-3492-244/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-25
Bylos Nr.
I-3492-244/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01583-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska (pran.)
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3492-244/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01583-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, dalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovų atstovams Viktorijai Grigaliūnaitei ir Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. skunde (b. l. 1) ir jo patikslinime (b. l. 15) prašo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012-04-10 raštą Nr. 22-693 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-05-18 sprendimą Nr. 2S-2081 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, po 500 Lt už kiekvieną kalinimo parą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, iš viso 70 000 Lt.

Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime paaiškino, kad buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), kameroje Nr. 268, kurios plotas 8–9 kv. m, kartu su 4 asmenimis. Dėl to buvo pažeistas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas. Kadangi kameroje įrengtas tualetas, kurio plotas neįskaičiuojamas į gyvenamąjį plotą, yra dvi dviaukštės lovos, staliukas su 2 kėdėmis ir praustuvas su kranu, todėl laisvo ploto kameroje lieka dar mažiau. Be to, kameroje buvo tarakonų ir nebuvo galimybės valgyti prie stalo. Kalėdamas tokiomis nežmoniškomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų ir fizinį nepatogumą. Taip buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5 ir 8 str. Analogiškomis sąlygomis pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2011-09-29 iki 2012-02-21 kitose kamerose (Nr. 253, Nr. 254, Nr. 255). Dėl to kreipėsi į atsakovus su skundais, tačiau jie ignoravo juos. Mano, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012-04-10 sprendimas Nr. 22-693 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-05-18 sprendimas Nr. 2S-2081 yra neteisingi.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į skundą (b. l. 34–38) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad nuo 2011-09-29 vakaro iki 2011-10-13 ryto, 2011-10-18 ryte, 2011-10-28, nuo 2011-11-16 vakaro iki 2011-11-17 vakaro, nuo 2011-11-18 vakaro iki 2011-12-02 ryto, 2011-12-13 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytą reikalavimą. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna ir dezinfekuoja. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Sprendžiant A. V. skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo kilo pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 28–30) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad, nepaiydama nuolatinio Lukiškių TI-K perpildymo, Lukiškių TI-K administracija pagal galimybes nuolat stengiasi gerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Skunde nėra nurodyta, kokiais konkrečiais Kalėjimų departamento veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, taip pat nėra nurodyta jokio priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Kalėjimų departamento veiksmų. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės aplinkybes, tačiau jokių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą ar žalą jo sveikatai, bei kaip apskaičiuotas tariamos žalos dydis – 70 000 Lt. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Lukiškių TI-K ar Kalėjimų departamentas neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo kilo pareiškėjo nurodyta žala. Taip pat būtina nustatyti, kokios ir kaip Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamento veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis patyrė kalinamas Lukiškių TI-K.

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2011-09-29 iki 2012-02-21 Lukiškių TI-K buvo kalinamas kamerose, kurių plotas yra mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam kalinamam asmeniui, minėtose kamerose yra blogas vėdinimas, drėgna ir šalta, dėl to Lukiškių TI-K pažeidė galiojančius teisės aktus, t. y. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytą minimalią vienam kalinamam asmeniui tenkančią ploto normą, kuri yra 3,6 kv. m, neįskaičiuojant praustuvės ir sanitarinio mazgo ploto į gyvenamąjį plotą.

Teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą, taip pat ir teismo posėdyje atsakovės atstovė neginčija aplinkybės, kad kai kurios kameros būna perpildytos, ir pripažįsta, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, nes daryti įtaką kardomosios priemonės taikymo formoms, suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui negali bei neturi teisinio pagrindo nepriimti jų į įstaigą.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. V. atvyko į Lukiškių TI-K 2011-09-29 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 253, kurios plotas yra 34,43 kv. m. Šioje kameroje 2011-09-29 vakare buvo 9 asmenys, 2011-09-30 ryte buvo 9, o vakare – 8 asmenys, nuo 2011-10-01 iki 2011-10-03 buvo 8 asmenys, 2011-10-04 buvo 6 asmenys, 2011-10-05 ryte buvo 6, o vakare 8 asmenys, nuo 2011-10-06 iki 2011-10-09 buvo 8 asmenys, 2011-10-10 ryte – 8, vakare – 9 asmenys, nuo 2011-10-11 iki 2011-10-12 ryte ir vakare – 9 asmenys, 2011-10-13 ryte – 9, vakare – 10 asmenų, 2011-10-14 ryte – 10, vakare – 11 asmenų, nuo 2011-10-15 iki 2011-10-17 buvo 11 asmenų, 2011-10-18 ryte buvo 8, o vakare – 10 asmenų, 2011-10-19 – 10 asmenų, 2011-10-20 ryte – 10, vakare – 11 asmenų, nuo 2011-10-21 iki 2011 -10-25 ryte ir vakare – 11 asmenų, 2011-10-26 ryte – 10, vakare – 11 asmenų, 2011-10-27 – 10 asmenų, 2011-10-28– 9 asmenys.

2011-10-29 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 255, kurios plotas yra 24,38 kv. m, joje ryte buvo 9, o vakare – 11 asmenų, nuo 2011-10-30 iki 2011-11-01 kameroje buvo 11 asmenų, nuo 2011-11-02 iki 2011-11-03 – 10 asmenų, 2011-11-04 ryte – 10, vakare – 11 asmenų, nuo 2011-11-05 iki 2011-11-07 11 asmenų, 2011-11-08 ryte – 10, vakare – 8 asmenys, 2011-11-09 – 8 asmenys, 2011-11-10 ryte – 8, vakare – 9 asmenys, nuo 2011-11-11 iki 2011-11-14 ryte ir vakare – 9 asmenys, 2011-11-15 ryte – 8, vakare – 9 asmenys, 2011-11-16 ryte – 7, vakare – 4 asmenys kameroje, 2011-11-17– 4 asmenys kameroje.

2011-11-18 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 254, kurios plotas yra 34,71 kv. m, joje ryte buvo 10, o vakare – 8 asmenys. Nuo 2011-11-19 iki 2011-11-20 – 8 asmenys, 2011-11-21 ryte buvo 8, o vakare – 9 asmenys. 2011-11-22 ryte kameroje buvo 8, o vakare pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 212, kurios plotas yra 6,80 kv. m, kameroje buvo vienas asmuo, nuo 2011-11-23 iki 2011-12-01 – 1 asmuo.

2011-12-02 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 109, kurios plotas yra 7,31 kv. m, joje ryte buvo 1, o vakare – 3 asmenys.

2011-12-03 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 268, kurios plotas yra 7,30 kv. m, kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys, nuo 2011-12-04 iki 2011-12-05 buvo 4 asmenys, 2011-12-06 – 3 asmenys, 2011-12-07 ryte – 4, vakare – 3 asmenys, 2011-12-08 ryte – 3, vakare – 4 asmenys, 2011-12-09 ryte – 3, vakare – 4 asmenys, nuo 2011-12-10 iki 2011-12-12 buvo 4 asmenys, 2011-12-13 kameroje ryte – 2, vakare – 3 asmenys, nuo 2011-12-14 iki 2011-12-15 – 4 asmenys, 2011-12-16 ryte – 3, vakare – 4 asmenys, nuo 2011-12-17 iki 2012-01-09 – 4 asmenys, 2012-01-10 ryte buvo 3, o vakare – 4 asmenys, nuo 2012-01-11 iki 2012-01-12 – 4 asmenys, 2012-01-13 ryte – 4, vakare – 3 asmenys, nuo 2012-01-14 iki 2012-01-16 buvo 3 asmenys, 2012-01-17 ryte – 3, vakare – 4 asmenys, nuo 2012-01-18 iki 2012-01-25 – 4 asmenys, 2012-01-26 ryte – 3, vakare – 4 asmenys, 2012-01-27 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys, nuo 2012-01-28 iki 2012-02-01 buvo 4 asmenys, 2012-02-02 buvo 3 asmenys.

2012-02-03 A. V. buvo perkeltas į kamerą Nr. 254, kurios plotas yra 34,71 m². Joje ryte buvo 11, o vakare – 13 asmenų, nuo 2012-02-04 iki 2012-02-06 – 13 asmenų, 2012-02-07– 10 asmenų, 2012-02-08 ryte – 10, o vakare – 17 asmenų, 2012-02-09 ryte – 14, vakare – 16 asmenų, 2012-02-10 ryte – 15, vakare – 16 asmenų, nuo 2012-02-11 iki 2012-02-13 – 16 asmenų, 2012-02-14 ryte – 11, o vakare – 13 asmenų, 2012-02-15 ryte – 13, vakare – 15 asmenų, nuo 2012-02-16 iki 2012-02-17 – 15 asmenų, 2012-02-18 ryte – 15, vakare – 16 asmenų, 2012-02-19 – 16 asmenų, 2012-02-20 ryte – 16, vakare – 17 asmenų. 2012-02-21 pareiškėjas perkeltas į Alytaus pataisos namus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., tačiau apie praustuvės ir sanitarinio mazgo neįskaičiavimą į plotą, kaip pareiškėjas teigia savo skunde, šiame įsakyme nėra paminėta, kaip ir nėra atskirai nustatytas atskiras plotas, kuris nebūtų įskaičiuotas į bendrą kameros plotą. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K iš esmės neginčija, kad, pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, nebuvo tinkamai užtikrintas minėtas Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 įtvirtintas reikalavimas dėl kameros gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui ir kad dėl susiklosčiusios situacijos kalinimo įstaigoje dažnai nėra užtikrinamas Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatytų reikalavimų įgyvendinimas.

Teismas pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Pareiškėjas teigia, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kurios dydį įvertino 70 000 Lt.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Pareiškėjas skunde teigia, kad kameros neatitinka higienos normų, t. y. nešvarios, jose šalta ir drėgna.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (redakcija aktuali pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu) nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.). Sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną (57 p.). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 p.). Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Informacija apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą registruojama laisvės atėmimo vietoje nustatyta tvarka. Pagrindinio valymo vykdymo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų administracija (59 p.). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (60 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Tai patvirtina 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-44), kuri 2010-11-30 buvo pratęsta (b. l. 45, bei 2012-01-03 sudaryta nauja paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 46-48). Remiantis bylos duomenimis, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, nes už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Pareiškėjo teiginiai, kad nurodytos kameros jo kalinimo laikotarpiu neatitiko higienos ir sveikatos normų reikalavimų, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė pažeidė minėtus higienos reikalavimus.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui jo kalinimo Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, 268, 253, 254, 255 laiką nebuvo užtikrinta nustatyta minimali gyvenamojo ploto kalėjimo kameroje norma – ne mažiau kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga ir pati atsakovė šios aplinkybės taip pat neginčija. Vadinasi, yra pagrindas tokias pareiškėjo kalinimo sąlygas, įvertinus pareiškėjo kalinimo trukmę (iš viso 56 dienos), pripažinti nepriimtinomis ir pažeidusiomis pareiškėjo konstitucinę teisę į orumą, teisę jaustis visaverčiu, o tai pagal CK 6.250 str. 1 d. laikytina neturtine žala. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. buvo laikomas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais, buvo patalpinamas į skirtingas kameras ir ten būdavo trumpą laiką, todėl, kaip teisingai atsakovė teigia, savo veiksmais A. V. didelės žalos negalėjo padaryti.

Teismas, įvertinęs į tai, kad Lukiškių TI-K netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) žymiai pareiškėjo sveikatai nepakenkė ir ji nepablogėjo, atsižvelgdamas į kalinimo trukmę, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, priteisia pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 500 Lt kompensaciją patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011).

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012-04-10 raštą Nr. 22-693 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-05-18 sprendimą Nr. 2S-2081.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Atsakymai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012-04-10 raštą Nr. 22-693 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-05-18 sprendimą Nr. 2S-2081 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 5 p., 105–106 str., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pareiškėjui A. V. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusLiudmila Zaborovska