- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1740-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Nijolia Indreikienė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- UAB „Tele2“
- Advokatai
- Deividas Kursevičius
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei G. V., atsakovo UAB „Tele2“ atstovui advokatui Deividui Kursevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui UAB „Tele2“ dėl sutarties nevykdymo, teisių atstatymo ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė teismo prašė panaikinti atsakovo mokestinį reikalavimą sumokėti UAB „Tele2“ 125,58 Lt (be PVM); grąžinti jai minimalaus prakalbamo mokesčio dalį 137,03 Lt ir 100,14 Lt patirtų nuostolių; nutraukti šalių telefono paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti patirtą 5 000 Lt neturtinę žalą bei ją atlyginti; priteisti iš atsakovo 581 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 86-90).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas sprendime nurodė, jog nagrinėjamas ginčas, kilo iš vartojimo paslaugų teisinių santykių, 2007-07-21 šalys sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (viešąją vartojimo paslaugų sutartį) (toliau tekste – sutartis) (b. l. 91-104). Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių ataskaitos matyti, jog 2008-08-10 nuo 21.11 val. iki 22.01 val. buvo apskaityti 7 tarptautinio ryšio išeinantys bei įeinantys skambučiai, taigi ieškovei būnant Lietuvos pasienio mieste Kybartuose, jos mobilaus ryšio telefonas prisijungė prie kito tinklo, 6 kartus ji pati skambino dviems abonentams, o po to 1 kartą atsiliepė į skambutį (b. l. 20). Teismas nurodė, jog nesant fiksuotiems viešojo judriojo ryšio galiniams taškams ieškovė, turėdama veikiantį telefono ryšio aparatą, galėjo prisijungti ne tik prie atsakovo, bet ir prie kito operatoriaus tinklo (Elektroninių ryšių įstatymo 3 str. 73, 74 p.). Atsakovas sutartyje įsipareigojo teikti ieškovei judriojo telefono ryšio paslaugas atsakovo tinklo žemėlapyje, kuris paskelbtas atsakovo tinklapyje internete, nurodytoje teritorijoje (b. l. 28), su kuriuo ieškovė nebuvo susipažinusi (b. l. 154). Atsakovo tinklas siekia Kybartų mstl., tačiau iš žemėlapio matyti, jog jis baigiasi ties Lietuvos valstybės sienos riba, ant kurios yra Kybartų mstl. (Vilkaviškio r.). Atsakovo ryšio žemėlapyje Kybartų mstl. padėtis nenurodyta, o ties jo buvimo vieta riba žymima taškine linija, todėl teismas laikė, jog pagal žemėlapį negalima tiksliai nustatyti ar atsakovo ryšys pilnai apima visą Kybartų mstl., juolab, kad tai galėjo priklausyti nuo ieškovės buvimo vietos tame miestelyje bei užsienio operatorių ryšio stiprumo, kurių atsakovas negali kontroliuoti ar riboti, o dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas nesuteikė telefono ryšio paslaugų jo žemėlapyje nurodytoje teritorijoje. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal šalių sutartį (5.10. p.), atsakovas yra įsipareigojęs suteikti ieškovei ne 100%, bet ne mažiau kaip 96,5% paslaugų. Telefono aparatas yra funkcinis įrenginys, su telefono instrukcija ieškovė buvo susipažinusi, todėl teismas sprendė, jog tai, kad ieškovei naudojant automatinį režimą jos telefono aparatas prisijungė prie kito ryšio operatoriaus, nereiškia, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes už telefono aparato tinkamą naudojimą, jo nustatymus yra atsakinga ieškovė, kuri kaip bet kuris asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atsakovui civilinė atsakomybė netaikytina (sutarties 3.5. p.). Teismas laikė, jog ieškovė 6 kartus rinkdama pašnekovo numerį, galėjo bei turėjo pastebėti kito operatoriaus nuorodas, tačiau nepastebėjo, nes pati nurodė buvusi be akinių, be kurių ji prastai mato. Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog apie galimybes prisijungti prie kito operatoriaus pasienyje turėjo būti nurodyta sutartyje, nes sutartyje neįmanoma numatyti visų galimų kliento neatidumo atvejų, o juolab, kad apie galimybę pasienyje prisijungti prie kito operatoriaus atsakovas klientus yra informavęs viešoje savo interneto svetainėje www.tele2.lt, kurioje yra ir jo tinklo žemėlapis bei paslaugų tarifai. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovas siekia nepagrįstai gauti naudos jos sąskaita, nes už suteiktas ryšio paslaugas atlygį gauna ne atsakovas, bet tas paslaugas suteikęs ryšio operatorius, kadangi 2008-08-10 nuo 21.11 val. iki 22.08 val. ieškovė nesinaudojo atsakovo paslaugomis, o už kito operatoriaus teiktų paslaugų kokybę atsakovas neatsako (CK 6.253 str. 4 d.). Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog atsakovo ryšio nekokybiškumą patvirtina jos gauta SMS žinutė apie negalėjimą jai prisiskambinti, kadangi galėjimas gauti tą žinutę patvirtina ryšio paslaugos teikimą, o tai, kad ieškovė į skambutį neatsiliepė, po bandymo nustatyti tinklą rankiniu būdu, nereiškia ryšio nekokybiškumo. Ieškovės tvirtinimus dėl netinkamos atsakovo paslaugų kokybės paneigia ir tas faktas, kad ieškovė ir toliau naudojasi atsakovo teikiamomis paslaugomis pagal kitą analogišką sutartį, o ieškovės dukra - liudytoja I. M., tvirtinusi, jog atsakovo paslaugos nekokybiškos, pati nurodė šiais metais sudariusi su atsakovu sutartį dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo, nors atsakovas nėra vienintelė tokias paslaugas teikianti įmonė Lietuvoje. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo paslaugų nekokybiškumo, o jos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarptautinis prisijungimas 2008-08-10 įvyko ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet dėl pačios ieškovės neatsargumo bei netinkamai pasirinktos telefono aparato funkcijos, todėl nėra teisinių prielaidų tenkinti ieškovės reikalavimą atlyginti žalą dėl netinkamos paslaugos kokybės. Teismas nurodė, jog iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų, paaiškinimų matyti, kad už tarptinklinio ryšio paslaugas buvo priskaičiuota ieškovei 380,59 Lt suma, tačiau atsakovas, siekdamas taikiai išspręsti konfliktą, suteikė ieškovei kompensaciją bendroje sumoje 255 Lt, o kadangi atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko, o už savo telefono aparato nustatymus atsakinga yra ieškovė, tai už gautas paslaugas ji privalo sumokėti ir nėra pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovo reikalavimą sumokėti 125,58 Lt (be PVM) įsiskolinimą už tarptinklinio ryšio paslaugas. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad šalių nesutarimai atsirado po vienkartinio įvykio Kybartuose, dėl kurio atsakovo neteisėtų veiksmų teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo nutraukti sutartį dėl esminių sąlygų pažeidimo, kurių byloje nenustatyta. Ieškovė patvirtino, jog yra gavusi iš atsakovo 399 Lt vertės mobiliojo telefono aparatą „LG KP200“ už 1 Lt, o 398 Lt telefono aparato kainos skirtumas pagal sutartį padengiamas iš atsakovo pelno, gauto teikiant mobiliojo ryšio paslaugas (b. l. 6), o atsakovui ieškovei grąžinus jos sumokėto minimalaus prakalbamo mokesčio dalį, ji nepagrįstai įgytų turtą – nemokamai gautų telefono aparatą, o atsakovas, negavęs pelno, iš kurio dengiamas telefono aparato kainos skirtumas, patirtų žalą (CK 6.237 str.). Kadangi ieškovė pagal sutarties 6.2. punkto a ir c papunkčius yra įsipareigojusi mokėti minimalų prakalbamą mokestį taip pat ir už laikotarpį, kai paslaugos sustabdytos dėl jos įsiskolinimo už paslaugas, tai ieškovės reikalavimas dėl 137,03 Lt minimalaus prakalbamo mokesčio dalies grąžinimo laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas (sutarties 2.7., 3.1., 4.2., 4.6. p.). Kompensacija už pokalbius yra suteikiamos tuomet, kai vartotojas naudojasi paslaugomis, atsakovė nesinaudojo paslauga „Šeima ir draugai“ ir neįvykdė reikalingų sąlygų - neprakalbėjo minimalios prakalbamos sumos, todėl teismas laikė, jog ji neįgijo teisės į pokalbių, kurių nebuvo, kompensaciją, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė patyrė 100,14 Lt nuostolių. Negavus pranešimo apie paslaugos nutraukimą ar raštiško atsakymo iš atsakovo laiku, ieškovė galėjo jausti moralinę skriaudą, patirti neigiamus išgyvenimus, tačiau teismas laikė, kad tai nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymai nenumato neturtinės žalos priteisimo už šių įstatymų reikalavimų pažeidimą, o ieškovė nėra nurodžiusi kitokio juridinio pagrindo šiai žalai priteisti pagal įstatymą. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių paaiškinimus, matyti, kad atsakovas jau pirmą mėnesį po ieškovės kreipimosi į jį suteikė ieškovei 30 Lt kompensaciją, sekantį mėnesį 225 Lt kompensaciją (b. l. 18, 19, 43). Tai rodo, kad atsakovas į ieškovės pretenzijas atsakė konkliudentiniais veiksmais – piniginėmis kompensacijomis, o tai negali būti vertinama kaip ieškovės žeminimas ar nesiskaitymas. Byloje, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus, nėra pateikta jokių įrodymų, kad neturtinė žala padaryta ieškovės sveikatai, nes nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių medicininių duomenų, todėl ieškinį ir šioje dalyje atmetė. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės valstybei priteisė 32,50 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei grąžino ieškovei 293 Lt žyminio mokesčio permoką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2009-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus: 1) panaikinti atsakovo mokestinį reikalavimą sumokėti UAB „Tele2“ 125,58 Lt (be PVM), 2) grąžinti minimalaus prakalbamo mokesčio dalį - 137,03 Lt; 3) grąžinti 100,14 Lt patirtų nuostolių; 4) nutraukti šalių telefono paslaugų teikimo sutartį Nr. 2.13 6831963 5 8124; 5) pripažinti ir atlyginti neturtinę žalą, kuri įvertinta 5 000 Lt; 6) priteisti iš atsakovo 581 Lt žyminio mokesčio ir 1 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Motyvuose nurodo:
1) teismas neteisingai vertino rašytinius įrodymus, liudytojų ir šalių paaiškinimus, iš esmės nesiaiškino bylos aplinkybių, neanalizavo tarp šalių iškilusių ginčų, jų atsiradimo priežasčių, bei vienašališkai vertino byloje surinktus įrodymus atsakovo naudai, kas sąlygojo neteisingą, teismo sprendimo priėmimą;
2) nei sudarant sutartį, nei vėliau, atsakovas neinformavo ieškovės apie galimybę pasienio zonoje prisijungti prie kito užsienio operatoriaus tinklo, tokia galimybė nebuvo aptarta ir tarp šalių sudarytoje sutartyje, todėl sutartis buvo sudaryta apgaule, dėl ko turi būti pripažinta negaliojančia, po to nutraukta;
3) atsakovas nepagrįstai vienašališkai padidino kredito limitą nuo 200 iki 300 Lt ir leido, be perspėjimo, 2008-08-10 ieškovei prakalbėti (abonentui nežinant) 518,11 Lt sumą;
4) atsakovas neužtikrino Kybartuose pakankamos ryšio kokybės ir dėl atsakovo signalo stiprumo nepakankamumo ieškovė patyrė materialinę žalą;
5) atsakovas nepateikė įrodymų, kad negalėjo kontroliuoti savo ryšio stiprumo ar riboti užsienio operatorių ryšio, bei numatyti prisijungimo prie kito operatoriaus galimybių ir apie tai informuoti ieškovės;
6) ieškovė buvo apgauta, nes UAB „Tele2“ nevykdė sutartyje nustatyto įsipareigojimo teikti mobiliojo ryšio paslaugą žemėlapyje nurodytoje teritorijoje vietiniu tarifu - pagal mokėjimo planą „Laisvė 18“ – 0,31 Lt/min., o „Tele2“ ryšio teritorijoje ieškovės pokalbiai buvo apmokestinti pagal tarptautinį tarifą - 7.40 Lt/min.;
7) atsakovas neinformavo ieškovės apie 2008-08-12 vienašališką paslaugos teikimo nutraukimą, neatsakė į ieškovės raštišką prašymą 2008-08-14 perskaičiuoti pokalbių kainas Lietuvoje galiojančiais tarifais, pavėluotai atsakė į raštiškas pretenzijas (neįvykdė sutarties 5.6 p., 7.4 p. nustatytų įsipareigojimų);
8) teismas nepagrįstai rėmėsi Elektroninių ryšių įstatymu, kadangi šio teisės akto 3 str. 73, 74 p. yra taikytini laidiniam ryšio tinklui;
9) sutartis ir telefono naudojimo instrukcija neįpareigoja ieškovės būnant Lietuvos teritorijoje prieš naudojantis ryšio paslaugą, įsitikinti, jog ji esanti „Tele2“ tinkle, taip nėra nustatyta kaip ji privalo elgtis pasienio zonoje, todėl laikytina, jog ieškovė nepadarė neatsargių ar neatsakingų veiksmų;
10) teismas nepagrįstai sprendė, jog negalima tiksliai nustatyti ar atsakovo ryšys pilnai apima visą Kybartų miestelį, kadangi visa teritorija iki valstybinės sienos ties Kybartais yra „Tele2“ tinklo zona, be to, atsakovo ryšio zonos žemėlapyje nėra nurodyta taškinės linijos reikšmė;
11) visas Kybartų miestelis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to, liudytojas A. A. patvirtino, jog nuo poilsio namų, kuriame buvo ieškovė, iki sienos reikia eiti 15-20 min., todėl ieškovė turėjo gauti „Tele2“ tinklo paslaugas;
12) atsakovui vienašališkai nutraukus ryšio paslaugų teikimą, ieškovė neteko galimybės naudotis paslaugomis pagal planą „Šeima ir draugai“ bei gauti nuolaidų, o buvo priversta mokėti už pokalbius brangiau ir bendrauti, naudodamasi „Tele2“ plano PILDYK paslaugomis, dėl ko, per 5 mėn. atsirado 100,14 Lt nuostoliai;
13) ieškovės įsiskolinimas atsirado dėl atsakovo teikiamos nekokybiškos ryšio paslaugos, jo neveikimo ir nutylėjimo (apgaulės);
14) teismas nepagrįstai neturtinę žalą siejo su sveikatos sutrikdymu, kadangi ieškovė patyrė nepatogumus, išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą;
15) teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą išreikalauti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažymas apie ieškovės darbo grafikus, jog ieškovė 2008-08-10 darbo reikalais buvo Kybartų mieste ir nekirto sienos, taip pat teismas padarė kitus procesinius pažeidimus (pavėluotai paskyrė antrą parengiamąjį teismo posėdį, laiku nepateikė ieškovei susipažinti parengiamojo teismo posėdžio protokolo, neatsakė į ieškovės raštus ir skundus, neišsiuntė 2009-07-09 nutarties, teismo posėdžio protokolas taip pat surašytas netiksliai, neįvertinus šalių nuomonės, ieškovė nebuvo pakviesta ir išklausyta dėl protokolo pastabų).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti 2009-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) interneto svetainėje www.tele2.lt vartotojams yra pateikta aktuali informacija apie paslaugų teikimą pasienyje, naujų antenų įdiegimą, telefono parametrų perjungimą;
2) Kybartų miestelis yra pasienio ruože bei ribojasi su Lietuvos Respublikos valstybės siena ir telefone nustačius automatinio tinklo paieškos funkciją gali būti prisijungia prie Rusijos ryšio operatoriaus tinklo, todėl rankinis tinklo parinkimas užtikrina paslaugos teikimą būtent UAB „Tele2“ tinkle;
3) ieškovei buvo žinoma, kad ryšys Kybartų miestelio teritorijoje yra silpnesnis nei kitose vietose, todėl būdama apdairi bei rūpestinga galėjo ir turėjo matyti, kad naudojasi ne UAB „Tele2“, o kito paslaugos teikėjo paslaugomis, be to ji rankiniu būdu privalėjo pasirinkti UAB „Tele2“ kaip vienintelį paslaugos teikėją, o ieškovei pasirinkus automatinį ryšio tinklo parinkties nustatymą, ji pati sudarė galimybę prie jos telefono prisijungti kitiems operatoriams, todėl ir prisiėmė atitinkamą riziką;
4) nepagrįstos ieškovės pretenzijos dėl ryšio stiprumo, kadangi esant teisingiems telefono nustatymams ryšio stiprumas operatoriaus pasirinkimui įtakos neturi;
5) atsakovas ne ginčo būdu, neatlikdamas išsamių patikrinimų, panaikino du trečdalius sąskaitos sumos už tarptautiniu tarifu įvykusius pokalbius nuo 380 Lt iki 125 Lt, o bylos nagrinėjimo metu, sutiko visiškai panaikinti mokestinį reikalavimą;
6) ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad turi kitą mobiliojo ryšio telefoną bei ryšio paslaugas perka iš atsakovo, todėl turėjo visas galimybes bendrauti bei pasirinkti norimus mokėjimo planus;
7) nepagrįstas ieškovės reikalavimas panaikinti visą reikalavimo sumą, kadangi ieškovė dalį paslaugų (net skaičiuojant pagal vietinius tarifus) įgytų neatlygintinai, be to ieškinį patenkinus ieškovė nepagrįstai praturtėtų įsigytos įrangos kainos sąskaita (telefono 5sigyto su nuolaida už 1 Lt);
8) kompensacija planui „Šeima ir draugai“ taikoma ieškovei apmokėjus už pokalbius, įskaitant ir fiksuotą mėnesinį mokestį, todėl kartu negali būti patenkinti ieškinio reikalavimai gražinti mėnesinio mokesčio sumą ir žalos išraiška priteisti kompensaciją (100,14 Lt);
9) teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 137,03 Lt minimalaus mėnesinio mokesčio, kadangi paslaugų teikimas buvo sustabdytas pagrįstai;
10) nenagrinėtinas ieškovės reikalavimas dėl sutarties Nr. 2.13683196358124 nutraukimo, kadangi sutartis buvo terminuota ir jos galiojimas pasibaigė 2009 m. liepos mėnesį;
11) iki bylos išnagrinėjimo atsakovas siūlė ieškovei kompensuoti 125,08 Lt sumą bei suteikti papildomų kompensacijų, tačiau ieškovė nesutiko.
Teismo posėdžio metu apeliantė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovas - apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad 2007 m. liepos 21 d. tarp šalių sudaryta telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė gavo už 1 Lt naują telefono aparatą, kurio skirtumas (398 Lt) padengiamas iš TELE2 pelno, gauto teikiant mobiliojo ryšio paslaugas. Sutartis galiojo iki 2009 m. liepos 21 d., per sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo mokėti minimalų prakalbamą mokestį. 2008 m. rugpjūčio 10 d. ieškovei būnant Lietuvos pasienio mieste Kybartuose, jos mobilus telefonas pasijungė prie tarptautinio tinklo, nes buvo nustatyta automatinio tinklo paieškos funkcija ir nuo 21.11 val. iki 22.01 val. buvo apskaityti 7 tarptautinio ryšio skambučiai (6 išeinantys ir 1 įeinantis), už kuriuos ieškovei paskaičiuota 380,59 Lt. 2008 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas sustabdė telefono ryšio paslaugų teikimą, nes buvo viršytas pokalbiams skirtas limitas (300 Lt) bei ieškovė atsisakė sumokėti įsiskolinimą. Atsakovas taikiai spręsdamas ginčą sumažino priskaičiuotą įsiskolinimą 255 Lt. Ieškovė nesutinka su atsiradusia jai prievole - sumokėti už tarptautinius pokalbius.
Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos ir pan. (CK 6.63 str. 1 d.). Pagal sutarties 3.1 p. ieškovė yra įsipareigojusi laiku ir nustatyta tvarka mokėti už TELE2 suteiktas paslaugas <...>. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė yra pažeidusi prievolę (pareigą) sumokėti už tarptautinius pokalbius.
Lietuvos Respublikos CK 6.64 str. 2 d. numatyta, kad kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės įvykdymo. CK 6.64 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Sutarties 8.1 p. numatyta, kad jeigu klientas negalėjo naudotis TELE2 paslaugomis dėl TELE2 kaltės bei patyrė žalą, žalos atsakomybės klausimas sprendžiamas šalių susitarimu arba įstatymų nustatyta tvarka. Taigi ieškovei, norint išvengti prievolės pagal sutartį bei prašyti žalos atlyginimo, būtina įrodyti atsakovo kaltę dėl atsiradusios prievolės. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti atsakovo kaltę šiuo atveju tenka atsakovei (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra nustatyti, kas atsakingas už ieškovės mobilaus telefono prisijungimą prie tarptautinio tinklo (dėl kieno kaltės tai įvyko), kurio pasekoje atsirado ieškovės (visi) reikalavimai. Nustačius, kad už ieškovės mobilaus telefono prisijungimą prie tarptautinio tinklo atsakingas (kaltas) atsakovas, svarstytinas pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas, tačiau nustačius, kad dėl to yra atsakinga (kalta) ieškovė, nėra pagrindo spręsti atsakovo atsakomybės klausimo pagal pareikštus reikalavimus.
Apeliantė nurodo, kad už jos mobilaus telefono prisijungimą prie tarptautinio tinklo atsakingas atsakovas, nes ji nebuvo informuota apie tai, kad pasienio zonoje galimas kito operatoriaus prisijungimas (atsirasti tarptautinis ryšys). Lietuvos Respublikos CK 6.719 str. 1 d. numatyta, kad prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bet kokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu paslaugos teikiamos viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su šio straipsnio 1 d. nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių nuostatų atsakovas nepažeidė. Sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti judriojo ryšio paslaugas – skambinti ir atsiliepti į skambučius užsienyje, t. y. naudotis tarptauriniu ryšiu (1 p.), teikti paslaugas TELE2 tinklo žemėlapyje nurodytoje teritorijoje; TELE2 žemėlapis yra pateiktas interneto svetainėje www.tele2.lt (5.2 p.). Taigi atsakovo pareiga buvo užtikrinti galimybę naudotis šiomis paslaugomis, ką atsakovas ir darė (buvo pajungta tarptautinio ryšio paslauga bei TELE2 ryšys veikė nurodytoje teritorijoje). Tai, kad apeliantė, veikiančioje TELE2 ryšio teritorijoje (Kybartų mieste), atitinkamą laiką nesinaudojo operatoriaus TELE2 ryšio paslaugomis, o buvo prisijungus prie tarptautinio ryšio, nepriklausė nuo atsakovo veiksmų. Tai priklausė išimtinai nuo apeliantės mobilaus telefono nustatyto tinklo paieškos rėžimo, t. y. apeliantė buvo pasirinkusi automatinę tinklo paieškos funkciją, o ne rankiniu būdu nusistačiusi ryšio tinklą TELE2. Nusistačius ryšio tinklą rankiniu būdu nebūtų galimybės prisijungti kitiems ryšio operatotriams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju būtent apeliantė kalta dėl jos prisijungimo prie kito operatoriaus tinklo, nes ji nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir apdairi, ko paprastai reikalaujama iš asmens tam tikroje situacijoje (telefono ekrane rodomas operatoriaus tinklas, todėl skambinant ieškovė turėjo matyti, jog yra ne TELE2 ryšio tinkle; paprastai gaunama pranešimas apie operatoriaus pasikeitimą). Asmeniškas apeliantės neinformavimas apie kito operatoriaus pasijungimo galimybę pasienio zonoje, negali būti pagrindu šalinančiu jos civilinę atsakomybę, perkeliant kaltę atsakovui, nes tai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad ši informacija yra skelbiama viešai atsakovo interneto svetainėje www.tele2.lt (informacija klientams/aktualiausi klausimai/tarptautinis ryšys pasienyje), kurioje apeliantė, žinodama, jog vyksta į pasienio zoną, galėjo gauti ją dominančią informaciją.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus, jog dėl apeliantės telefono prisijungimo ir tuo pagrindu atsiradusios prievolės (sumokėti už pokalbius tarptautiniais tarifais) nėra atsakovo kaltės, o atsakinga apeliantė, iš esmės nėra pagrindo apeliantės kitų reikalavimų tenkinimui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų ir motyvų, kodėl reikalinga nutraukti sutartį (nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. - datą nurodė teismo posėdžio metu). Apeliantės nurodomas pagrindas, jog sutartis sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 str. 5 d.), todėl nutrauktina, laikytinas nepagrįstu, nes neinformavimas apie galimybę pasienio ruože, esant telefone nustatytai automatinei tinklo paieškos funkcijai, nėra ta aplinkybė, dėl kurios nebūtų sudaryta sutartis ar tai galėtų turėti sutarties sudarymui kokios įtakos, nes šios aplinkybės buvimas priklauso būtent nuo apeliantės. Be to ši aplinkybė nebuvo nuslėpta, nes ši informacija buvo paskelbta viešai. Taip pat atsakovas pagrįstai sustabdė paslaugų teikimą apeliantei, nes buvo viršytas suteikto kredito limitas bei atsisakoma atsiskaityti už suteiktas paslaugas (sutarties 4.2 p., 4.6 p.). Pagal sutarties 6.2 p. (a) apeliantė turi mokėti minimalų prakalbama ar kitą mokestį sutartyje nurodytą laikotarpį neatsižvelgiant į tai, ar klientui paslaugos yra sustabdytos, ar ne, pagal sutarties 6.2 p. (c) apeliantė turi pareigą nutraukus sutartį nepasibaigus terminui, per kurį turi būti mokamas minimalus prakalbamas mokestis ar kitas mokestis, sumokėti TELE2 minimalų prakalbamą mokestį ar kitą mokestį už kiekvieną likusį mėnesį iki sutartyje nurodyto pasirinkto laikotarpio pabaigos. Taigi tiek teikiamų paslaugų sustabdymas, tiek sutarties nutraukimas neatleidžia apeliantės nuo pareigos sumokėti minimalų prakalbamą mokestį atsakovui. Nepripažinus, jog apeliantei buvo nepagrįstai (neteisėtai) apribotas (sustabdytas) paslaugų teikimas, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl to galėjo atsirasti nuostoliai (100,14 Lt) bei neturtinė žala (5 000 Lt).
Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nesiaiškino visų aplinkybių. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai vertino įrodymus ir nepažeidė CPK 185 str. nuostatų.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.