Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-383-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
1A-489-383-2012
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00464-2007-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
P. U.
Nukentėjusysis
V. A.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-489-383/2012Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00464-2007-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
Pranešėjas Valdas VitunskasTeisėja Violeta Miceikienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė:

pagal BK 284 str. 1d. - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėn.;

pagal BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimas 2 metams;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 metams;

vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 9d. bausmė subendrinta su 2010-04-02 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė P. U. paskirta 3 metai laisvės atėmimo;

nukentėjusiojo V. A. pareikštas 700 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu;

priteista iš P. U. 392,29 Lt (trys šimtai devyniasdešimt du litai 29 ct) Valstybinei ligonių kasai žalai Privalomojo draudimo fondo biudžetui atlyginti; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. U. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio 15 d. apie 23.25 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, t.y. prie (duomenys neskelbtini) namo esančiame kieme, kaltinamasis P. U., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais trimis asmenimis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, išlipus R. S. iš jos vairuojamo automobilio, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, sugriebė ranka R. S. už kaklo ir prispaudė ją prie automobilio kėbulo, ko pasekoje nukentėjusioji nukrito ant žemės, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis P. U. tuo pačiu metu ir toje pačioje viešoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais trimis asmenimis, bendrais veiksmais panaudojant fizinį smurtą, t.y. sudavė D. S. vieną kartą kumščiu į smakrą, vieną kartą į pakaušį, nukritusį ant žemės spardė į galvos sritį ne mažiau 10 kartų, tuo padarė D. S. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kaktoje, kairiajame žande, dešiniajame skruoste, odos nubrozdinimus kaktoje ir sukėlė D. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis P. U. tuo pačiu metu ir toje pačioje viešoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais trimis asmenimis, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, t.y. sudavė vieną smūgį G. B. per galvą, nukritusiam ant žemės įspyrė ne mažiau 9 kartų į galvos sritį, atsistojusiam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, nukritusį ant žemės spardė ne mažiau 6 kartų į galvos sritį, tuo padarė G. B. poodines kraujosruvas veide, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, sukėlė G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

P. U. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio 15 d. apie 23.25 val. Kauno (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, t.y. prie (duomenys neskelbtini) namo esančiame kieme, kaltinamasis P. U., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais trimis asmenimis sumušus D. S. bei V. B., panaudojo fizinį smurtą, t.y. sudavė V. A. vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, nukritusiam ant žemės įspyrė į galvos sritį ne mažiau 8 kartų, atsistojusiam įspyrė vieną kartą į galvos sritį, tuo padarė V. A. plėštinę žaizdą kaktoje, lūpų sumušimą, sukėlė V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą; tuo atimdamas galimybę priešintis iš gulinčio ant žemės V. A. švarko kišenės ištraukė ir pagrobė fotoaparatą „Olimpus C315ZOOM“ 600 Lt vertės, bei iš kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“ 100 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam V. A. padarė 700 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo P. U. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo P. U. išteisinti tuo pagrindu, jog neįrodyta, kad jis būtų padaręs kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad apylinkės teismas nesilaikė esminių baudžiamojo proceso teisės normų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos nagrinėjimo betarpiškumą, o taip pat įrodymų vertinimą, tai yra, apkaltinamasis nuosprendis paremtas eile jame išdėstytų įrodymų, kuriuos gaunant nuteistasis nedalyvavo, įrodymai nebuvo gauti teisminiu keliu. Nuosprendis paremtas protokolais, kuriuose nurodyta, jog keturi nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu esą atpažino iš fotonuotraukų P. U. kaip asmenį, dalyvavusį darant byloje nurodytus nusikaltimus. Tuo tarpu apylinkės teismui iš asmenų, tariamai atpažinusių ikiteisminio tyrimo metu iš fotonuotraukų P. U. kaip jų nurodomą kaltininką, teisminio nagrinėjimo metu pavyko apklausti tik liudytoją K. J., tačiau ši liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje parodė, kad ji negali būti visiškai garantuota, jog būtent P. U. buvo tarp užpuolikų. Tuo metu nurodytas fotonuotraukoje asmuo buvo panašus į vieną iš užpuolikų. Vien iš šios liudytojos apklausos matyti, kad atpažinimais, vykdytais ikiteisminio tyrimo metu, negalima buvo šioje byloje vadovautis. Tik po to P. U. byloje buvo pareikštas įtarimas. Jis nebuvo pristatytas nukentėjusiesiems ir minėtajai liudytojai atpažinti gyvai, t.y. vadovaujantis BPK 192 str. normomis - dalyvaujant tokiu būdu ir įtariamojo gynybai. Gynėjo manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai šioje byloje nesilaikė BPK 194 str. ir 192 str. normų reikalavimų. Tokiu būdu, apylinkės teismas neapklausęs nukentėjusiųjų, neatvykus jiems į teismo posėdį, minėtus atpažinimus įvertino neteisingai. Apkaltinamasis nuosprendis grįstas iš esmės tik parodymais asmenų, kurių teisme nepavyko apklausti, nes į teismo posėdį nukentėjusieji neatvyko, tik pagarsinus tų asmenų parodymus. Net esant pagrindui tuos parodymus pagarsinti teismo posėdyje, tai jie vis tiek nėra pakankami pagrįsti P. U. kaltei.

Abejotinai įvertinti ir kiti bylos duomenys. Nuosprendyje nurodoma, kad iš byloje esančios užklausos apie kirtusius Lietuvos Respublikos sieną asmenis, matyti, kad P. U. 2007-04-16 00.58 val. kirto Kalvarijos tarptautinį PKP (išvyko iš Lietuvos Respublikos). Nuo nukentėjusiųjų užpuolimo, vykusio tą vakarą apie 23.25 val., per pusantros valandos P. U. negalėjo atsirasti minėtajame pasienyje ir kirsti valstybės sieną. Nuo Kauno m. kelyje link Marijampolės, o ir toliau link pasienio yra labai intensyvus eismas, greitai važiuoti sudėtinga. Advokato manymu, jog P. U. neturėjo galimybės per tiek laiko pakliūti prie pasienio punkto. Teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį nemačiusio nagrinėjamo įvykio liudytojo R. A. parodymais, kuris taip pat nebuvo apklaustas teismo posėdyje. Iš to seka, kad apkaltinamasis nuosprendis P. U. atžvilgiu liko pagrįstas tik subjektyvaus pobūdžio abejotino teisėtumo įrodymais.

Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė advokato skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde prašoma išteisinti P. U. iš jam pareikštų kaltinimų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį P. U. byloje. Kauno rajono apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo P. U. kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta.

Apelianto manymu, šioje byloje buvo netinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai. Šiuo aspektu pažymima, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apelianto išsakyta nuomonė dėl įrodymų nevertinimo pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiųjų ir liudytojų K. J. ir R. A. parodymus vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Nukentėjusieji D. S., G. B., R. S. ir liudytoja K. J. apibūdino vieną iš juos užpuolusių asmenų, kuris išsiskyrė aukštu ūgiu ir išskirtiniais šviesiai rudais trumpais plaukais ir didele nosimi. Jiems buvo suteikta galimybė atpažinti šį asmenį iš fotonuotraukų ir parodymų atpažinti metu jie visi jį atpažino kaip asmenį, kuris jų atžvilgiu pradėjo konfliktą ir padarė jiems sužalojimus, ir vieningai nurodė P. U.. Tai, kad K. J. teismo posėdžio metu negalėjo šimtu procentų tikimybe patvirtinti, jog ji atpažino būtent P. U., yra visiškai suprantama, kadangi po įvykio praėjo daug laiko – beveik penkeri metai. Iš liudytojos K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jai atmintyje išliko juos užpuolusio vaikino veido bruožai ir kai jai buvo pateiktos 4 ar 5 nuotraukos atpažinimui būtent vienoje ji atpažino asmenį. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, K. J. nurodė į P. U. fotonuotrauką bei apibūdino, dėl kokių požymių ji minėtą vaikiną įsidėmėjo. Apelianto skundo motyvas, kad įtariamąjį P. U. sulaikius, nebuvo atlikta jo atpažinimas betarpiškai, tai yra parodant asmenį gyvai nukentėjusiems, yra nepagrįstas, kadangi jau buvo atliktas atpažinimas pagal foto nuotraukas ir vėl daryti atpažinimą baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja. Pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, t.y. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką teisingumu ir teisėtumu bei nukentėjusiųjų ir liudytojos K. J. parodymais, kolegijai nėra. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė vien šio liudytojos parodymais, jis vadovavosi kitais, šiuos parodymus patvirtinančiais duomenimis. Byloje esamiems įrodymams patikrinti teisme gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai (BPK 276 str. 4 d.), kas ir buvo šiame procese padaryta. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių nustatyta, kad jis įsidėmėjo iš priekio jį mušusį apie 19-25 metų amžiaus jaunuolį, garbanotų, šviesiai rusvų plaukų, trumpai kirptų plaukų, pailgos veido formos, apie 2 metrų ūgio, garbanotais plaukais. Tuo pačiu tikslu buvo perskaityti ir G. B. parodymai, iš kurių nustatyta, jog nepažįstamas jaunuolis, kuris kabinėjosi prie R. B., buvo apie 21-23 metų amžiaus, apie 190-195 cm. ūgio, ir nukentėjusiojo V. A. parodymai, iš kurių nustatyta, kad priėjusysis prie Rasos ir praėjęs kabinėtis vaikinas buvo aukštas, vilkėjo tamsios spalvos striuke, ir nukentėjusiosios R. S. (B.), kuriais nustatyta, jog prie jos kabinėjosi aukštas, maždaug 185-190 cm ūgio vaikinas, apie 20-22 metų amžiaus, šviesiai rudų, trumpai kirptų plaukų, viršugalvyje garbanotų, ir kad jis ją iškeikė necenzūriniais žodžiais bei susistumdė su D. S., ir liudytojo R. A. parodymai, kuriais nustatyta, kad tiriant bylą bendravo su nukentėjusiaisiais, ir pagal nukentėjusiųjų parodymus, kaip atrodė asmuo, kuris dalyvavo juos sumušant, žinodamas, kad taip atrodantis asmuo dažnai lankosi (duomenys neskelbtini) kaime, nustatė jo anketinius duomenis- kad tai P. U.. Byloje pateiktas jo prašymas vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kadangi išvyksta į užsienį (t. 3, b. l. 27). Nukentėjusieji V. A., G. B. ir D. S. bei R. S. teisminio proceso metu buvo išvykę į užsienį, ir galimybės apklausti juos teisme nebuvo. Nėra jokio pagrindo pripažinti neteisėtu ikiteisminio tyrimo veiksmą – parodymą atpažinti iš kartotekų (BPK 194 str.). Procesinių pažeidimų nenustatyta. Skundo argumentas, jog gyvai P. U. nebuvo pristatytas atpažinti liudytojai K. J., dar nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas netinkamai.

Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis grįstas vien pagarsintais neatvykusių asmenų į teismą parodymais, atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo P. U. kaltei nustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nekaltumo prezumpcijos principą neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai tik tada, kai jų nepavyksta pašalinti išnaudojus visas galimybes. Šioje byloje įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas pripažinti P. U. įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis P. U. savo kaltės nepripažino ir teigė, jog jis tuo metu išvyko iš Lietuvos, todėl negalėjo padaryti inkriminuojamų nusikaltimų, tačiau tokia jo pozicija vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tarnybiniais pranešimais nustatyta, jog konfliktas (duomenys neskelbtini), įvyko 2007-04-15 vakare, apie 23.15 val. Byloje yra duomenys, kad P. U. 2007-04-16 00.58 val. kirto Kalvarijos tarptautinį PKP. Realu, kad jis turėjo fizines galimybes tai padaryti. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki Kalvarijos pasienio kirtimo punkto yra apie 100 kilometrų, ir tai yra visiškai įmanomas įveikti per valandą ir 30 min. atstumas nakties metu, kada eismo intensyvumas minimalus.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų buvę padaryti kokie tai baudžiamojo proceso ir kitų įstatymų normų esminiai pažeidimai, kuriais būtų buvusios suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone šio nusikaltimo padarymo faktinės aplinkybės ištirtos visapusiškai, nustatytos teisingai, teismo išvados, padarytos vertinant ištirtus įrodymus taip pat teisingos, P. U. kaltė įrodyta. Daroma išvada, kad gynėjo advokato skunde visiškai nepagrįstai abejojama įrodymų pakankamumu, patikimumu ir teisėtumu, sprendžiant P. U. kaltės klausimą.

Atsižvelgiant į visa pasakyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo P. U. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo P. U. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas