- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- 1-111-188/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Kaltinamasis
- G. P.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas, Petras Simėnas
- Kategorijos
- 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, dirbantis ūkininko A. P. ūkyje, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. (neatsargus gyvybės atėmimas kitam žmogui, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles), padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. 2014 m. spalio 21 d. apie 10 val. Kėdainių rajone, Daumantų kaime, E. P. priklausančiame miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, vykdydamas miško kirtimo darbus ir pjaudamas medį, neįsitikino ir neužtikrino, kad pavojingoje zonoje nebūtų pašalinių žmonių, pažeisdamas „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 51 punkto reikalavimus, numatančio, kad „prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio, stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių. Į pavojingą zoną įeiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas. Dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių“, dėl ko virsdamas nupjautas medis kliudė ir sužalojo nukentėjusįjį R. D., dėl ko 2014 m. spalio 21 d. 11 val. 40 min. VšĮ ,,Kėdainių ligoninėje“ R. D. mirė, tuo dėl neatsargumo atėmė kito žmogaus gyvybę.
G. P. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dabar gerai įvykio datos neprisimena, įvykis galėjo būti 2014 m. spalio 21 d. Medžius jis pjauna apie 10 metų, bet ne ištisai, su pertraukomis. Motopjūklininko kursus yra baigęs Raseiniuose labai seniai, žino, kad reikia įspėti pagalbininką, kur jis turi stovėti. Jį patį nusamdė S., darbo sutarties su S. nebuvo sudaręs. D. prašė darbo, todėl tarėsi su S.. Žinojo, kad D. neturi medkirčio pažymėjimo. S. juos į darbą nuveždavo ir parveždavo. Su D. dirbo apie mėnesį laiko. Jie turėjo šalmus, jis D. liepė dėtis šalmą, bet jis nesidėjo. Tą dieną, kai D. žuvo, jie buvo nupjovė 4 medžius. Pjaudamas medį, jis pasakė žuvusiajam D., kad stovėtų jam už nugaros per 4 metrus. Kai išsipjovė medžio „pašvaistę“, kuri pjaunama tam, kad medis virstų į tam tikrą vietą, o ne bet kur, pažiūrėjęs matė, kad D. stovėjo jam už nugaros. Vėliau jis pjovė medį iš antros pusės, nes jam reikėjo medį nuversti ir žiūrėjo į medžio viršų, nes taip reikia daryti pagal taisykles. Pjaudamas medį, nematė, kur tuo metu stovėjo D., nes žiūrėjo į medžio viršų. Kai medis nuvirto, prie medienos krūvos pamatė iškeltas D. rankas. Tada metė pjūklą ir bėgo prie jo. Iškvietęs greitąją, bėgo į kaimą jos pasitikti. Jis kalbėjo su D., D. kalbėjo ir su sesele, kuri suleido jam kažkokius vaistus. Jis padėjo nunešti D. į greitąją, o pats važiavo kita mašina į ligoninę, ten seselei nurodė viską, ką žinojo apie D., t.y., kiek jam metų ir kt. D. sužalojo ne griūvantis medis, o pajudėjusi medienos rietuvė. Pareigūnams apžiūrint įvykio vietą, jis nedalyvavo, tuo metu buvo nuvažiavęs į ligoninę. Pilnai pripažįsta visas aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte. Buvo atėjęs pas nukentėjusiąją, atsiprašė, jis, S. ir V. davė našlei 1000 Lt laidotuvėms. Gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Be pilno kaltinamojo G. P. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos nukentėjusiosios I. S. parodymų matyti, kad ji su žuvusiu R. D. kartu gyveno apie 19 metų, tačiau santuokos nebuvo įregistravę. Su R. D. turi penkis vaikus. Prieš sugyventinio žūtį ji su juo mažai bendravo. Jis jai minėjo, kad jam darbą pasiūlė kažkokie pažįstami, tačiau jų vardų ir pavardžių neminėjo. Jis sakė, kad dirba Jonavos rajone, miškuose. Kas buvo jo darbdaviai, R. D. neminėjo, kiek uždirba, taip pat nesakė. Per du darbo mėnesius jis jai yra davęs 50 Lt. Paskutinį kartą R. D. į namus buvo grįžęs 2014 m. spalio 17 d. apie 19 val., o išvyko 2014 m. spalio 18 d. apie 06 val. Jų santykiai buvo pašliję, jie miegojo atskiruose kambariuose. R. D. žadėjo grįžti 2014 m. spalio 22 d., nes jam reikėjo atsižymėti probacijos tarnyboje. R. D. mobiliojo ryšio telefono neturėjo (b.l.38).
Iš byloje esančių liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jo sesers vyras K. N. turi individualią veiklą, susijusią su miško kirtimu, samdydavo žmones miško kirtimo darbams. Anksčiau K. N. buvo sudaręs sutartį su E. P., kirto pastarojo mišką. Jis pats tuo metu ieškojo darbo, paskambino E. P., klausė, ar neturi kokio darbo. E. P. pasakė, kad Daumantų k, Kėdainių rajone reikia kirsti mišką. Jis jokios įmonės įkūręs neturi. Kartu dirbti pasiūlė savo pažįstamiems G. P., R. D., E. B., E. V.. Jis visiems siūlė išsipirkti patentus, tačiau R. D. pirkti patentą atsisakė, nes sakė, kad jam atims pašalpas. R. D. buvo pagalbinis darbininkas, jis visada dirbo kartu su G. P.. Jam yra žinoma, kad G. P. yra dirbęs miške, moka dirbti pjūklininku. 2014-10-21 ryte į mišką, esantį Daumantų k., Kėdainių r., jis atvežė G. P., R. D., E. B., E. V. ir juos palikęs, išvyko į Jonavą. Apie 10 val. jam telefonu G. P. pranešė, kad ant R. D. užkrito medis. Jis jam liepė kviesti greitąją ir pats važiavo į mišką. Kai atvyko, greitoji jau buvo išvežusi D.. Jam paklausus P., kaip tai įvyko, jis pasakė, kad pjovė medį, kaip D. atsirado ten, kur neturėjo būti, paaiškinti negalėjo. Jis nuvežė į ligoninę P., kuris netrukus atėjęs į automobilį, pasakė, kad D. mirė. Tame miške minėti žmonės dirbo beveik mėnesį (b.l.60-61).
Iš byloje esančių liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis turi privataus miško Kelmės, Raseinių, Kėdainių, Utenos rajonuose. Medieną, kurią kerta iš jo miško, parduoda įvairioms įmonėms. Maždaug prieš mėnesį iki įvykio jam paskambinęs pažįstamas R. S., paklausė, ar jis neturi kokio nors darbo. Jis pasakė, kad reikės iškirsti mišką Kėdainių r. Daumantų k. R. S. sakė, kad turi visus reikalingus dokumentus tokiems darbams atlikti. Jie žodžiu susitarė, kad R. S. išpjaus jo mišką Kėdainių r. Daumantų k. Kokius žmones R. S. samdė, ar mišką pjovė pats, nežino, jis pats su S. į mišką nevažiavo. 2014-10-21 apie 10.30 val. paskambinęs R. S. jam pasakė, kad jo miške medis prispaudė žmogų, kurį greitoji išvežė į ligoninę, bei kad tas žmogus nebuvo įdarbintas (b.l.62).
Iš byloje esančių liudytojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad prieš mėnesį iki įvykio R. S. jam pasakė, kad važiuos pjauti miško ir pasiūlė važiuoti dirbti kartu. Taip pat sakė, kad kartu dirbti dar susitarė su G. P., R. D. ir E. B.. 2014 m. spalio mėn. 21 d. nuo ryto R. S. jį, E. B., G. P., R. D. atvežė dirbti į mišką, esantį Daumantų k., Kėdainių rajone, o pats kažkur išvyko su reikalais. Jis dirbo kartu su E. B., o maždaug už 24 metrų dirbo G. P. kartu su R. D.. Vienu metu pamatė, kad G. P. mojuoja rankomis. Atbėgę arčiau pamatė, kad R. D. guli ant žemės sukniubęs šalia nukritusio medžio šakų. Jie iškvietė greitąją med. pagalbą, o nuvykę į ligoninę sužinojo, kad R. D. mirė (b.l.65).
Iš byloje esančių liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis anksčiau yra dirbęs miške ir mokėjo dirbti su pjūklu. 2014 m. spalio 21 d. dirbti į mišką Daumantų k. Kėdainių r. juos atvežė R. S.. Jis dirbo kartu su V., o P. - kartu su D.. Apie 10 val. jis pamatė, kad P. mojuoja rankomis. Atbėgę su V. pamatė, kad D. guli tarp šakų. P. nieko apie įvykį neaiškino, tik sakė, kad dabar jam ,,kalėjimas“. Jis su V. ėjo ant kelio laukti R. S., o G. P. laukė greitosios, kurią buvo iškvietę. Vėliau, nuvykę į ligoninę, sužinojo, kad R. D. mirė (b.l.66).
Iš byloje esančio Apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra miške, Daumantų k., Kėdainių r., ant lapų ir ant medžio kamieno rasta į kraują panašių dėmių, paimti du lapai ir pjuvenų dalys (b.l.3-8).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1004/14(02) nurodyta, kad R. D. mirties priežastis yra politrauma. Trauma galėjo įvykti R. D. kūną prispaudžiant prie žemės virstančio medžio kamienu ar krentančia iš didelio aukščio masyvia šaka. Jo kraujyje rasta 0,24 promilių, o šlapime 0,15 promilių etilo alkoholio. Tokia etanolio koncentracija kraujyje girtumu nevertinama (b.l.21).
Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. P. parodė vietą, kurioje įvyko nelaimė, parodė, kurį medį pjovė ir link kur nupjautas medis krito. Taip pat jis parodė vietą, kurioje stovėjo R. D. prieš pradedant pjauti medį ir vietą, kur R. D. gulėjo po nelaimės (b.l.80-89).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais liudytojų parodymais, išvardintais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. P. dėl neatsargumo atėmė kito žmogaus gyvybę, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: 2014 m. spalio 21 d. apie 10 val. Kėdainių r. Daumantų k. E. P. priklausančiame miško sklype (duomenys neskelbtini), vykdydamas miško kirtimo darbus ir pjaudamas medį, neįsitikino ir neužtikrino, kad pavojingoje zonoje nebūtų pašalinių žmonių, pažeisdamas „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 51 punkto reikalavimus, kad prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių, pjaudamas medį pjovėjas ir jo padėjėjas turi būti prie pjaunamo medžio, stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių, į pavojingą zoną įeiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas, dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių, dėl ko virsdamas nupjautas medis kliudė ir sužalojo nukentėjusįjį R. D., dėl ko 2014 m. spalio 21 d. 11 val. 40 min. VšĮ ,,Kėdainių ligoninėje“, R. D. mirė.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus žūtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.
Kaltinamasis G. P. kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, nurodė, kad pjaudamas medį, žiūrėjo į jo viršūnę ir nematė, kur yra R. D., jį pamatė tik tada, kai nugriuvo medis. Gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiąja, prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Byloje nustatyta, kad vykdant darbus, kaltinamasis, kurio nurodymų žuvusysis privalėjo klausyti, nepasirūpino pagalbinio darbininko saugumu, nors tą padaryti privalėjo. Nustatytas aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų parodymai.
Kaltinamasis, nepaisydamas saugaus darbo norminių aktų reikalavimų, pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, nes dėl kaltinamojo darbo organizavimo trūkumų žuvo žmogus ir ši pasekmė yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo veika, tai yra tarp kaltinamojo padarytų teisės aktų nustatytų reikalavimų, specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimų ir nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo pareigas, profesines savybes, patirtį, galėjo ir turėjo tai numatyti, tai yra nusikaltimą padarė veikdamas nusikalstamai nerūpestingai. Nusikaltimas baigtas, nes dėl kaltinime paminėtų norminių aktų pažeidimo buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad G. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. (neatsargus gyvybės atėmimas pažeidžiant teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles).
Nukentėjusioji ir kaltinamasis teismui pateikė susitaikymo protokolą ir Susitarimą dėl žalos atlyginimo (b.l.174,175), teismo posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašė bylą nutraukti. Prokurorė ir kiti proceso dalyviai susitaikymui neprieštaravo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri yra neatsargi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo bei žalos atlyginimo tvarkos ir terminų, nukentėjusioji teismui pareiškė, kad atleidžia ir susitaiko su kaltinamuoju, bei prašo bylą nutraukti, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (b.l.108), galiojančių administracinių nuobaudų neturintis (b.l.109), dirba, gailėjosi, daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika jo gyvenime buvo akivaizdžiai atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti jai susitaikius su kaltinamuoju, daro išvadą, kad yra visos BK 38 str. 1 p. – 4 p. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nesant kliūčių, numatytų BK 38 str. 2 d., kaltinamasis G. P., sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 38 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 254 str. 5 d.),
Atsižvelgdamas į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika neatsargi, teismas mano, jog kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš G. P. priteistina 7,35 Eur valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 301-305 str., 307 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. atleisti, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius (BK 38 str.), remiantis BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti baudžiamojoje byloje 2015-11-05 Susitarimą dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp kaltinamojo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiosios I. S., a.k. (duomenys neskelbtini), kuriuo jie susitarė, kad G. P. įsipareigoja sumokėti 7000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų) per 3 (trejus) metus, periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį 194,44 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 44 ct) I. S., E. D., E. D., E. D., E. D. ir E. D..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš G. P. 7,35 Eur (septynis eurus 35 ct) teismo pašto išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000; įmokos kodas pašto išlaidoms apmokėti - 5660).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.