- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- Iv-1799-473/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00025-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui R. G., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų atstovei Miglei Einorytei, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų priteisti 2000 Lt neturtinės žalos ir 50 Lt turtinės žalos atlyginimą. Skunde (b. l. 28-31, 34) ir teismo posėdyje paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų Vilniaus pataisos namų, kuriuose atlieka bausmę, administracijos veiksmų. Nurodė, kad 2011-09-12 jį apžiūrėjęs gydytojas išrašė skyrimą urologo konsultacijai. 2011-09-16 jis turėjo būti etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau ta dieną pasijuto blogai, svaigo galva, pykino, pakilo temperatūra, todėl į ligoninę vykti atsisakė. Tą pačią dieną, 2011-09-16, buvo paskirtas į drausminę grupę, bet į ją eiti taip pat atsisakė, nes su kaliniais iš tos grupės buvo iškilusi konfliktinė situacija. Už pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-16 nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje. Teigia, kad 2011-09-16 talpinant jį į baudos izoliatorių atlikti paskirtą nuobaudą, jis nebuvo apžiūrėtas gydytojo, pažeidžiant LR bausmių vykdymo kodekso 144 str. nustatytą tvarką. 2011-09-20 kreipėsi su skundu į Vilniaus pataisos namų administraciją ir į Kalėjimų departamentą. Iš pataisos namų administracijos atsakymo negavo. Kalėjimų departamentas į skundą atsakė 2011-10-18 raštu Nr. 2S-3890, kuriame nurodoma, kad prieš uždarant jį į baudos izoliatorių, jo sveikata buvo patikrinta gydytojos. 2011-10-23 jis pakartotinai kreipėsi į Kalėjimų departamentą, paaiškindamas įvykio aplinkybes, ir gavo 2011-11-21 atsakymą, kuriame nurodoma, kad jo sveikata patikrinta nustatyta tvarka. Taip pat 2011-10-11 ir 2011-10-25 kreipėsi su skundais į Vilniaus pataisos namų direktorių ir 2011-11-07 gavo atsakymą Nr. 42-1-532, kuriame nurodoma, kad prieš patalpinant jį į baudos izoliatorių, jis buvo apžiūrėtas šeimos gydytojos, sveikatos būklės įvertinimas nurodytas nutarime. Nesutinka su pataisos namų ir Kalėjimų departamento nustatytomis aplinkybėmis, teigia, kad nustatyta tvarka gydytojo apžiūrėtas nebuvo ir dėl šių neteisėtų Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų, buvo pažemintas jo orumas, pablogėjo sveikata, juto skausmą ir emocinę depresiją. Dėl skundo teismui padavimo ir įrodymų rinkimo jam padaryta 50 Lt turtinė žala.
Atsiliepimas
Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 59-60) nurodė ir teismo posėdyje jų atstovė paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja E. M. 2011-09-14 parengė išrašą iš ambulatorinės R. G. ligonio kortelės Laisvės atėmimo vietų ligoninei - pareiškėjui gydytoja diagnozavo prostatos sudirginimo sindromą ir siuntė pacientą į Laisvės atėmimo vietų ligoninę konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo. Pareiškėjas turėjo būti išvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę artimiausiu etapu, t. y. 2011-09-16, tačiau 2011-09-16 Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyba gavo jo pasirašytą atsisakymą vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taigi, pareiškėjas etapuotas nebuvo atsižvelgus į jo paties parašytą atsisakymą. 2011-09-16 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-978 pareiškėjui paskirta nuobauda - 15 parų baudos izoliatoriuje - už LR bausmių vykdymo kodekso 12 str. 2 p. (nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus), 110 str. 1 p. 2 d. (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) reikalavimų nevykdymą. 2011-09-16 paskyrus pareiškėjui minėtą nuobaudą, vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 144 str. 1 d., jo sveikatos būklę patikrino Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja E. M., ir 2011-09-16 direktoriaus nutarime Nr. 28-1-978 pažymėjo, kad nuobaudą atlikti jis gali, taigi jo skundo teiginiai, kad prieš talpinant jį į baudos izoliatorių, gydytoja jo sveikatos nepatikrino, neatitinka tikrovės. Vilniaus pataisos namų administracija veikė teisėtai, vadovaudamasi įstatymų nustatytais reikalavimais, ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Skundus pareiškėjas siuntė savo iniciatyva ir savo lėšomis (LR bausmių vykdymo kodekso 99 str. 4 d., 100 str. 7 d.). Vilniaus pataisos namams joks teisės aktas nenustato pareigos padengti nuteistųjų siunčiamų laiškų ar skundų pašto išlaidas. Be to, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad pašto išlaidoms jam prireikė būtent 50 Lt sumos. Taigi, jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas. Pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Nurodydamas, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 2000 Lt, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, nepaaiškina, kaip apskaičiavo žalos dydį. Vilniaus pataisos namai savo veiksmais pareiškėjui jokios žalos nepadarė, veikė teisėtai, ir prieš uždarant pareiškėją į baudos izoliatorių, jo sveikatą gydytoja patikrino, todėl jo prašymas dėl žalos atlyginimo turėtų būti atmestas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 72-73) nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Kalėjimų departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais ir mano, kad pareiškėjui turtinė ir neturtinė žala nebuvo padaryta. Savo poziciją grindžia Kalėjimų departamento 2011-10-18 sprendime Nr. 2S-3890 nustatytomis aplinkybėmis tiriant 2011-09-25 pareiškėjo skundą. Prieš uždarant pareiškėją į baudos izoliatorių, jo sveikata buvo patikrinta gydytojo. Gydytojas po sveikatos patikrinimo Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarime pažymėjo, kad paskirtą nuobaudą atlikti gali. Šie faktai patvirtina, kad Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo reikalaujama žala šiais veiksmais negalėjo būti padaryta. Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikia jokių objektyvių, tai patvirtinančių įrodymų. Iš surinktos dokumentinės medžiagos matyti, kad Vilniaus PN jo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta. Abstraktūs ir jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos padarymo negali būti pripažįstami pagrindu tenkinti reikalavimą dėl 2 000 Lt neturtinės ir 50 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-16 nutarimu Nr. 28-1-978, vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 142 str., pareiškėjui paskirta nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje, už LR bausmių vykdymo kodekso 12 str. 2 d ir 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimų pažeidimą, nustačius, kad 2011-09-16, 10.30 val. jis nevykdė nurodymų eiti į paskirtą drausmės grupę (b. l. 67-68).
Nustatyta, kad 2011-09-25 pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, dėl neteisėtų Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų, nurodydamas, kad 2011-09-16 buvo uždarytas į baudos izoliatorių be gydytojo apžiūros, ir jo sveikatos nepatikrino per 24 val. po uždarymo į baudos izoliatorių (b. l. 74-75). Kalėjimų departamentas 2011-10-18 raštu Nr. 2S-3890 atsakydamas pareiškėjui nurodė, kad surinkus dokumentinę medžiagą nustatyta, kad prieš uždarant pareiškėją į baudos izoliatorių jo sveikata buvo patikrinta gydytojo, kuris Vilniaus PN direktoriaus nutarime pažymėjo, kad paskirtą nuobaudą pareiškėjas atlikti gali, neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų nenustatyta (b. l. 7).
2011-10-23 pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuriame paaiškino, kad prieš uždarant jį į baudos izoliatorių jam buvo įteikta Vilniaus PN direktoriaus 2011-09-16 nutarimo kopija, kurioje nebuvo gydytojo įrašo apie jo sveikatos būklę. Minėtas įrašas nutarime atsirado vėliau ir tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad į baudos izoliatorių jis patalpintas be gydytojo leidimo (b. l. 36-39, 40).
Kalėjimų departamentas 2011-11-21 raštu Nr. 2S-4287 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nurodė, kad įvertinus medicininę dokumentaciją nustatyta, kad prieš talpinant pareiškėją į baudos izoliatorių Vilniaus pataisos namų gydytojas jį konsultavo 2011-09-12 ir 2011-09-14. Konsultacijai dėl lėtinio susirgimo ir jo gydymui Jums buvo rekomenduota vykti į Laivės atėmimo vietų ligoninę. 2011-09-16 jam buvo pasiūlyta vykti į minėtą įstaigą, tačiau jis pateikė raštišką atsisakymą. Vilniaus pataisos namų gydytoja žinojo apie jo sveikatos būklę ir medicininių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo būti patalpintas į baudos izoliatorių, nenustatė. Tai ji patvirtino įrašu Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-16 nutarime Nr. 28-1-978. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus pataisos namų administracija norėjo išvengti atsakomybės ir be gydytojos leidimo patalpino jį į baudos izoliatorių, nepagrįstas (b. l. 6).
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011-10-11, 2011-10-24 ir 2011-10-25 skundais kreipėsi į Vilniaus pataisos namus su skundais dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, į kuriuos pareiškėjui atsakyta 2011-11-07 raštu Nr. 42-1-532. Nurodyta, kad 2011-09-16, prieš patalpinant pareiškėją į baudos izoliatorių, jis buvo apžiūrėtas gydytojos E. M. (b. l. 5, 41).
Pareiškėjas 2012-01-03 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kurį patikslino 2012-02-02, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau - Vilniaus PN) direktoriaus 2011-11-07 sprendimą Nr. 42-1-532 bei Kalėjimų departamento 2011-10-18 sprendimą Nr. 2S-3890 ir 2011-11-21 sprendimą Nr. 2S-4287, bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 Lt turtinei žalai atlyginti, bei 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-02-09 nutartimi atsisakė priimti R. G. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2011-11-07 sprendimą Nr. 42-532 bei Kalėjimų departamento 2011-10-18 sprendimą Nr. 2S-3890 ir 2011-11-21 sprendimą Nr. 2S-4287, o pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 Lt turtinei žalai atlyginti, bei 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti priėmė (b. l. 50-52). Taigi šioje byloje yra priimtas ir nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Žalos atsiradimą pareiškėjas argumentuoja neteisėtais Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmais. Teigia, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2011-09-16 nutarimu jam paskyrus nuobaudą - 15 parų baudos izoliatoriuje, prieš talpinant jį į baudos izoliatorių, jis nebuvo apžiūrėtas gydytojo, pažeidžiant LR bausmių vykdymo kodekso 144 str. nustatytą tvarką. Dėl šių Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų, pareiškėjo teigimu, buvo pažemintas jo orumas, pablogėjo sveikata, juto skausmą ir emocinę depresiją. Todėl patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Lt ir 50 Lt turtinę žalą kuri atsirado dėl skundo padavimo ir reikiamų įrodymų rinkimo.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos padarymo pareiškėjui klausimą įvertina byloje surinktus įrodymus ir pasisako dėl atsakovo veiksmų teisėtumo.
LR bausmių vykdymo kodekso 144 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011-09-12 pareiškėją apžiūrėjo gydytoja E. M. ir 2011-09-14 išrašė pareiškėjui siuntimą urologo konsultacijai, pareiškėjas vykti konsultacijai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę sutiko (b. l. 8, 64). Po to, 2011-09-16 rašytiniame paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui pareiškėjas nurodė, kad į Laisvės atėmimo vietų ligoninę vykti atsisako (b. l. 64)
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-16 nutarimu Nr. 28-1-978, nustačius, kad 2011-09-16, 10.30 val. jis nevykdė nurodymų eiti į paskirtą drausmės grupę ir vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 142 str., pareiškėjui paskirta nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje, už LR bausmių vykdymo kodekso 12 str. 2 d. (nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus) ir 110 str. 1 p. 2 d. (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) reikalavimų pažeidimą (b. l. 67-68).
Pareiškėjas nurodo, kad prieš jį uždarant į baudos izoliatorių jis nebuvo apžiūrėtas gydytojo, ir tai patvirtina jo pateikta į bylą Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-16 nutarimo kopija, kurioje nėra gydytojo įrašo apie nuteistojo sveikatos būklę, galėjimą atlikti nuobaudą (b. l. 40). Atsakovas pateikė įrodymus, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-16 nutarime Nr. 28-1-978 toks įrašas su gydytojos E. M. parašu ir antspaudu, patvirtinančiu, kad pareiškėjas gali atlikti nuobaudą, yra (b. l. 67, 76).
LR bausmių vykdymo kodekso 143 str. 5 dalyje nustatyta, kad paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskyrimo. T. y. nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių – gali būti vykdoma ne skyrimo dieną (dėl baudos izoliatoriaus kamerų perpildymo ar kitų aplinkybių), o vieno mėnesio laikotarpiu. Kaip minėta, LR bausmių vykdymo kodekso 144 str. 1 d. numatyta, kad nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti, t. y. gydytojas patikrina asmens sveikatos būklę, paskyrus nuobaudą, prieš faktinį jos vykdymą – prieš uždarymą į baudos izoliatorių. Įstatymas nenumato, kad gydytojas turi dalyvauti skiriant nuobaudą. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-16 nutarimo dėl nuobaudos kopija pareiškėjui įteikta iš karto paskyrus nuobaudą, kad asmuo žinotų, už ką nubaustas. Darytina išvada, kad jei nuobauda nevykdoma iš karto, gydytojo atžyma gali būti padaroma prieš patalpinimą į baudos izoliatorių. Aplinkybę, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo patikrinta 2011-09-16, prieš uždarant jį į baudos izoliatorių, patvirtina byloje, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-16 nutarime, esantis įrašas. Teismas neturi pagrindo abejoti šio įrašo teisingumu. Byloje esantys įrodymai, įrašai sveikatos kortelėje, patvirtina, kad 2011-09-12 ir 2011-09-14 pareiškėjas buvo apžiūrėtas ir konsultuotas gydytojo. Jam teikiamos medicinos paslaugos, buvo nukreiptas į ligoninę, į kurią pats vėliau atsisakė vykti. Pareiškėjo 2011-09-19 charakteristikoje (b. l. 66) nurodyta, kad jis charakterizuojamas neigiamai: nuo 2010-05-14 atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose 11 kartų pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, turi 9 galiojančias nuobaudas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas atsisakydavo eiti į drausmės grupę, taip nevykdydamas atsakovo nurodymų, nes, kaip nurodo pats pareiškėjas, konfliktuoja su kitais ten esančiais asmenimis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011-09-12 ir 2011-09-14 apžiūrėtas gydytojo 2011-09-16 atsisakė vykti į ligoninę, bei nepagrįstai teigia, kad 2011-09-16 prieš uždarant į baudos izoliatorių nepatikrinta jo sveikata, kai tą pačią dieną, jei blogai jautėsi, nuvykęs į ligoninę, galėjo gauti visą reikalingą gydymą. Todėl teismas daro išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl nesuteikto gydymo bei jo išgyvenimų ir kančių dėl to, kad 2011-09-16 buvo uždarytas į baudos izoliatorių be sveikatos patikrinimo, nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Darytina išvada, kad atsakovas laikėsi Bausmių vykdymo kodekso 144 str. 1 d. nustatytos pareigos užtikrinti, kad nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda uždaryti į baudos izoliatorių, sveikatą patikrintų gydytojas. Pataisos įstaigos direktoriaus 2011-09-16 nutarime, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, yra gydytojo atžyma, kad pareiškėjas gali atlikti paskirtą nuobaudą.
LR civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tokiai žalai atlyginti būtina nustatyti ir sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos (CK 6.246-6.249 str.).
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (LR CK 6.249 str.). LR civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustatyti ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiškėjui. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimą (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.