Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1383-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-20
Bylos Nr.
1S-1383-530/2014
Teisminio proceso Nr.
1-46-1-00163-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
V. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1383-530/2014
Teisminio proceso Nr. 1-46-1-00163-2009-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d., 140 str. 1 d.,178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. 6 d. 4 metų laisvės atėmimu.

Bausmės pradžia 2010-11-04. Bausmės pabaiga 2014-11-02.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 94-309 nutarta taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 mėn. 7 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai) laisvės atėmimo bausmės.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

V. P. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, prašydamas ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Nuteistasis nurodo, teismas neteisingai vertino ankstesnius teistumus, nurodydamas, kad prieš 37 metus jis neišbuvo lygtinio paleidimo, nes jam tada buvo taikyta amnestija, o ne lygtinis paleidimas, todėl nebuvo jokios likusios bausmės, kurios jis neišbuvo, kitus du kartus teismo pasitikėjimą jis pateisino. Įstatymas numato, kad teistumui išnykus asmuo teisiamas kaip pirmą kartą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas remiasi hipotezėmis ir prielaidomis dėl galimos prievartos naudojimo. Dėl ieškinių mokėjimo nuteistasis nurodo, kad liko nesumokėta 117 Lt, o priteistų 4485 Lt Ligonių kasai negali atlyginti, nes neturi jokių duomenų, kur turėtų mokėti.

Nuteistasis nesutinka su teismu, kad jis laisvalaikį leidžia beprasmiškai, nes dėl sveikatos negali dirbti, todėl nežino kaip dar gali jį įprasminti.

Lygtiniam paleidimui yra pristatomas trečią kartą, visus kartus buvo nurodomi tie patys argumentai – likusi didelė bausmė, tik šį kartą to nebėra kaip rašyti. Nuteistasis supranta, kad teisė būti paleistam lygtinai jam negalioja, nors paleidžiami ir su daug blogesnėmis reputacijomis.

Nuteistojo nuomone, turi būti vertinamas jo elgesys dabar, o ne buvęs prieš 40 metų. Visos jo atžvilgiu priimtos nutartys argumentuotos vienodai, apie teigiamas jo ypatybes net neužsimenama ir vertinama kaip nereikšmingas dalykas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į V. P. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 str. 1 d. 5 p. numato, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau kaip trys mėnesiai, tačiau Komisijos nutarimo priėmimo metu bei skundžiamos Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu nuteistajam iki bausmės atlikimo pabaigos buvo likę daugiau kaip trys mėnesiai, todėl aukštesnysis teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, priešingai nei įsitikinęs nuteistasis, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atlikusiam kad ir didesnę, nei BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Nors V. P. ir atliko beveik visą bausmę, tačiau, įvertinus visas aukščiau nurodytas šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, jog nėra pagrindo išvadai, kad paleidus jį lygtinai, nuteistojo probacija bus veiksminga, o bausmės tikslai bus pasiekti ir sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas. Pastebėtina, kad nuosprendžiu skirdamas ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų. Be abejonės, kiekvienas nuteistasis turi neginčijamą teisę į lygtinį paleidimą, jeigu nėra (duomenys neskelbtini) str. numatytų aplinkybių, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir negali būti laikoma bendrąja taisykle. Lygtinio paleidimo taikymas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam nuteistojo elgesiui.

Nesutiktina su nuteistuoju, kad teismas net neužsiminė ir nevertino teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Visos šios aplinkybės – kad atlikdamas bausmę jis elgėsi gerai, nepadarė drausminių pažeidimu, yra skatintas, dirbo, mokėsi, nusikaltimu padarytą žalą stengiasi atlyginti, yra aptartos skundžiamoje nutartyje, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl šios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Kitos svarbios aplinkybės ­ ankstesnis nusikalstamas elgesys, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvados rodo jo polinkį nusikalsti ir leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundu, kad ankstesni išnykę teistumai neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau pastebėtina, kad ši aplinkybė nelėmė teisinių pasekmių, tačiau, tai kad jis anksčiau teistas šešis kartus, yra viena iš neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, apibūdinanti nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir rodanti, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio, o pasikartojantis elgesys, ir tai patvirtina jo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Todėl šios aplinkybės teismui pagrįstai leido suabejoti lygtinio paleidimo efektyvumu. Akivaizdu, jog anksčiau taikytos priemonės nebuvo pakankamos pasiekti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Beje, teisės pažeidimai kaip vienas kriminogeninių veiksnių pažymėtas ir socialinio tyrimo išvadose. Apskritai nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys įvertinta 89 balais, kaip vidutinė, tačiau gana arti viršutinės amplitudės ribos, o tai tik patvirtina nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei.

V. P. nuteistas už smurtinį elgesį prieš sau artimą žmogų – dėl savo sugyventinės sunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Be to, jis dar nuteistas už vagystę ir neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone, šias veikas taip pat padarė sugyventinės atžvilgiu. O pagal HCR-20 metodikas pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika išlieka vidutinė, pagal SARA metodika prievartos tarp sutuoktinių rizika taip pat vidutinė. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko, įvertinus nuteistajam nustatytą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, ankstesnį nusikalstamą elgesį, teigti nagrinėjamu atveju negalima.

Beje, pirmosios instancijos teismas visas neigiamai charakterizuojančias aplinkybes nustatė iš pataisos namų pateiktos medžiagos, todėl tokios aplinkybės kaip beprasmis laiko leidimas, ar tris kartus taikytas lygtinis paleidimas bei vieno jų sąlygų pažeidimas yra nustatytos iš Socialinio tyrimo išvados, o neišgalvotos teismo kaip teigė apeliantas, todėl yra pagrįstos.

Nepriimtinas ir nuteistojo pasiteisinimas, kad jis 4485 Lt ieškinio priteisto Ligonių kasoms negali atlyginti dėl to, kad neturi įstaigos duomenų. Valstybinė ligonių kasa yra viešoji įstaiga, todėl sužinoti jos duomenis, su ja susisiekti ir pasistengti išsiaiškinti žalos atlyginimo sąlygas nebūtų pareikalavę didelių pastangų, tačiau to nuteistasis nesiėmė.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir V. P. liko labai nedidelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamo elgesio rizikos neleido spręsti, kad pataisos procesu yra pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė