Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. (pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties G. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno (toliau Institucija) 2017 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-14-1-2523 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. G. S. nubaustas už tai, kad 2017 m. balandžio 22 d. apie 9 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas savo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę.Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. S. skundą, 2017 m. liepos 19 d. nutarimu skundą tenkino ir panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-14-1-2523 ir priėmė naują nutarimą, pakeitė administracinio nusižengimo kvalifikaciją ir pripažino G. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis ANK 28 straipsniu, 417 straipsnio 9 dalimi, G. S. paskyrė administracinio poveikio priemonę – 1 (vienam) mėnesiui atimti teisę vairuoti transporto priemones.Apeliaciniame skunde G. S. prašo, pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Skunde teigiama, jog skundžiamas nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės - vienam mėnesiui atimti teisę vairuoti transporto priemones skyrimo yra nepagrįstas, todėl keistinas. G. S. manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 417 straipsnio 9 dalį. Iš minėtos normos seka, kad teismo diskrecijos teisė skirti papildomą poveikio priemonę ar ne, kad skirti poveikio priemonę ar ne yra teismo kompetencija. Pareiškėjo įsitikinimu, skirti jam administracinio poveikio priemonę nebuvo pagrindų. Teismas spręsdamas ar skirti administracinio poveikio priemonę ar ne turėjo atsižvelgti į kaltės formą, į tai, kad nusižengimą G. S. padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, kadangi nepastebėjo ženklo, automobilį lenkė matydamas policijos pareigūnus ir būdamas įsitikinęs, kad nepažeidžia kelio ženklų. Pareiškėjo manymu, kaltės forma neatsargumas buvo pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės.Pareiškėjo teigimu, pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės yra ir tai, kad nuo pat pradžių jis nuoširdžiai gailisi, kad yra dirbantis, kad jo darbe yra labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi darbo pobūdis yra susijęs su važinėjimu. Taip pat mano, kad atsižvelgdamas į G. S. asmenybę, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, teismas turėjo pagrindą neskirti poveikio priemonės.Atsiliepimu institucija prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis G. S. skundas atmetamas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Skundžiamu teismo nutarimu teisė vairuoti transporto priemones G. S. buvo atimta minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 1 mėnesiui ir tokios trukmės administracinio poveikio priemonė, aukštesniojo teismo vertinimu, atitinka ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo taisykles. G. S. padarytas nusižengimas, nėra mažareikšmis, įstatymų leidėjas už jo padarymą numatė ir galimybę papildomai skirti specialiosios teisės, kuria naudojantis buvo padarytas nusižengimas, atėmimą. Tai, kad dėl G. S. padaryto nusižengimo nekilo sunkių pasekmių, jo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymo nelemia ir aplinkybės, kad G. S. nusižengimo neneigė, gailisi dėl jo. Paminėtos aplinkybės nuobaudos individualizavimo proceso buvo įvertintos paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam sankcijoje numatytam terminui.Sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo taip pat vertintinos ir kitos pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės – ankstesnis pažeidėjo drausmingumas vairuojant automobilį, padaryti pažeidimai bei jų pobūdis. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus ir priimtus sprendimus (Administracinė byla Nr. 52-14-1-2523,b. l. 11–12) matyti, kad pažeidėjas jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ pažeidimą už ką jam buvo paskirta piniginė nuobauda ir dar nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, pakartotinai padarė analogišką administracinį nusižengimą, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Aukštesniojo teismo vertinimu, tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad G. S. yra dirbantis, kad jo darbe yra labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi darbo pobūdis yra susijęs su važinėjimu, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jos nelaikytinos išimtinėmis. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. G. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apylinkės teismas paminėtas aplinkybes įvertino, jokių kitų naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui ir kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu švelninti taikytiną atsakomybę, apeliantas skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnysis teismas.Paminėtų aplinkybių kontekste skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apelianto tvirtinimu, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. Be to, kaip jau buvo minėta pažeidėjas už tokį patį administracinį nusižengimą jau buvo baustas bauda, tačiau tai neatgrasė jo nuo nusižengimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, G. S., skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, nelaikytina per griežta ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, pavojingumui.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Institucijos 2017 m. gegužės 22 d. nutarime, administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. padarytas administracinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi buvo pažeistas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas, nesant Institucijos skundo, negali keisti pirmos instancijos teismo nutarimo, kadangi sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties negalima.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.