Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2022-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-523-586/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-31
Bylos Nr.
II-523-586/2022
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00121-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Pareiškėjas
D. S.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-523-586/2022Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00121-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.10.3; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 31 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,

sekretoriaujant J. B.

dalyvaujant pareiškėjui D. S., jo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos rajono savivaldybė, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22175725625).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. S. 2022 m. rugpjūčio 19 dieną pateikė skundą dėl to, jog 2022 m. liepos 25 dieną, adresu Žemaitės g. – Vasario 16-osios g., Gargždai, Klaipėdos rajone, perėjoje automobilis „Renault Master“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) partrenkė D. S. sūnų, 11 metų amžiaus L. S..

2022 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) tyrėja L. L. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Institucijos įvykių registre užregistruotą pranešimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Nutarime nurodyta, kad įvykio vietoje adresu Žemaitės g. – Vasario 16-osios g., Gargždai, Klaipėdos rajone, perėjoje automobilis „Renault Master“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), partrenkė 11 metų berniuką L. S. su dviračiu. Į įvykį reagavo AP „2007“, kuriems atvykus į įvykio vietą jau buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, kurioje sėdėjo vaikas – L. S., kuris sakė, kad skaudą koją ir paaiškino, jog su draugu kartu važinėjosi po Gargždų miestą ir važiuodami Vasario 16-osios g., ties 12-uoju namu esančioje pėsčiųjų perėjoje jo draugas U. U. nenulipęs nuo paspirtuko, pėsčiųjų perėjoje pervažiavo gatvę, todėl jis norėjo taip pat padaryti kaip ir jo draugas, todėl L. S. važiavo dviračiu jam iš paskos. Taip pat nutarime nurodyta, kad vaikas papasakojo, jog matė automobilį, kuris stovėjo prie „Stop“ ženklo, bet galvojo, kad automobilis nesuks į dešinę, o važiuos tiesiai, galvojo pravažiuos pėsčiųjų perėją su dviračiu.

2022 m. rugpjūčio 19 dieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas pareiškėjo D. S. atstovo advokato Gedimino Lukausko skundas, kuriame prašoma panaikinti 2022 m. rugpjūčio 1 d., Institucijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ir perduoti nusižengimą tirti iš naujo. Skunde nurodyta, jog Institucija nepilnamečio L. S. neapklausė. Nutarime buvo paminėta tik tiek, kad vežant jį į ligoninės priimamąjį nepilnametis paaiškino įvykio aplinkybes. Nutarime yra remiamasi sunkiasvorio automobilio vairuotojo D. J. ir su juo važiavusio keleivio H. V. parodymais, taip pat įvykį mačiusios R. S. parodymais. Nutarime nurodyta, kad „nepilnametis važiuodamas keliu, privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėja, nenulipo nuo dviračio ir kirto važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėja ir atsitrenkė į važiuojančios transporto priemonės dešinės pusės galinį ratą“. Šioje situacijoje sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas nebuvo įsitikinęs, kad per perėją važiuoti saugu, jis sankryžoje darė posūkio manevrą į dešinę ir nematė keliu ar šaligatviu atvažiuojančio nepilnamečio dviratininko. Skunde D. S. taip pat nurodo, kad nutarime dėstomos aplinkybės nesudaro aiškios ir vieningos įvykusio eismo įvykio visumos.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo D. S. atstovo advokato Gedimino Lukausko skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2022 m. rugpjūčio 1 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Mano, kad nėra jokio pagrindo naikinti priimto nutarimo bei grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. Nurodo, kad transporto priemonės „Renault Master“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. J. įvykdė kelių eismo taisyklių V skyriuje nurodytas pareigas pėstiesiems ir nepadarė jokio eismo taisyklių pažeidimo, tačiau dviračio vairuotojas nepilnametis L. S. nesilaikė kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų dviračių vairuotojams, elgėsi kelyje neatsargiai, ir jo netinkami veiksmai eismo saugumo požiūriu lėmė eismo įvykio kilimą ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 56., 59., 60., 64.9. punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. teismo posėdžiu metu parodė, kad nesutinka su tuo, jog vairuotas už šį padarytą nusikaltimą yra nenubaustas. Paaiškino, kad jo sūnus L. S. važiavo su dviračiu ir sunkiasvoris automobilis važiavo ta pačia kryptimi. Su L. S. važiavo ir jo draugas su paspirtuku, jo draugą praleido pro pėsčiųjų perėją o L. S. važiuodamas iš paskos draugui galvojo, kad spės pravažiuoti pro pėsčiųjų perėją į kitą pusę. Tačiau L. S. sustojo prie perėjos, o automobilis nepamatęs vaiko pėsčiųjų perėjoje kliudė ir padarė sužalojimą kojos srityje.

Pareiškėjo atstovas advokatas Gediminas Lukauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametis L. S. buvo pristatytas į medicinos įstaigą jam buvo konstatuotas kojos blauzdos sumušimas, paleistas namo ir vėliau 2022 m. rugpjūčio 3 dieną remiantis medicininiais išrašais buvo nustatytas kojos kaulo lūžis. Esminis dalykas yra ir tai, kad taip pat yra pateikti dokumentai iš valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus L. S. apklausa kuri visiškai skiriasi nuo L. S. aplinkybių, surašytame tyrėjos L. L. nutarime. Policijos pareigūnų apklausa net nebuvo daryta, nebuvo apklausas nepilnametis L. S., nedalyvavo tėvai ir vaiko teisių atstovai. Tyrėja L. L. nutarime minėjo tik tai, ką L. S. įvykio vietoje sakė. L. S. situacijos aptarime yra paminėta, kad apie eismo įvykį vaikas pasakojo, kaip jo draugas pervažiavo perėja su elektriniu paspirtuku, o jis norėjo nulipti nuo dviračio bet ratas nuslydo nuo atitvaro/bordiūro ir sunkiasvorė mašina kaip tik suko ir užkliuvo už L. S. dviračio rato, ratas nusisuko, vaikas nuvirto ir sunkiasvorė mašina pervažiavo tiek dviračio ratą, tiek L. S. koją. Yra prieštaravimai tarp parodymų, kadangi skundžiamame nutarime net nėra nurodytas laikas kada įvyko šis įvykis, nutarimas surašytas neatitinkant reikalavimų. Todėl yra visi pagrindai grąžinti Institucijai administracinio nusižengimo teiseną ir tyrimą pradėti iš naujo.

Atsižvelgus į Institucijos prašymą, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas. Byla grąžinama institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, procesinį sprendimą priėmė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nustatyta, kad 2022 m. liepos 25 d., Institucijos registre užregistruotas ROIK: 0122000438613 pranešimas, apie tai, kad adresu Žemaitės g. – Vasario 16-osios g., Gargždai, Klaipėdos rajonas, perėjoje automobilis „Renault Master“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), partrenkė 11 metų vaiką su dviračiu, buvo sąmoningas, tačiau patyręs kojos traumą.

Institucijos tyrėja L. L. 2022 m. rugpjūčio 1 dienos nutarimu, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Pareiškėjas D. S., nesutikdamas su Institucijos tyrėjos L. L. 2022 m. rugpjūčio 1 dienos nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, per savo atstovaujamą advokatą Gediminą Lukauską pateikė skundą, prašydamas panaikinti priimtą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

KET 27 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

Taip pat KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Institucijos, kaip vieną iš motyvų administracinio nusižengimo bylos teisenai nepradėti, nurodyta tai, kad yra aplinkybių iš kurių matyti, kad administracinio nusižengimo teisena yra negalima, kadangi priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, Institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucijos tyrėja priimdama skundžiamą nutarimą neatliko visų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų. Taigi, teismas sutinka su skundo argumentu, jog Institucija tyrusi administracinio nusižengimo bylą, neištyrė visų faktinių ir teisinių aplinkybių.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisena buvo atsisakyta pradėti, nebuvo apklaustas nepilnametis, nesistengta pašalinti prieštaravimų. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos nurodytos tokios su nepilnamečiu kalbėjimosi aplinkybės, kurių nepasakojo netgi pats nepilnametis. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnė apie įvykio mechanizmą nepilnamečio neklausinėjo, tik visas dėmesys buvo nukreiptas į šalmą, atšvaitus ir su įvykiu nesusijusias aplinkybes. Be to, atsiliepime į skundą nurodyta: „Kadangi eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas pats nukentėjusysis L. S., nebuvo pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnio“, tai aiškiai parodo, kaip buvo tiriamas įvykis, tyrėjai patys sprendė, ką reikia apklausti, ko ne, ar tirti visus įrodymus, ar tik pagal pasirinkimą (dėl sveikatos sutrikdymo masto galimai būtų pasikeitusi ir teisena). Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, po kelių minučių, ne visus apklausus buvo nuspręsta, kas kaltas.

Nurodytos aplinkybės traktuotinos kaip esminiai trūkumai, kurių negalima ištaisyti teisme ir teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius