- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- 1S-129/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo M. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria įtariamajam M. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. balandžio 10 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad iš anksto susitaręs apgaule savo bei kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. spalio 10 d. apie 14 val., nenustatytiems bendrininkams paskambinus nukentėjusiajai F. S. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), prisistačius anūku Mindaugu, pranešus apie tariamą eismo įvykį bei pranešus, kad už 8000 Lt atlygį anūkas išvengs baudžiamosios atsakomybės, nenustatytų bendrininkų nurodytu adresu nuvyko pas F. S. , gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajai F. S. priklausantį turtą - 8000 Lt.
M. Š. taip pat įtariamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad iš anksto susitaręs apgaule savo bei kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. spalio 11 d. apie 15 val., nenustatytiems bendrininkams paskambinus nukentėjusiajai A. P. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), prisistačius dukra R. K. bei pranešus apie tariamą įvykį, ir, prisistačius prokuroru ir patikinus, kad už 15000 Lt atlygį dukra išvengs baudžiamosios atsakomybės, nenustatytų bendrininkų nurodytu adresu nuvyko pas A. P. , gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir apgaule pasikėsino įgyti svetimą nukentėjusiajai A. P. priklausantį turtą – 4000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnų.
Įtariamasis M. Š. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 11 d.. Kaišiadorių rajono apylinkės 2011 m. spalio 13 d. nutartimi M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Skundžiamoje 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą M. Š. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamasis M. Š. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria įtariamajam M. Š. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, panaikinti arba suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.
Įtariamasis teigia, jog suėmimo terminas jam pratęstas nepagrįstai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nes jis serga sunkia nepagydoma liga – tuberkulioze, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, artimuosius, kurie jam padeda materialiai, be to įtariamas nesunkių nusikaltimų padarymu. Ikiteisminis tyrimas vyksta per ilgai, jis per visą suėmimo laikotarpį buvo apklaustas tik du kartus Mano, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Ta aplinkybė, kad reikia pareikšti įtarimą kitam asmeniui, nėra pagrindas laikyti jį suimtą.
M. Š. teigia, jog suėmimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjęs apygardos teismas visiškai nevertino teismo posėdžio metu jo ir gynėjo išsakytų argumentų, nutartį priėmė per labai trumpą laiką, todėl įtariamasis abejoja apygardos teismo nešališkumu. Be to įtariamasis mano, jog teismo posėdyje dėl suėmimo termino pratęsimo negalėjo dalyvauti ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė, nes jis jos veiksmus yra apskundęs Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tačiau sprendimas dėl to dar nėra priimtas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo M. Š. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo M. Š. skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas M. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, ką nepagrįstai skunde ginčija įtariamasis M. Š. .
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog M. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini iš dalies paties įtariamojo M. Š. , liudytojų parodymai, parodymo atpažinti, apžiūros protokolai, procesinės prievartos priemonių pagalba surinkti duomenys, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariamas M. Š. , numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos šiuo atveju taip pat nepažeistos.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam M. Š. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šie suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai nustatyti teisingai.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, kai yra duomenų, kad įtariamasis iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.
Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. Š. įtariamas dviejų nusikalstamų veikų nuosavybei, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Jis neturi sukūręs savo šeimos, duomenų apie kokius nors tvirtus teigiamus jo socialinius ryšius byloje taip pat nėra. Įtariamasis iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors M. Š. teigia, jog serga sunkia nepagydoma liga, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Bylos duomenimis, M. Š. praeityje ne kartą buvo teistas už įvairius nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už visą eilę nusikalstamų veikų, analogiškų šioje byloje tiriamoms veikoms. Šiuo metu įtariamas nusikalstamas veikas padaręs turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis M. Š. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra sudėtinga, joje tiriami du nusikaltimai nuosavybei, kurie buvo iš anskto suplanuoti, šių nusikalstamų veikų padarymu įtariami keli asmenys. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų vilkinamas ar pažeistų įtariamojo M. Š. teises. Patikrinus baudžiamąją bylą, nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Byloje po suėmimo pratęsimo M. Š. paskirta ir atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pranešta apie įtarimą T. M. , jis apklaustas įtariamuoju, surinkti jį charakterizuojantys duomenys, taip pat apklausti liudytojai, atlikti asmens parodymo atpažinti ir kiti procesiniai veiksmai, renkami duomenys taikant procesines prievartos priemones. Be to, buvo vykdoma įtariamojo M. Š. apklausa, tačiau jis duoti parodymus atsisakė, nustatytas dar vienas įtariamasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kuriam reikia pareikšti įtarimą ir apklausti, taip pat atlikti ikiteisminio tyrimo užbaigimui būtinus proceso veiksmus, o tam reikalingas laikas. Taigi M. Š. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai.
M. Š. skunde teigia, jog netinkamai buvo išspręstas jo suėmimo termino pratęsimo klausimas, nes posėdyje dalyvavo prokurorė, kurios veiksmus jis yra apskundęs, o teisėjas teismo nutartį priėmė per labai trumpą laiką. Šie įtariamojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad prokurorė A. V. būtų nušalinta nuo šios bylos tyrimo, todėl apygardos teismas, išnagrinėjęs kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą teismo posėdyje dalyvaujant šiai prokurorei, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, tuo nebuvo suvaržytos ir įtariamojo M. Š. teisės. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog visa ikiteisminio tyrimo medžiaga su prokurorės pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo M. Š. Kauno apygardos teismui buvo pateikta 2012 m. kovo 29 d., o skundžiamą nutartį priėmusiam teisėjui – 2012 m. kovo 30 d. Taigi, apygardos teismo teisėjas turėjo pakankamai laiko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinti joje esančius faktinius duomenis, reikšmingus sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, o po 2012 m. balandžio 5 d. 13.30 val. įvykusio teismo posėdžio – pakankamai laiko įvertinti tiek teismo posėdyje dalyvavusios prokurorės, tiek įtariamojo ir jo gynėjo šiuo klausimu išsakytą poziciją.
Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis pratęsti įtariamojo M. Š. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.
Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo M. Š. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.