Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarimas

2020-10-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-315-1117/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
A15.-315-1117/2020
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00108-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aida Stulpinienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. P.
Institucija
Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius
Nukentėjusysis
"Baltic Petroleum"
Advokatai
Rūtas Zarankienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15-315-1117/2020
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00108-2020-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.9.10
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Ingai Janušauskienei, Odetai Krasauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., jo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Zarankienei,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms Aušrai Anglickienei, Eglei Šimkevičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.), 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 23 d., 12.50 val.(duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Daf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir apsisukinėdamas degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, nepasirinko saugaus atstumo iš dešinio šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė sorbento, smėlio bei užpylimo dėžes. Eismo įvykio metu sugadintos sorbento, smėlio bei užpylimo dėžės. S. P. iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasišalino, o eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. P. iš dalies prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, pripažino padaręs eismo įvykį, tačiau nepripažįsta, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. 2019 m. gruodžio 23 d. tikslaus laiko neatsimena, jis atvyko į (duomenys neskelbtini) iškrauti krovinį. Išsikrovus krovinį, pagal tachografą privalėjo daryti 45 minučių pertrauką. Išvažiavęs iš miesto, pasuko aplinkeliu Palanga-Šiauliai link Kauno. Per pertraukas visada stovi degalinėse. Sukant į degalinę, jis jokių ženklų, draudžiančių eismą sunkiajam transportui, nematė. Įvažiavęs į degalinę jis įvertino, kad jam sustojus bus paralyžiuotas visas eismas, todėl priėmė sprendimą iš degalinės išvažiuoti. Tiesiai išvažiuoti negalėjo, nes pamatė eismą draudžiantį ženklą „plytą“, todėl nusprendė apsisukti. Degalinėje nebuvo jokių eismą reguliuojančių ženklų. Jis atsitraukė nuo važiuojamosios dalies ir stabtelėjo, nes matė, jog už priekabos stovi du automobiliai. Išlipęs nuėjo pažiūrėti kiek jam dar liko vietos, o tų dėžių jis nematė, jas užstojo priekaba. Atsistūmęs atgal pradėjo „laužti“ priekabą, nes ten nedidelis atstumas. Tuo metu dešiniojo veidrodėlio zona buvo aklina ir matomumo nebuvo. Kairysis veidrodėlis rodė priekabos šoną, galo nesimatė. Jo dėmesys buvo nukreiptas į tai, kad su šonu nekliudytų kolonėlės ir jis lėtai judėdamas išvažiavo iš degalinės. Viso jo vairuojamo automobilio sąstato ilgis yra 17 metrų. Apsisukant jis nejuto, kad ką nors kliudė, nes tuščio sąstato svoris 16 tonų. Jis degalinėje užtruko 10-15 minučių. Nematė, kad jam kas nors rodytų kokius nors ženklus. Nepastebėjo, kad būtų išėjusi degalinės darbuotoja ir jį vytųsi. Apie tai, kad kliudė dėžes ir yra padaryti apgadinimai sužinojo, kai jam po maždaug 1,5 val. paskambino vadybininkas ir paklausė ar jis buvo toje degalinėje. Apžiūrėjus automobilį jokių pažeidimų nesimatė, nes automobilis yra apibraižytas iš seniau, o lempos nebuvo išdaužtos. Teismui rašydamas elektroninį laišką, jis taip pat pripažino, tik kad padarė eismo įvykį, tačiau nepripažino, kad pasišalino. Po vadybininko skambučio jis skambino į degalinę, atsiprašė darbuotojų. Jam pasakė, kad buvo atvykusi policija, įvykį suformino, ir kad tai draudiminis įvykis. Į degalinę negrįžo užsipildyti deklaracijos, nes jau buvo už Kauno, o kitą dieną to paties sąstato automobilio niekas nebūtų jam davęs. Gailisi dėl padaryto eismo įvykio.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja Rūta Zarankienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal byloje esamus duomenis S. P. negali būti pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad S. P. galėjo nematyti padaręs dėžių apgadinimą, tačiau, būdamas sąžiningas, neneigia to. Sužinojęs apie įvykį, skambino į degalinę ir atsiprašė. Byloje nėra įrodymų, kad jis matė padaręs eismo įvykį ir pasišalino, todėl nėra tyčios dėl pasišalinimo. S. P. pažeidė kelių eismo taisykles, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko sugadino sorbento, smėlio bei užpylimo dėžes. Prašo pripažinti S. P. padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, o pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį bylą nutraukti. Jeigu teismas visgi įžvelgtų S. P. tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, prašo administracinį nusižengimą iš ANK 426 straipsnio 2 dalies, perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Prašo neskirti S. P. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovės nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas S. P. surašytas pagrįstai. Padarytus administracinius nusižengimus įrodo byloje surinkta medžiaga. Iš filmuotos medžiagos matosi, kad degalinėje stovintis žmogus S. P. rodo, jog jis apgadino turtą, vairuotojas žiūri pro veidrodėlius, bet nesustojęs išvažiuoja.

Nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateikė duomenis apie degalinei padarytą žalą, nurodė, kad kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.

Liudytoja M. V. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. 2019 m. gruodžio 23 d. jai dirbant prie kasos, išgirdo kažkokį keistą garsą. Pažiūrėjusi pro langelį ji nieko nematė. Aptarnavusi klientus išėjo į lauką ir pamatė, kad yra išverstos smėlio ir kolektoriaus dėžės. Tada atsisuko kamerų vaizdo įrašą ir pamatė, kad į dėžes įvažiavo vilkikas su priekaba. Iškvietė policiją. Apie 16 val. paskambino vairuotojas, paklausė, ar jis tikrai kliudė. Jam buvo pasakyta, kad kliudė ir kad grįžtų užpildyti deklaracijos. Vairuotojas pasakė, kad negrįš ir palinkėjo gražių švenčių. Trenksmas buvo, nes ji girdėjo būdama prie kasos. Mano, kad vairuotojas taip pat galėjo girdėti. Iš vaizdo įrašo matosi, kaip vairuotojui mojuoja vyrukas, mano, kad vairuotojas turėjo matyti, jog kliudė dėžes, bet ji negali tvirtinti, nes nėra vairavusi tokios mašinos. Vairuotojui ir kiti degalinėje buvę asmenys rodė, kad jis padarė įvykį. Buvo pakeistos sorbento ir smėlio dėžės, jų sutvarkyti negalėjo. Pažymoje nurodyta transporto paslauga yra dėžių atvežimas. Iki įvykio dėžių keisti dar nereikėjo. Dėžės buvo įsigytos prieš 8-9 metus, kokia buvo jų likutinė vertė nežino.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P. inkriminuojami du administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 8 dalyje (galiojusioje iki 2020 m. sausio 1 d.), 426 straipsnio 2 dalyje. ANK 417 straipsnio 8 dalyje (galiojęs iki 2020 m. sausio 1 d.) numatytas administracinis nusižengimas S. P. inkriminuojamas dėl to, kad jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir apsisukinėdamas degalinėje kliudė sorbento, smėlio bei užpylimo dėžes. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas numato atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. P., liudytojos M. V. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos: CD disko su vaizdo įrašu (b. l. 3), policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 4, 20), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 5), M. V. rašytininių paaiškinimų (b. l. 7), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo (b. l. 9), žalos dokumentų (b. l. 9), fotonuotraukų ( b. l. 11-12, 15-19), duomenų apie transporto priemonę (b . l. 13,14), bylos Nr. 19109175067 (b. l. 29) matyti, kad 2019 m. gruodžio 23 d. 12.50 val. S. P. sunkiasvore transporto priemone Daf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukinėdamas degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nepasirinko saugaus atstumo dėl ko kliudė sorbento, smėlio bei užpylimo dėžes ir jas sugadino. S. P. neneigia, kad jis apsisukdamas galėjo kliudyti ir sugadinti minėtas dėžes, tačiau nurodo, kad nepajuto ir nesuprato, kad į ką nors atsitrenkė ar kliudė. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (b. l. 5) matyti, kad važiuojamosios kelio dalies plotis apsisukimo vietoje yra 6 m. Tai, kad degalinės teritorija nėra didelė patvirtina ir S. P. parodymai: jis, vairuodamas 17 metrų ilgio transporto priemonę, įvažiavęs į degalinę pamatė, jog jam sustojus pagal tachografą reikalingai pertraukai eismas degalinėje bus paralyžiuotas, todėl nusprendė išvažiuoti iš degalinės. S. P. nurodė, kad apsisukant, automobilio dešiniosios pusės veidrodėlis patenka į aklą zoną ir nieko nesimato, o kairės pusės veidrodėlis rodo tik priekabos šoną, ką patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 15-16) bei vaizdo įrašas. Liudytoja apklausta degalinės darbuotoja M. V. teisme paaiškino, kad ji paties įvykio nematė, tačiau išgirdo trenksmą, mano, kad vairuotojas taip pat turėjo girdėti, kad į kažką atsitrenkė. Taip pat degalinės teritorijoje buvę žmonės rodė vairuotojui, kad šis atsitrenkė į dėžes. Šių liudytojos parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš vaizdo įrašo (b. l. 3) matyti, kad S. P. vairuojama transporto priemone kliudžius dėžes, už baltos spalvos mikroautobuso stovintis asmuo ranka kažką parodo, tačiau daugiau jokių veiksmų neatlieka. Iš transporto priemonių ir asmenų degalinės teritorijoje išsidėstymo galima spręsti, kad S. P. yra neįmanoma pamatyti už balto mikroautobuso stovinčio ir jam galimai kažką rodančio asmens. Juolab, kad asmuo jokių kitų veiksmų neatlieka, toliau tiesiog stovi degalinėje. Nors tuo metu S. P. tebėra degalinės teritorijoje ir praktiškai stovi vietoje žiūrėdamas per šoninį kabinos langą ar pavyks pravažiuoti pro kolonėlės šoną, minėtas asmuo prie S. P. neprieina, nieko jam tiesiogiai nerodo ir nesako, taip pat jis neina į degalinės patalpas pranešti apie įvykį darbuotojams. Minėtas vaizdo įrašas paneigia liudytojos M. V. parodymus, kad degalinėje buvo daugiau žmonių, rodančių vairuotojui, jog jis padarė eismo įvykį, nes vaizdo įraše matosi būtent tik tas vienas asmuo. Be to pati liudytoja patvirtino, kad niekas neatėjo į degalinę ir nepasakė apie įvykį, kol ji pati neišėjo į lauką pažiūrėti. Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė teigė, kad iš įrašo matosi, jog vairuotojas važiuodamas žiūri į veidrodėlius, kas patvirtina, jog jis matė, kad padarė įvykį. Tačiau, kaip parodė S. P., jis žiūrėjo į veidrodėlius, kad nekliudytų kolonėlės ir lėtai judėjo į priekį, ką patvirtina ir vaizdo įrašas, kad sunkiasvorė transporto priemonė lėtai juda į priekį, nei kiek nedidina greičio, ką darytų vairuotojas, norėdamas pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš vaizdo įrašo matyti, kad S. P. transporto priemonę degalinės teritorijoje vairuoja atidžiai, susukęs transporto priemonę lėtai judėdamas stebi ar šonu nebus kliudoma degalinės kolonėlė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. P. nuo pat pradžių teigė nejutęs, kad kažką kliudė. Jau sužinojęs apie įvykį, jis apžiūrėjo vilkiką ir jokių didesnių pažeidimų, apart nubraižymų, kurie galėjo atsirasti iš seniau, nesimatė. Automobilio puspriekabės žibintai neišdaužti. Apgadinimų nėra matyti ir pateiktose puspriekabės fotonuotraukose (bylos Nr. 19109175067, b. l. 30). Be to jis tik sužinojęs apie galimą eismo įvykį, paskambino į degalinę, atsiprašė darbuotojų, neneigė apgadinęs dėžes, kas taip pat paneigia tyčią pasišalinti iš įvykio vietos. Viso vairuojamo sunkiasvorio automobilio su puspriekabe sąstato ilgis yra 17 metrų, o jo svoris 16 tonų. Vertinant apgadinimų pobūdį, tai, kad eismo įvykyje dalyvavo sunkiasvorė transporto priemonė, kuri judėjo atbuline eiga, galima daryti išvadą, jog S. P. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti jog kažką kliudė, o apgadinęs smėlio, sorbento bei užpylimo dėžes, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl sorbento, smėlio bei užpylimo dėžių apgadinimo, S. P. veiksmus galima traktuoti kaip administracinį nusižengimą, numatytą 426 straipsnio 2 dalyje, kadangi nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tačiau apsisukinėdamas degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje jis turėjo pasirinkti tinkamą atstumą iš dešinio šono, kad eismas būtų saugus ir nekliudytų sorbento, smėlio bei užpylimo dėžių, todėl yra pagrindas spręsti dėl S. P. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (galiojusią iki 2020 m. sausio 1 d.).

Nenustačius, kad S. P. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, administracinio nusižengimo teisenos dalis dėl šio nusižengimo nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. P., 2019 m. gruodžio 23 d., 12.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Daf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir apsisukinėdamas degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, nepasirinko saugaus atstumo iš dešinio šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė sorbento, smėlio bei užpylimo dėžes, todėl baustinas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1682, galiojusio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. redakcija).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas kaip lojalus ir atsidavęs darbuotojas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 27-28). Įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje padarymą skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas – sorbento, smėlio bei užpylimo dėžės. Automobilis, kurį vairavo S. P. buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudiko atsakomybės pagrindas yra transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiam padarytos žalos faktas. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas yra atsakingas už eismo įvykiu padarytą žalą, draudikas turi pareigą atlyginti visą patirtą žalą, todėl draudikas, apdraudęs transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, privalo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą. 2020 m. rugsėjo 28 d. rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę (b. l. 81). Atsižvelgiant į tai, turtinės žalos, padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

S. P. pripažinti padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir skirti 11 Eur (vienuolika Eur) baudą.

Kitą administracinio nusižengimo teisenos dalį pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 64-ANR_P-5212-2020 nutraukti.

S. P. informuoti, kad 11 Eur baudą jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 1001) „Swedbank“, AB, nurodant bylos ROIK Nr. 19109175067, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

CD diskus su vaizdo įrašu iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė