Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2007-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-614-524/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-09-20
Bylos Nr.
2A-614-524/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
K. S.
Atsakovas
C. S.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja E.Misiuniene Civiline byla Nr. 2A-614-524/2007

Teisejas V.Vainius Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 78.2.1; 121.21

(S)

KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsejo 20 d.

Klaipeda

Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, kuria sudaro kolegijos pirmininke Erika Misiuniene, kolegijos teisejai Žydrunas Bertašius, Virginija Nijole Griškeviciene, sekretoriaujant Editai Mažrimienei, viešame teismo posedyje dalyvaujant ieškovui K. S. , jo atstovui adv. Alvydui Butai, atsakovei C. S. , jos atstovams J. S. ir adv. Domicelei Baltrušaitienei, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo atsakoves C. S. apeliacini skunda del Klaipedos rajono apylinkes teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo K. S. ieškini atsakovei C. S. , treciasis asmuo Klaipedos rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyrius, del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškovas K. S. patikslintu ieškiniu kreipesi i teisma, prašydamas nustatyti dukros R. S. gyvenamaja vieta su ieškovu, priteisti iš atsakoves jai nuosavybes teise priklausancia 1/5 dali gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini) , kaip materialini išlaikyma turtu iki vaiko pilnametystes, bei priteisti iš atsakoves jo turetas bylinejimosi išlaidas (t. I, b.l. 170-172).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipedos rajono apylinkes teismas 2007 m. balandžio 27 d. sprendimu (t. II, b.l. 37-42) ieškovo K. S. ieškini tenkino visiškai. Nustate nepilnametes R. S. gyvenamaja vieta su ieškovu, iš atsakoves R. S. priteise išlaikyma iki pilnametystes atsakovei priklausanciu turtu, t.y. 1/5 dalimi gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), iš atsakoves ieškovo naudai priteise 1300 Lt jo turetu bylinejimosi išlaidu ir valstybes naudai 42 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu. Pažymejo, kad atsižvelgiant i bylos medžiaga ir liudytoju parodymus, darytina išvada, jog gyvendama su atsakove R. S. jautesi nesaugiai ir tokia aplinka neatitiko reikalavimu sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Atsižvelgdamas išimtinai i vaiko interesus ir siekdamas ateityje išvengti šaliu konflikto del turto, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išlaikymo priteisimas atsakovei priklausanciu nekilnojamuoju turtu efektyviau užtikrins R. S. teises ir interesus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t. II, b.l. 44-45) atsakove prašo panaikinti Klaipedos rajono apylinkes teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendima ir priimti nauja sprendima. Apeliante pažymi, kad teismas neatskleide bylos esmes, netinkami taike procesines teises normas bei neteisingai ivertino faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad teismo sprendimu buvo pažeistos atsakoves turtines teises, paliko ja be gyvenamosios vietos. Teigia, kad teismas neištyre visos bylos medžiagos, byloje nebuvo pateikta išvada iš Vaiko teisiu apsaugos tarnybos. Pažymejo, kad gyvenant su atsakove nepilnametei R. S. buvo užtikrintos idealios gyvenimo salygos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i apeliacini skunda (t. II, b.l. 50-52) ieškovas prašo apeliacini skunda atmesti ir palikti nepakeista Klaipedos rajono apylinkes teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendima. Nurodo, kad teismo sprendimas atitinka istatymo keliamus reikalavimus, priimtas atsižvelgiant i surinktu irodymu visuma, yra teisingas ir pagristas, todel nera jokio teisinio ir faktinio pagrindo ji naikinti. Teigia, kad atsakove nekele klausimo del bendravimo su vaiku nustatymo, todel teismas sprendime pagristai šiuo klausimu ir nepasisake. Pažymi, kad teismo sprendimu išlaikymas priteistas ne ieškovui, o išimtinai vaikui, ieškovas neturi jokiu nuosavybes teisiu i priteista išlaikyma.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Del nepilnametes gyvenamosios vietos pakeitimo.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vienoda teismu praktika šios kategorijos bylose, teismams yra išaiškines, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu teismu praktika orientuoja teismus vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje butina individualizuoti ( Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004-01-07 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-6/2004, 2006-05-10 civilineje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Sprendžiant ginca del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo butina ivertinti aplinka, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priemimo momentu, jos tinkamuma vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra butinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas, kuris padaro socialine, psichologine žala, sukelia emociniu išgyvenimu. Kriterijai, lemiantys sprendima nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kuri vaikas gyvena jo poreikius patenkinancioje aplinkoje, busto salygos, bendravimo ryšiu susiformavimas, susiformaves pastovus emocinis ryšys su vienu iš tevu, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu, ryšiai su kitais kartu gyvenanciais asmenimis, kitos aplinkybes, kuriu pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrecioje aplinkoje. Šiose nutartyse pažymeta, kad tarptautine ir Lietuvos teismu praktika orientuota i ilgesni nei vieneriu metu gyvenima vaiko poreikius atitinkancioje aplinkoje.

Bylos medžiaga irodo, kad šalys 2004-09-10 sudare taikos sutarti, pagal kuria R. S. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas atsakove ir tevui buvo nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi. Tokia tvarka šalys vadovavosi iki 2006-02-04, t.y. iki to momento, kada dukra nusprende pakeisti savo gyvenamaja vieta ir pradejo gyventi pas teva (b.l. 18). Ieškovas 2006-05-05 kreipesi i teisma su prašymu nustatyti nepilnametes dukters gyvenamaja vieta su juo, todel darytina išvada, kad kreipimosi i teisma metu mergaite jau buvo faktiškai pakeitusi gyvenamaja aplinka ir joje jau gyvena nuo 2006-02-04 iki dabar, t.y. daugiau kaip vienerius metus, todel darytina išvada, jog jau šioje gyvenamojoje vietoje susiformavo ryšiai su kartu gyvenanciais asmenimis, ji priprato prie tevo aplinkos, jo buities salygu, todel šios apeliacinio skundo dalies tenkinimas iš esmes reikštu jos ilga laika nusistovejusios faktines jos aplinkos pakeitima, kas neabejotinai neigiamai veikia nepilnameti vaika. Pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino byloje esancius irodymus, kuriais remdamasis padare išvada, kad teismo nutartimi nustatyta vaiko gyvenamoji vieta turejo buti pakeista ir tas pakeitimas buvo butinas ir pateisinamas. Ivertintina tai, kad atsakove su dukra gyveno jos sugyventinio gyvenamojoje patalpoje ir nustatant mergaites buitines salygas buvo vertinama jos motinos sugyventinio aplinka, jo buities salygos. Šios aplinkybes leidžia padaryti išvada, kad atsakove ir jos dukra buvo priklausomos nuo šiu gyvenamuju patalpu savininko, šaliu paaiškinimai, mergaites laiškai leidžia padaryti išvada, kad jos santykiai su atsakoves sugyventiniu nebuvo geri. Baudžiamosios bylos medžiaga leidžia padaryti išvada, kad dukters gyvenamaja vieta buvo butina keisti ir del galimo seksualinio priekabiavimo. Šiuo atveju buitines mergaites gyvenimo salygos yra mažiau reikšmingos lyginant su jos saugumu ir ramesne jai aplinka. Gyvenamosios vietos keitimo butinuma irodo ir psichologes išvada(t.1, b.l.146), mergaites suaugusiu seseru paaiškinimai irodo (t.1, b.l. 137-138, 158-159), kad ju ir jaunesnes sesers santykiai su mama yra itempti, todel pirmosios instancijos teismas padare teisinga išvada, jog mergaitei buvo butina pakeisti aplinka ir tiesiog iteisino tai, kas jau faktiškai buvo ivyke prieš kreipiantis i teisma(CK 3.169 str. 3d.). Byloje nesant duomenu, jog ieškovo irašymas i psichiatrijos ligu kabineto iskaita šiuo metu sukelia realu pavoju jo dukrai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyre ieškovo medicininius dokumentus, apklause gydytoja ir padare teisinga išvada, kad ieškovas nebutu galejes dirbti sukarintoje istaigoje-priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo tarnyboje, jeigu jo liga butu umi ir progresuojanti. Vertinant ir atsakoves asmenybe nustatyta, jog ji buvo teista už smurtini nusikaltima ( t.1, b.l.123-125). Nepagristas atsakoves apeliacinio skundo motyvas tas, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas pakartotinai negali buti svarstomas, nes jau viena karta buvo nustatytas teismo. CK 3.169 str. 3d. nustatyta, kad šiuo klausimu gali buti reiškiamas pakartotinis ieškinys.

Del išlaikymo turtu priteisimo.

CK 3.3 str. nurodoma, kad šeimos santykiu teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principu. Tevai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamecius vaikus. Išlaikymas apima visas lešas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiurai, auklejimo, laisvalaikio reikmems ir kt. Išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas. Materialini išlaikyma savo nepilnameciams vaikams privalo teikti abu tevai proporcingai savo turtinei padeciai ( CK 3.192). CK 3.192 str. 2 d., reglamentuojanti vaiko išlaikymo dydi, itvirtina proporcingumo principa. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tevu turtines padeties, taciau tai nereiškia, kad, jei vieno tevo turtine padetis yra blogesne negu kito, kitas tevas negali teikti išlaikymo daugiau ir šiuo atveju ivertinus bylos medžiaga darytina išvada, kad ieškovo turtine padetis yra geresne. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakoves išlaikyma turtu, neivertino paminetu nuostatu bei vaiko interesu ir parinkdamas šia išlaikymo forma pažeide ieškoves teise tureti nuosavybes teise gyvenamaja vieta. Šiuo atveju negali buti iteisintas ieškovo noras nuosavybes teise valdyti visa turta, kuri pasidalijo šalys nutraukdamos santuoka, nes iš jo paaiškinimo apeliacines instancijos teisme nustatyta, kad jis gauna pakankamai pajamu vaikui išlaikyti-1300 Lt- ir pageidautu, kad atsakove neturetu savo dalies bendrame turte, taciau ši pozicija prieštarauja vaiko interesams. R. S. šiuo metu yra 13 metu, bylos medžiaga irodo, kad tai jautri mergaite (t.1, b.l.38), mylinti abu tevus. Tokio amžiaus vaikai iprastai nesidomi nekilnojamuoju turtu ir ju interesus, pomegius, sveikata geriau užtikrina periodines išmokos nei nekilnojamasis turtas, nes bendrieji vaiko poreikiai yra jo maitinimas, aprengimas, sveikatos priežiura, mokymo, auklejimo, laisvalaikio organizavimas ir ju tenkinimas priklauso nuo tevu finansiniu galimybiu. Be to, šalys pripažista, kad ši nekilnojamojo turto dalis yra nebaigta statyti, todel ši turto dalis negales duoti papildomu pajamu, pvz., nuoma, o reikalaus tik išlaidu. Todel CK 3.196 str. nustatyto vaiko išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lešas vaiko pragyvenimui ir tik jeigu konkreciomis salygomis periodines išmokos nera imanomos del vieno iš tevu pajamu neturejimo ar jo nepakankamumo, tai gali buti keliamas klausimas del išlaikymo budo pakeitimo ir tik tada gali buti perduota vaikui turto dalis. Šiuo atveju paminetu pagrindu priteisti išlaikyma turtu nenustatyta. Visu pirma pirmosios instancijos teismas neivertino atsakoves buvusio materialinio indelio i dukters išlaikyma, bylos medžiaga irodo, kad gyvendama pas atsakove mergaite gerai mokesi, buvo prižiureta ir jai nieko netruko (t.1, b.l. 39-45). Nepaneigtas ir atsakoves paaiškinimas, jog ji yra pirkusi mokymosi priemoniu ir kitu daiktu mergaitei, kai ji jau gyveno pas teva, todel konstatuoti, jog atsakove nevykdo savo pareigos išlaikyti dukra, nera jokio pagrindo. Tai, kad ginco del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo laikotarpiu ji nemokejo periodiniu išmoku, yra paremta istatymu, nes tokios išmokos iš jos nebuvo priteistos. Apeliacines instancijos teismui pateikta pažyma irodo, kad jai yra paskirta valstybine socialinio draudimo netekto darbingumo pensija po 324, 70 Lt kiekviena menesi, ja indeksuojant. Ivertintina ir tai, kad atsakove yra netekusi 40 procentu darbingumo, yra iš dalies darbinga, todel iš jos atimti nuosavybe i vienintele turima gyvenamaja patalpa nera istatyminio pagrindo. Priešingai, palikti jos dali bendrojoje nuosavybeje su ieškovu yra mergaites interesais, nes isikurus šalims šioje nebaigtoje statyti patalpoje mergaite gales laisviau bendrauti su abiem tevais ir tai neprieštarauja nei šaliu, nei vaiko interesams, nes bylos medžiaga irodo, kad mergaite, kaip ir kiekvienas vaikas, nori bendrauti su abiem tevais. Paminetais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialines teises normas, todel ši sprendimo dalis naikintina ir priteistini iš atsakoves dukters išlaikymui po 150 Lt periodiniu išmoku kiekviena menesi nuo 2006-02-04 (datos, kada mergaite pradejo gyventi pas ieškova) iki dukters pilnametystes. Nustatant periodines išmokos dydi atsižvelgtina i tai, kad atsakove šiuo metu del savo turtines padeties ir invalidumo teikti išlaikymo daugiau negali, todel ieškovas turetu šiuo laikotarpiu prisiimti didesne išlaikymo dali, nes jo turtine padetis yra geresne. Atsakove yra iš dalies nedarbinga, gauna pamineta pensija ir nuosavybes teise turi 1/5 dali nebaigto statyti nekilnojamojo turto, esancio (duomenys neskelbtini) ir gyvena panaudos pagrindais pas A. K. . Ieškovas gauna 1300 Lt pensija, turi nuosavybes teise i 0,2500 ha žemes sklypa ir 4/5 dalis i nebaigtus statyti statinius, (duomenys neskelbtini) , bei yra jau isirenges gyvenimui ukini pastata, kuriame gyvena su dukra bei kita moterimi. Esant tevu gincui del išlaikymo dydžio ir formos, teismu praktikoje priteistinas išlaikymas apskaiciuojamas atsižvelgus i nustatytas faktines aplinkybes del realiu vaiko poreikiu ir tevu materialiniu galimybiu. Pasikeitus aplinkybems šalims nesutarus išlaikymo dydis ir forma gali buti pakeisti teismine tvarka.

Panaikintina sprendimo dalis del 42 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, priteisimo iš C. S. valstybei, nes atsakove buvo pripažinta socialiai remtina ir jai taikytina CPK 83 str. 4d., taciau nepagristas tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvas del ieškovo turetu bylinejimosi išlaidu priteisimo iš atsakoves, nes CPK 96 str. numato galimybe socialiai remtina asmeni atleisti nuo bylinejimosi išlaidu atlyginimo valstybei, o ne kitam asmeniui.

Priteistini iš C. S. K. S. 150 Lt išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme, atsižvelgiant i tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 93 str.4d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipedos rajono apylinkes teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo dali del išlaikymo priteisimo panaikinti ir šia ieškinio dali tenkinti iš dalies. Priteisti iš C. S. , (duomenys neskelbtini) , R. S. , (duomenys neskelbtini) išlaikymo po 150 Lt periodiniu išmoku kiekviena menesi nuo 2006-02-04 iki dukters pilnametystes. Nepilnametei R. S. priteisto išlaikymo turto tvarkytoju paskirti K. S. , (duomenys neskelbtini)

Panaikinti sprendimo dali del 42 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, priteisimo iš C. S. valstybei.

Kita sprendimo dali palikti nepakeista.

Priteisti iš C. S. K. S. 150 Lt išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme.

Kolegijos pirmininke Erika MisiunieneKolegijos teisejai Žydrunas BertašiusVirginija Nijole Griškeviciene